Vieni glifosato kratosi kaip didžiausio baubo, kiti nuogąstauja, kad be glifosato chemizuotuose ūkiuose išsiversti būtų beveik neįmanoma, treti pripažįsta, kad bet kurio produkto neteisingas naudojimas gali būti net pražūtingas, o nauda gaunama tik jį naudojant pagal taisykles.

Šios diskusijos paskatino išsiaiškinti glifosato patekimo kelius į grūdus. Jau žinome, kad, purškiant pasėlius prieš derliaus nuėmimą, grūduose randama glifosato ir jo skilimo produkto AMPA likučių, nors ir neviršijančių leistinų normų. Tai patvirtina ir šiuo metu atliekami tyrimai.

Bet ar tikrai glifosatas toks pavojingas, kad reikėtų jį visai uždrausti? Ar purškiant juo dirvonus (siekiant juos paversti dirbama žeme), ražienas po derliaus ar pasėlius iškart po sėjos, kai taikomos bearimės technologijos, galima užteršti grūdus šio herbicido likučiais?

Siekiant nustatyti dirvoje esančio glifosato ir jo skilimo produkto AMPA patekimo galimybę į augalus bei ištirti jų koncentracijas grūduose, apdorotuose prieš derliaus nuėmimą, LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje vykdomi tikslieji lauko eksperimentai vasarinių kviečių, grikių ir vasarinių rapsų pasėliuose.

Dirvoje aptinkamas glifosatas ir AMPA grūdų neužterš

Pirmųjų metų tyrimų duomenys parodė, kad dirvoje esantys glifosatas ir AMPA nepateko į kviečių ir rapsų augalus. Nupurškus pasėlius maksimalia leistina (1N) ir dviguba (2N) glifosato normomis iki augalų sudygimo, glifosato ir AMPA likučių nukultuose vasarinių kviečių ir vasarinių rapsų grūduose (sėklose) nebuvo aptikta. Grikiuose, tiek nepurkštuose, tiek purkštuose iki sudygimo, vienoje iš laboratorijų buvo aptikti nedideli glifosato kiekiai (0,011 – 0,014 mg/kg), nors kitos laboratorijos rezultatai buvo neigiami (glifosato nerasta). AMPA nebuvo aptikta nei nepurkštų, nei purkštų iki sudygimo pasėlių nukultuose grikių grūduose.

Purškimas prieš derliaus nuėmimą neliks be pėdsakų

Purškiant prieš derliaus nuėmimą, likus ne mažiau kaip 10–14 dienų iki planuojamo kūlimo, tiek glifosato, tiek AMPA likučių buvo visų augalų grūduose, apdorotuose tiek įprasta, tiek dviguba glifosato normomis. Kviečiuose ir rapsuose likučiai neviršijo leistinų normų, nesvarbu kokia buvo purškimo norma (1N ir 2N). Grikių purkšti negalima, todėl glifosato ir AMPA likučiai viršijo leistinas normas. Skirtingose laboratorijose ištirtų grūdų rezultatai skyrėsi, tačiau tendencijos buvo panašios.

Ištyrus kviečių eksperimento dirvą, iškart po kūlimo nustatyta, kad, vidutinio sunkumo priemolyje panaudojus įprastą glifosato normą (1N), po 100 dienų jo nebuvo aptikta, tačiau nedidelių AMPA kiekių buvo rasta. Palyginti nedidelių glifosato ir AMPA kiekių rasta praėjus vos 10 dienų po nupurškimo tiek įprasta, tiek ir dviguba normomis. Tai rodo, kad, purškiant prieš derliaus nuėmimą, tik nedidelė glifosato dalis patenka ant dirvos.

Daugelis sutinka, kad draudimas naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą gal ir pateisinamas, tačiau reikia labai gerai apsvarstyti, ar pagrįstai jis gali būti uždraustas visai. Uždrausti galima labai greitai, bet sukurti kažką naujo nėra taip paprasta.