23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/05
Stebuklinga čiobrelių ir kopūstų kaimynystė
  • Dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ, dr. Edita DAMBRAUSKIENĖ LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Pastaraisiais metais vartotojai vis atidžiau renkasi daržoves: jos turi būti kokybiškos, maistingos ir neužterštos pesticidų likučiais. Vienas iš būdų sumažinti pesticidų naudojimą – šalia kultūrinių auginti fitoncidinius augalus.

Auginant vienos rūšies augalus, dėl maisto pertekliaus ir kai nėra natūralių priešų, agrocenozių savigyna silpnėja ir kenkėjai turi puikias galimybes išplisti.

Auginant kultūrinius augalus kartu su fitoncidiniais, sujungiama skirtingų organizmų sąveika ekosistemoje ir toks auginimas panašus į ekologinį, kartu teigiamai veikia dirvožemio struktūrą, nes suaktyvina natūralius procesus. Auginant tarp kopūstų fitoncidinius augalus, buvo siekiama sumažinti kultūrinių augalų prieinamumą kenkėjams. Kenkėjai reaguoja į maitinančiojo augalo spalvą ir kvapą, o kai kultūrinis augalas apsuptas kitų augalų, kenkėjui paprasčiausiai sunkiau jį rasti.

Kenkėjus traukia maitinančiojo augalo lakiosios medžiagos, o kitų augalų lakiosios medžiagos jį gali stumti, klaidinti, trikdyti orientaciją. Be to, natūralūs kenkėjų priešai ir parazitai paprastai maitinasi nektaru, o ilgai žydintys fitoncidiniai augalai yra puikus jų maisto šaltinis.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2016–2018 m. atlikti tyrimai – kopūstai buvo auginti vieni ir kartu su vaistiniais šalavijais (Salvia officinalis L.), vaistinėmis medetkomis (Calendula officinalis L.), gvazdikiniais serenčiais (Tagetes patula L.) ir vaistiniais čiobreliais (Thymus vulgaris L.).

Labai svarbu pasirinkti, ką auginsime kartu. Augalai turi toleruoti vienas kitą, o svarbiausia, teigiamai veikti vienas kito sveikatingumą. Kopūstų auginimas su fitoncidiniais augalais sudaro galimybes sumažinti žaladarių kiekį, kartu išsaugoti kokybišką derlių ir užkirsti kelią atsparumo insekticidams atsiradimui. Tiesa, tenka susitaikyti su tuo, kad kopūstų derlius bus mažesnis, nes dalį maisto medžiagų paims šalia augantys augalai.

Vienas svarbiausių kopūstų kenkėjų – kopūstinės kandys (Plutella xylostella L.). Šiltėjant orams, jos pasirodo vis anksčiau ir sužaloja vos tik pasodintus kopūstus, labai sumažina augalų fotosintetinį paviršių. Jei pažeidžiamas augimo kūgelis, augalai gali žūti ar pradėti sukti kelias gūželes.

Lauko eksperimentų duomenimis, tyrimo metais kopūstinių kandžių vikšrai vidutinio vėlyvumo kopūstuose vidutiniškai sužalojo 41 proc. kopūstų, auginamų monokultūroje, 29 proc. – auginamų su serenčiais, 28 proc. – su čiobreliais, 24 proc. – su šalavijais ir 15 proc. – auginamų su medetkomis.

Ropinių ir kopūstinių baltukų vikšrai pasirodo daug vėliau negu kopūstinių kandžių, kai kopūstai jau būna susukę galvas, todėl sunaikinti paties augalo jau nebegali, tik savo išmatomis užteršia gūžę. Nors ropinių baltukų vikšrų buvo aptinkama kasmet, ryškių skirtumų tarp kopūstų, augintų kartu su skirtingais fitoncidiniais augalais, nepastebėta.

Kopūstinių baltukų vikšrų, kitaip nei ropinių, buvo aptinkama ne kasmet. Paskutiniais metais buvo aptikti tik kiaušiniai, o vikšrai taip ir neišsivystė. Kopūstinių baltukų vikšrai paprastai apgraužia ne pačią gūžę, o lapus aplink ją. Kopūstinių pelėdgalvių vikšrai pasirodo vėliausiai, ir jų pasitaikydavo tik pavieniai egzemplioriai.

Zuikius ir stirnas tam tikra prasme galima priskirti prie graužiančių kenkėjų – lauko pakraštyje aptikome pavienių jų apgraužtų ir nuėstų kopūstų.

Buvo ištirta ir cheminė kopūstų sudėtis. Sausųjų medžiagų daugiausia sukaupė kopūstai, auginti su čiobreliais ir vieni, cukrų – auginti vieni, taip pat su serenčiais ir čiobreliais, vitamino C – auginti su serenčiais. Buvo ištirtas ir nitratų kiekis. Daugiausia jų sukaupė, bet neviršijo leistinų normų kopūstai, auginti su medetkomis ir su čiobreliais, o mažiausia – auginti kaip monokultūra ir su serenčiais.

Auginant kopūstus su medetkomis, bendras kopūstų derlius sumažėjo vidutiniškai 47,1 proc., auginant su šalavijais – 33,3 proc. Tai suprantama, nes šie augalai užauga dideli, stelbia kopūstus ir paima daug maisto medžiagų iš dirvožemio. Auginant kopūstus su čiobreliais, derlius sumažėjo tik 1,4 proc., su serenčiais – mažiau negu 1 proc., lyginant su kopūstais, augintais kaip monokultūra.

Išvados: siekiant sumažinti kopūstinių kandžių žalą ir išvengti didesnių derliaus nuostolių, veiksmingiausia auginti kopūstus su serenčiais ir čiobreliais. Fitoncidiniai augalai neapsaugo nuo kopūstinių amarų ir kitų kenkėjų.

***

Vaistiniai čiobreliai – daugiametis puskrūmis, aromatinis, prieskoninis, dekoratyvinis ir vaistinis augalas, užauga iki 30 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugsėjo labai smulkiais žiedais.

Vaistinės medetkos – vienmetis žolinis, dekoratyvinis, vaistinis augalas. Žydi nuo birželio iki spalio, žiedai vidutinio dydžio, ryškiai oranžiniai. Augalas užauga iki 60 cm aukščio.

Gvazdikiniai serenčiai – vienmetis žolinis, aromatinis, prieskoninis, dekoratyvinis ir vaistinis augalas, užauga iki 40 cm. aukščio. Žydi nuo liepos iki spalio, žiedai vidutinio dydžio, ryškūs, margi.

Vaistiniai šalavijai – daugiametis žolinis, dekoratyvinis ir vaistinis augalas, užauga iki 40 cm aukščio. Žydi birželį–liepą, žiedai smulkūs, neišvaizdūs.