Kiek naujų traktorių įregistruojama mūsų šalyje, kol kas įvardyti tiksliai nepavyksta. Iš čia ir kyla daugiausia nesusipratimų, žemės ūkio technikos pardavėjų nepasitenkinimo ir kai kurių įmonių spekuliacijų apie užimamą rinkos dalį.

Painiava atsispindi ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tinklalapyje skelbiamose žemės ūkio subjektų įregistruotos technikos mėnesinėse apžvalgose, ir technikos pardavėjų užsakomose statistikos ataskaitose. Pasak bendrovės „DOJUS agro“ Žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovo Evaldo Badausko, pačių registro duomenų tikslumo pakanka, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad ataskaitose nenurodomas vienas svarbiausių požymių – ar registruojama technika yra nauja, ar naudota. Dėl šios priežasties kiekvienas naujos žemės ūkio technikos pardavėjas yra priverstas savaip interpretuoti duomenis. Apie tai, ar registruota technika yra nauja, ar naudota, sprendžiama pagal kitus požymius (pagaminimo metus, pirkimo dokumentų numerius, papildomai įvestus komentarus ir pan.).

„Kiekvieno atstovo vertinimo kriterijai skiriasi, todėl realiai niekas Lietuvoje negali pasakyti, koks yra tikrasis naujos ar naudotos technikos rinkos dydis ir kiek iš tikrųjų kiekvienas gamintojas parduoda naujos technikos. Taip sudaromos sąlygos spekuliacijoms ir melagingų naujienų (angl. fake news) plitimui – kiekvienais metais bent du (kartais ir daugiau) naujos technikos pardavėjai skelbiasi, kad būtent jų atstovaujamo prekės ženklo naujos žemės ūkio technikos tais metais buvo registruota daugiausia“, – pastebi įmonės „DOJUS agro“ atstovas E. Badauskas.

O štai įmonės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis pasigenda statistinių duomenų tikslumo. Piktina ir tai, kad į vieną suplakami duomenys apie naują ir naudotą techniką, todėl iš statistikos ataskaitų sunku suvokti, kurios mašinos yra naujos. „Lietuvos statistika nelabai atitinka realybę. Būta atvejų, kai atsiranda įregistruotų traktorių skaičius, kurio neįmanoma paaiškinti. Dažnai nesutampa įregistruotų ir parduotų traktorių duomenys. Vieno ar dviejų vienetų paklaidą galima būtų toleruoti, bet jei skirtumai siekia dešimtis, nesidžiaugia nė vienas pardavėjas“, – sako R. Trainaitis.

Nemažai problemų jis įžvelgia ir traktorių bei kitos žemės ūkio technikos registravimo sistemoje ir atsainiame, kai kada ir neatsakingame savivaldybių specialistų darbe. Jo įsitikinimu, registravimą, taip pat ir traktorių technines apžiūras, turėtų atlikti ne savivaldybių, o Žemės ūkio ministerijai pavaldūs specialistai, turintys pareigūno statusą – tam turėtų būti įsteigta speciali tarnyba su filialais rajonuose. Pavyzdys galėtų būti Latvija, kur, pasak R. Trainaičio, žemės ūkio techniką registruoja Žemės ūkio ministerijos Techninės priežiūros departamento specialistai regionuose ir kiekviename rajone jų dirba ne po vieną, kaip dažnoje Lietuvos savivaldybėje, o po kelis.

„Principas turi būti panašus, kaip „Regitroje“ registruojant automobilius. Turi būti griežta sistema, o technika tikrinama atsakingai ir rimtai. Dabar dažnai savivaldybių specialistai registruoja net gyvai neapžiūrėję technikos, o sėdėdami kabinete. O jei ir apžiūri, tai dažnu atveju neturėdami tam reikiamų priemonių ir neskirdami pakankamai laiko“, – būtinybę griežtinti registravimo tvarką pabrėžia R. Trainaitis, neabejodamas, kad pasikeitus tvarkai, registratoriaus statusui ir netikslumų būtų gerokai mažiau.

Įregistruota – netapatu parduota

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų tapatinti įregistruotos ir parduotos technikos. Jo žodžiais, tokių klaidinančių apibendrinimų padaro ir žiniasklaidos priemonės, kurios nepasigilina į situaciją.

Kodėl šie skaičiai negali būti tapatinami? R. Janarauskas paaiškina, kad tai susiję su Europos Sąjungoje griežtinamais traktorių ir kitos žemės ūkio technikos, varomos dyzeliniais varikliais, ekologiniais ir saugos reikalavimais, kuriems įgyvendinti paprastai duodamas 2 metų terminas. Jam pasibaigus, naujų reikalavimų neatitinkanti technika negali būti registruojama nė vienoje ES šalyje. Tad ne viena įmonė, tarp jų ir „Dotnuva Baltic“, baigiantis terminui (dažniausiai tai būna gruodžio 31 d.), į šalį atvežtą ir neparduotą techniką registruoja įmonės vardu.

„Visos Europos technikos pardavėjai priversti tai daryti, nes ES reikalauja. Tik latviai susidėliojo įstatymų bazę taip, kad laikomi sandėlyje traktoriai užskaitomi kaip esantys šalyje, todėl galima juos registruoti ir tam terminui pasibaigus. Mes tuos traktorius registruojame, gauname numerius, jie tampa naujai registruotais traktoriais, nors realiai nėra parduoti. Iš čia ir kyla netikslumų“, – sako R. Janarauskas.

Pasak jo, įmonė, analizuodama registruotos technikos ataskaitas, atskiria naujus traktorius, registruotus dėl tam tikrų reikalavimų, nuo pagal sutartis atvežamų naujų traktorių. Nors tiek vieni, tiek kiti yra nauja, dar neeksploatuota technika, tačiau, kai ją įsigyja žemės ūkio subjektai, jos registracija skiriasi: vieniems suteikiama pirma registracija šalyje, kiti – nors ir nauji, bet netiesiogiai priskiriami naudotų traktorių grupei.

„Šiuo klausimu per Lietuvos žemės ūkio technikos asociaciją daug dirbome, darėme žygius ir bandėme pasiekti, kad registre būtų laikinoji registracija, kuri nesiskaičiuotų į bendrą registracijų skaičių. Registrų centras suprato situacijos absurdiškumą, teikė pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai, bet, deja, šio pakeitimo nepatvirtino. Nors, tiesą sakant, reikia pasidžiaugti, kad, sudeginus nemažai laiko, atsėdėjus daugybėje susitikimų, pasiekta daug kitokių pokyčių, kurie leidžia susisusirinkti gana tikslius duomenis ir susidaryti bendrą konkurencinį vaizdą“, – pabrėžia pašnekovas ir pasidalina, kaip įmonė analizuoja iš registro gautus duomenis, kokiais kriterijais vadovaudamasi juos filtruoja.

Pasak jo, pirmiausia labai konkrečiai apibrėžiamas dominantis klausimas ir tai, ką norima sužinoti. Kadangi įmonės nedomina į vieną vietą suplakta nauja ir naudota technika, šiuos duomenis stengiasi atskirti, be to, grupuoja techniką į Vakarų ir Rytų šalių gamybos (pastarosioms priskiria ne tik baltarusiškas, rusiškas, bet ir Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje pagamintas mašinas) ir skaičiuoja tik tuos traktorius, kurių galingumas 50 AG ir daugiau.

„Analizuojame pagrindinių 8 vakarietiškų traktorių gamintojų duomenis, o tokią egzotiką mūsų šalyje, kaip Same, Lamborgini ir pan., kurių bendri skaičiai paprastai nebūna dideli, dedame į atskirą grupę. Juokinga, kai tokią techniką, kaip vejapjovės, keturračiai, apžergiami traktoriukai, priskiria prie žemdirbių naudojamų traktorių. Tai savotiškos registro šiukšlės, tarp kurių galima lengvai pasiklysti“, – pastebi R. Janarauskas.

Jis patikina, kad tokia statistinių duomenų analizė leidžia įmonei susidaryti aiškesnį konkurencinį paveikslą, taip pat tikslesnį traktorių registracijos ir tikrųjų pardavimų vaizdą. „Mes gyvename iš to, dirbame su gamintojais, rinkos dalys – tai mūsų duona. Tad daug gilinamės ir statistikai analizuoti skiriame nemažai laiko ir jėgų“, – teigia įmonės „Dotnuva Baltic“ atstovas.

Atspindi bendras tendencijas

Žemės ūkio subjektų įregistruotos technikos duomenis kas mėnesį apibendrinantis ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tinklalapyje skelbiantis Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. specialistas Remigijus Zinkevičius sako, kad apžvalgose siekia atskleisti bendras žemės ūkio technikos registravimo tendencijas, tad pagal gamintojus pateikia žemės ūkio subjektų įregistruotos technikos statistinius duomenis. Plačiausią grupę sudaro traktoriai, mat jiems priskiriami ir keturračiai, kurie registre registruojami kaip ratiniai traktoriai. Tiesa, ši transporto priemonė, kurios registracija per metus sudaro iš tiesų nemažus skaičius (pvz., pernai vieno gamintojo keturračių buvo registruota per 200), iškraipo tikrųjų traktorių rinką, nors pastebėtina, kad tai vyksta ir kitose šalyse. Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos (CEMA) duomenimis, tokios transporto priemonės kaip keturračiai, teleskopiniai krautuvai ar kita technika, registruojami kaip žemės ūkio traktoriai ir Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, Liuksemburge, Estijoje ir Šveicarijoje ir, pavyzdžiui, 2019 m. jie sudarė daugiau nei pusę traktorių registracijos.

R. Zinkevičius pabrėžia, kad analizuoja tik žemės ūkio subjektų įregistruotą savaeigę techniką, tarp jų ir traktorius, ir į apžvalgas neįtraukia kitų ūkio subjektų, tokių kaip statybų ar komunalinio ūkio, įregistruotų traktorių, pasak jo, galbūt dėl to kai kuriems pardavėjams įregistruotų traktorių skaičiai atrodo per maži.

Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovė Eva Kvedorėlienė paaiškina, kad visi traktoriai priskiriami T kategorijos (kuri turi daugybę pogrupių) transportui ir jo paskirtis pagal ES reglamentą yra žemės ūkis, todėl visi jie registruojami Traktorių registre, nurodant šią jų paskirtį. Technikai, kuri nevažinėja laukais, pvz., asfalto klotuvams, miško kirtimo technikai, gatvių valymo mašinoms ir pan., registre suteikiama paskirtis „Kita“. Beje, keturračiai taip pat priklauso T kategorijos transportui – jų sertifikatuose, ypač naujų, nurodoma T3B kategorija.

Apžvalgose R. Zinkevičius bando išskirti, kiek Lietuvos žemės ūkio subjektai įregistruoja naujos technikos, tik termino „nauja“ nevartoja, šalia bendro įregistruotos technikos skaičiaus nurodo, kiek tarp jų yra technikos vienetų, pagamintų praėjusiais ir einamaisiais metais. „Ypač daug pardavėjų pasipiktinimo ir ginčų, kas yra nauja, o kas naudota technika, kilo, kai dauguma įmonių savo vardu prisiregistravo technikos, kuria prekiauja lig šiol. Tad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre priėmėme sprendimą nerašyti, ar tai nauja, ar naudota technika, o tik nurodyti pagaminimo metus – einamuosius ir praėjusius. Taip išskiriame tą techniką, kuri labiausiai tikėtina, kad yra nauja“, – problemą pripažįsta Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pasitaiko ir duomenų įrašymo į registrą klaidų, tokių kaip gamintojo painiojimas su modeliu, ir kitų netikslumų. „Nors galbūt registro duomenys nėra visiškai tikslūs, tačiau jie vis vien šiokį tokį vaizdą ir bendras tendencijas parodo. Ne viena įmonė gyrėsi, kad užima trečdalį rinkos, bet kai tuo trečdaliu rinkos pradeda „dalytis“ jau keturi pardavėjai, tai ir tos rinkos nelieka. Kai pradėjome analizuoti ir skelbti statistinius duomenis, paaiškėjo, kad iš tiesų tas trečdalis sudaro tik 5, 7 ar 10 procentų“, – sako R. Zinkevičius.

Ar naujos taisyklės sumažins painiavą?

Pasak Žemės ūkio technikos registro skyriaus vadovės E. Kvedorėlienės, šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia naujas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimo taisykles, kurios, tikimasi, padės išspręsti daugelį problemų ir nesusipratimų.

Pirmiausia, jose atsiras papildomas įrašas – registruojant reikės pažymėti, nauja tai ar naudota technika, konkretizuotas ir jos apibrėžimas: nauja technika laikoma ta, kurios variklis išdirbęs iki 250, naudota – daugiau kaip 250 motovalandų. E. Kvedorėlienė pripažįsta, kad šie dalykai kėlė daug diskusijų, dėl to ir nuspręsta keisti taisykles, galiojusias nuo pat Traktorių registro įkūrimo 2006 metais.

Numatyta ir registravimo tvarkos pokyčių, kurie, Registro skyriaus vadovės įsitikinimu, padidins techniką registruojančių savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų darbo krūvį, tačiau užtikrins geresnę tvarką, padės išvengti klaidų ir piktnaudžiavimo atvejų. Patvirtinus naujas taisykles, į registrą turės būti keliamos ir technikos nuotraukos, vienoje jų turės matytis ir tapatumo numeris (VIN), kuris turi sutapti su nurodytu mašinos sertifikate – svarbiausiu registravimo dokumentu.

Pasak E. Kvedorėlienės, pastaruoju metu rūpesčių kelia atvežama technika su padirbtais sertifikatais. Tad tikimasi, kad naujose taisyklėse numatytas fotografavimas ir gyvas naujos technikos apžiūrėjimas (beje, registruojant naują techniką buvo privaloma ją apžiūrėti ir lig šiol, tik ne visose savivaldybėse tai buvo realiai daroma), padės šią problemą spręsti. „Jei anksčiau ne visi registratoriai techniką tikrino, tai dabar be to neapsieis, nes sistema, jei nebus nuotraukų, paprasčiausiai neleis naujos registracijos išsaugoti. Tai labai jautrus dalykas, nes žemės ūkio technika brangi, todėl registruojant reikia ją taip įforminti, kad viskas būtų aišku, o patys duomenys būtų tikslūs“, – sako Registro skyriaus vadovė.

Pirmą kartą įregistruojant naujus traktorius, savivaldybių specialistai tikrina, ar traktoriai atitinka teisės aktų numatytus saugos ir sveikatos, išmetamųjų teršalų ribojimo ir kitus techninius reikalavimus pagal ŽŪM komisijos sudarytą Lietuvoje leistinų registruoti traktorių sąrašą. Registratorių darbui palengvinti ir siekiant išvengti klaidų bei piktnaudžiavimo, planuojama artimiausiu metu tą sąrašą įkelti į registro sistemą, kad registruojant būtų galima automatiškai iš jo pasirinkti. Klasifikatoriai registre dabar padeda pasirinkti technikos markę (gamintoją) ir komercinius pavadinimus.

Metų pradžioje Žemės ūkio ministerija pradėjo rengti naujas registravimo taisykles, kurios šiuo metu yra derinamos tarp teisininkų, specialistų ir suinteresuotų grupių. Belieka tikėtis, kad pradėjus traktorius ir kitą žemės ūkio techniką registruoti pagal naujas taisykles painiavos statistikoje sumažės.