Paskelbus šalyje karantiną, dalis darbdavių ėmėsi priemonių darbo vietoms išsaugoti ir pasinaudojo galimybe skelbti prastovas. Kuo ši situacija ypatinga, koks darbo užmokestis turi būti taikomas darbuotojams už prastovą darbe?

Darbo kodekso 47 straipsnis apibrėžia prastovą ir reglamentuoja jos paskelbimo priežastis, apmokėjimą. Iki 2020 m. kovo 19 d. prastovą buvo galima skelbti tik tokiu atveju, jei dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės darbdavys darbuotojui ar jų grupei negali pasiūlyti darbo sutartyje sutarto darbo, arba kai darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Vyriausybei paskelbus karantiną ir nepaprastąją padėtį šalyje, Darbo kodekso minėtas straipsnis buvo papildytas nuostata, kad objektyviomis prastovų priežastimis taip pat laikytina Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija ir karantinas šalyje. Priklausomai nuo situacijos darbuotojui darbo užmokestis už prastovos laikotarpį apskaičiuojamas skirtingai.

Prastova dėl objektyvių priežasčių nesant darbuotojo kaltės

Vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai prastova skelbiama dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, prastova gali tęstis nuo 1 darbo dienos iki neterminuoto laikotarpio.

Kai prastova trunka iki 1 darbo dienos, už ją darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, ir, darbdaviui pareikalavus, darbuotojas privalo būti savo darbo vietoje.

Prastovą paskelbus iki 3 darbo dienų laikotarpio, esant poreikiui, darbuotojas darbovietėje gali dirbti ne ilgiau negu 1 val. per dieną, ir už šį dirbtą laiką mokama jo vidutinis darbo užmokestis, o už prastovą – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio.

Kai darbdavys paskelbia prastovą ilgesniam negu 3 darbo dienų laikotarpiui arba neterminuotam laikui, tuomet darbuotojui už pirmą prastovos darbo dieną išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią darbo dieną – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio, o už likusį laikotarpį – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Kai prastova paskelbta neterminuotam laikui, darbuotojas į darbo vietą turi sugrįžti kitą darbo dieną, po darbdavio pranešimo, kad nutraukiamas prastovos laikas.

Darbo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Vadinasi, jei darbuotojas dirba visą etatą, jo mėnesinis atlygis už prastovą bus ne mažesnis nei 607 Eur neatskaičius mokesčių.

Darbdavys gali paskelbti ir dalinę prastovą – ne trumpesnę nei 2 darbo dienų. Paskelbus dalinę prastovą, sumažinamas darbuotojo darbo dienų arba darbo valandų skaičius. Darbo laiką galima sumažinti ne mažiau kaip dviem darbo dienomis per savaitę arba ne mažiau kaip trimis valandomis per dieną. Darbuotojui už dirbtas darbo dienas darbovietėje mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, o už prastovą mokama ta pačia tvarka – dvi trečiosios vidutinio darbo užmokesčio iki trijų darbo dienų ir 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio nuo ketvirtos prastovos dienos.

Pavyzdys. Mėnesį sudarė 21 darbo diena. Darbuotojas pagal darbo sutartį dirbo 5 darbo dienas (40 val.) per savaitę. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (VDU) per mėnesį 1 000 Eur, o vienos darbo dienos VDU – 47,62 Eur. Tą mėnesį darbuotojas faktiškai dirbo 5 darbo dienas, o likusias 16 darbo dienų buvo prastovoje.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas

už 5 dirbtas d. d.

1 000 Eur / 21 d. d. x 5 d. d. = 238,10 Eur

už 1 d. d. prastovą 47,62 Eur (VDU)

už 2 ir 3 d. d. prastovą (47,62 Eur x 2 d. d.) x 2/3 = 63,49 Eur

už likusį prastovos laiką (už 13 d. d.) (47,62 Eur x 13 d. d.) x 40 proc. = 247,62 Eur

Visas darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 596,83 Eur neatskaičius mokesčių.

Tai mažiau už nustatytą minimalų mėnesinį atlygį, todėl darbuotojas tą mėnesį gaus 607 Eur neatskaičius mokesčių.

Prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino šalyje

Vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbdavys gali skelbti prastovą dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino. Galima skelbti „pilną“ arba dalinę prastovą. Pirmuoju atveju darbuotojas neprivalo atvykti į darbo vietą. O dalinės prastovos laikotarpiu darbuotojui turi būti mažinamas darbo dienų skaičius ne mažiau kaip dviem dienomis per savaitę arba trumpinamas darbo valandų kiekis ne mažiau kaip trimis valandomis per dieną.

Kai darbuotojo darbo sutartyje yra sulygtas visas darbo laikas, už prastovą darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas – 607 Eur neatskaičius mokesčių. Dalinė prastova apmokama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką ir prastovos trukmę. Vadovas, skelbdamas prastovą, įsakyme privalo nurodyti ne tik priežastį, dėl kurios yra skelbiama prastova, laikotarpį, darbuotojų sąrašą, bet ir nustatyti konkretų darbo užmokesčio dydį, kuriuo bus remiamasi, skaičiuojant darbuotojui darbo užmokestį prastovos laikotarpiu.

Pavyzdys. Mėnesį sudarė 21 darbo diena. Darbuotojo darbo sutartyje nustatytas darbo laikas 5 darbo dienos (40 val.) per savaitę. Jo darbo užmokestis per mėnesį – 900 Eur. Tą mėnesį darbuotojas faktiškai dirbo 9 darbo dienas, o likusias 12 darbo dienų buvo prastovoje. Vadovo įsakyme pažymėta, kad darbo užmokestis už prastovos laiką yra apskaičiuojamas, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsniu, mėnesinis darbuotojo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 607 Eur, neatskaičius mokesčių, kai darbo sutartyje yra sulygtas visas darbo laikas.

Darbo užmokesčio apskaičiavimas

už 9 dirbtas d. d. 900 Eur / 21 d. d. x 9 d. d. = 385,71 Eur

už prastovos 12 d. d. 607 Eur / 21 d. d. x 12 d. d. = 346,86 Eur

Visas darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 732,57 Eur neatskaičius mokesčių.

Darbdavys, pretenduodamas karantino laikotarpiu gauti valstybės subsidiją, turi pateikti pranešimą apie paskelbtą prastovą Valstybinei darbo inspekcijai per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo dienos. Išimtis buvo prastovoms, kurios buvo paskelbtos iki 2020 m. balandžio 8 d. – apie jas reikėjo paskelbti per 3 darbo dienas.

Kitas svarbus akcentas, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 3 paskutinių kalendorinių mėnesių gautą darbo užmokestį ir faktiškai dirbtą laiką. Kadangi darbuotojas prastovos laikotarpiu faktiškai nedirbo įmonėje, todėl darbo laikas ir užmokestis už prastovą nebus įtrauktas, skaičiuojant jo vidutinio darbo užmokesčio dydį.

Straipsnis parengtas vadovaujantis 2020-04-09 galiojusiais teisės aktais