Pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba pastaruosius devynerius metus nuolat augo, kol... Azijoje neįvyko afrikinio kiaulių maro protrūkis. Dėl jo pasaulinė kiaulių pašarų gamyba pernai sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tačiau didėjo paukštininkystės ir akvakultūros pašarų gamyba.

Gyvūnų mitybos produktų gamybos lyderės, JAV kompanijos „Alltech“ duomenimis, 2019 m. pasaulinė kombinuotųjų pašarų gamyba siekė 1,126 mlrd. t ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,07 proc. arba 12,1 mln. t. Tai pirmas pasaulinės kombinuotųjų pašarų gamybos sumažėjimas per pastaruosius 9 metus. Šį mažėjimą daugiausia lėmė Azijos šalyse išplitęs afrikinis kiaulių maras (AKM). Pasaulinė kiaulių pašarų gamyba 2019 m. krito 11 proc., tačiau didėjo dedeklių ir broilerių lesalų, žuvininkystės ir naminių augintinių pašarų gamyba.

Azijos–Ramiojo vandenyno regione kombinuotųjų pašarų gamyba nuo AKM nukentėjo labiausiai ir sumažėjo 5,5 proc. Kinijoje sumažėjimas sudarė 20 mln. t (iki 167,9 mln. t). Kitos didžiausios šio regiono pašarų gamintojos po Kinijos buvo Indija (39 mln. t) ir Japonija (25,3 mln. t.). Dėl nestabilios geopolitinės padėties pašarų gamybos apimtys 5,8 proc. sumažėjo ir Artimuosiuose Rytuose, o nuo sausrų ir gaisrų nukentėjusioje Okeanijoje – 1,3 procento.

Šiaurės Amerikoje, kurios nepasiekė AKM, kombinuotųjų pašarų gamyba padidėjo 1,6 proc. (iki 236 mln. t). Pernai JAV tapo daugiausia kombinuotųjų pašarų pagaminusia šalimi pasaulyje – 214,4 mln. t. Lotynų Amerikoje kombinuotųjų pašarų gamyba didėjo 2,2 proc. (iki 167,9 mln. t). Brazilija, Meksika ir Argentina išliko didžiausios regiono gamintojos, joms teko 76 proc. Lotynų Amerikos kombinuotųjų pašarų gamybos.

Europos kombinuotųjų pašarų gamyba išliko stabili ir padidėjo 0,2 proc. (iki 279,2 mln. t). Palyginti nedideliam gamybos augimui daugiausia įtakos turėjo ne tiek AKM, kiek dėl sausrų ir aplinkosauginių reikalavimų sumažėjęs pieninių (4 proc.) ir penimų galvijų (3 proc.) skaičius. Žuvininkystės pašarų gamyba pernai Europoje augo 7 proc., o dedeklių lesalų – 4 proc. Daugiausia kombinuotųjų pašarų pernai pagaminta Rusijoje (40,5 mln. t), Ispanijoje (34,8 mln. t) ir Vokietijoje (25,0 mln. t), šiose šalyse didžiausią dalį visos gamybos sudarė kiaulių pašarai.

Kombinuotųjų pašarų gamyba 2019 m. labiausiai augo Afrikoje – 7,5 proc. (iki 43,7 mln. t). Daugiausia pašarų pagaminta Pietų Afrikos Respublikoje, Egipte, Nigerijoje, Maroke ir Alžyre. Šių penkių šalių pašarų gamyba sudarė 75 proc. (35,8 mln. t) viso žemyno gamybos.

Didžiausią dalį kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje pernai sudarė broilerių lesalai – 28 proc. (308,8 tūkst.t) ir kombinuotieji kiaulių pašarai – 24 proc. (297,8 mln. t). Dedeklių lesalai sudarė 14 proc. (154,4 mln. t), kombinuotieji pašarai pieniniams galvijams – 12 (135,1 mln. t), penimiems galvijams – 10 (112,6 mln. t), pašarai akvakultūrai – 4 (45,0 mln. t), naminiams augintiniams – 2,4 proc. (22,9 mln. t). Arklių, avių ir ožkų, roplių ir kt. pašarai sudarė 6 proc. (67,6 mln. t). Devynių pasaulio šalių – JAV, Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Indijos, Meksikos, Ispanijos, Japonijos ir Vokietijos – gamyba 2019 m. sudarė 58 proc. (563,1 mln. t) visos pasaulinės kombinuotųjų pašarų gamybos.

Krito kiaulių pašarų gamyba

Dėl AKM protrūkio pasaulinė kiaulių pašarų gamyba 2019 m. krito 11 proc. Kinija, išauginanti ir pagaminanti pusę pasaulinės kiaulienos produkcijos, pernai prarado 35–40 proc. kiaulių, panašių nuostolių patyrė ir Vietnamas. Bendrai Azijos–Ramiojo vandenyno regione kiaulių pašarų gamyba sumažėjo 26 proc.: Kinijoje – 35 proc., Kambodžoje – 22, Vietname – 21, Tailande – 16 proc. Tai paskatino kitų šalių, nepaveiktų AKM, ypač JAV ir Brazilijos, kiaulienos ir kitų rūšių baltyminių produktų, kompensuojančių kiaulienos trūkumą, eksportą. Analitikai sutaria, kad AKM padaryta žala bus ilgalaikė ir turės įtakos pagrindinių baltyminių produktų gamybai, maisto pramonei prisitaikant prie kiaulienos trūkumo rinkoje.

AKM išplitimas paskatino pasaulinę paukštienos ir paukščių lesalų gamybą. Pasaulinėje lesalų gamyboje pirmoje vietoje išliko Azijos–Ramiojo vandenyno regionas, kur broilerių lesalų gamyba siekė 115,2 mln. t, o dedeklių lesalų – 73,1 mln. t. Lotynų Amerikoje lesalų gamyba sudarė 60,8 mln. t, Brazilijoje (vienoje didžiausių paukštienos eksportuotojų) pernai jų pagaminta 2,1 mln. t, o Meksikoje, kur dedeklių lesalų gamyba padidėjo 11 proc. (iki 7,05 mln. t) ir aplenkė Brazilijos apimtis, pagaminta 10,5 mln. t lesalų. JAV pernai pagamino 48,5 mln. t broilerių lesalų – tai sudaro 94 proc. šios rūšies Šiaurės Amerikos lesalų gamybos. Europoje pernai pagaminta 56,3 mln. t lesalų broileriams ir 33,5 mln. t dedeklėms.

Pieniniams galvijams skirtų kombinuotųjų pašarų gamyba Europoje 2019 m. sudarė 34 proc. pasaulinės produkcijos, Šiaurės Amerikoje – 21,8, Azijos–Ramiojo vandenyno regione – 17,6, Lotynų Amerikoje – 15,3 proc. Daugiausia pašarų pieniniams galvijams pagaminta Turkijoje – 6,5 mln. t, Vokietijoje – 5,2, Rusijoje – 4,2, Jungtinėje Karalystėje – 3,8, Prancūzijoje – 3,4, Nyderlanduose – 3,3, Ispanijoje – 3,32 mln. t. Šiaurės Amerika ir toliau pirmauja kombinuotųjų pašarų galvijams (62,3 mln. t) gamyboje. Europoje pernai jų pagaminta 21,9 mln. t, Lotynų Amerikoje – 13,9 mln. tonų.

Didėjant žuvies ir kitos akvakultūros produkcijos paklausai, šiam sektoriui skirtų pašarų pasaulinė gamyba pernai didėjo 4 proc. – iki 41 mln. t., daugiausia Azijos–Ramiojo vandenyno šalyse (Kinijoje, Vietname, Filipinuose, Indijoje), kur pagaminama beveik 90 proc. visos akvakultūros produkcijos ir daugiau kaip 60 proc. šios rūšies pašarų. Europoje bendra žuvininkystės pašarų gamyba mažėjo, tam įtakos turėjo net 60 proc. sumažėjusi gamyba Rusijoje (dėl smarkiai išaugusio importo).

Pernai 4 proc. išaugo pasaulinė naminių augintinių pašarų gamyba, pasaulinėje gamybos struktūroje sudaranti 2,0 proc. Europoje augintinių pašarų gamyba padidėjo 3 proc. – iki 8,8 mln. t ir pasivijo Šiaurės Ameriką, kurioje gamyba išliko stabili (8,8 mln. t.). Didžiausias šių pašarų gamybos augimas buvo Azijos–Ramiojo vandenyno regione (10 proc. – iki 3,1 mln. t), o daugiausia pagamino Indonezija (720 mln. t) ir Kinija (580 mln. t). Lotynų Amerikoje gamyba augo 7 proc. (iki 6 mln. t), daugiausia – Ekvadore ir Argentinoje.

Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinei kombinuotųjų pašarų gamybai įtakos turės paukščių gripo plitimas, tvarus ūkininkavimas, reikalavimai mažinti CO₂ emisiją ir vandens sunaudojimą, taip pat neatsigavęs kiaulininkystės sektorius. Kombinuotųjų pašarų ir gyvulinės kilmės produktų gamybą, kaip ir bendrą pasaulio ekonomiką, paveiks COVID-19 pandemija, kuri iš pradžių nulėmė šalių atsiribojimą nuo Kinijos (per kurią eina dideli importo ir eksporto srautai ir dėl pigios darbo jėgos gaminama nemaža dalis įvairių prekių), o vėliau ir judėjimo ir tranzito suvaržymus šalyse, kuriose nustatyti užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

ES gamino mažiau kombinuotųjų galvijų pašarų

Europos kombinuotųjų pašarų gamintojų asociacijos (FEFAC) negalutiniais duomenimis, ES šalių kombinuotųjų pašarų gamyba 2019 m. sudarė 161,7 mln. t ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,9 proc. (1,5 mln. t).

Dėl sausringų orų galvijų kombinuotųjų pašarų gamyba didėjo pirmąjį 2019 m. ketvirtį, tačiau vėliau, pagerėjus meteorologinėms sąlygoms ir dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų, pradėjo mažėti. Labiausiai gamyba pernai sumažėjo Airijoje (15 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (7 proc.). Bendrai ES galvijų kombinuotųjų pašarų gamyba 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. (2,5 mln. t) – iki 45,5 mln. tonų.

Lesalų gamyba, palyginti su 2018 m., padidėjo 0,1 proc., nors paukštienos per analizuojamąjį laikotarpį pagaminta 2,5 proc. daugiau. Tokį gana nežymų paukščių lesalų gamybos padidėjimą lėmė geras ES žieminių javų derlius, kuriam pavasarinės sausros neturėjo didelės įtakos.

Nepaisant didėjančio ES kiaulienos eksporto į Kiniją ir kitas trečiąsias nuo AKM nukentėjusias šalis, kelerius metus didėjusi ES kiaulių pašarų gamyba pernai, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,9 proc. (0,5 mln. t) – iki 50,5 mln. t. Po AKM protrūkio ES kiaulininkystės sektorius nėra visiškai atsigavęs, nors AKM plitimas šalyse narėse sustabdytas. Labiausiai nuo AKM nukentėjo naujosios šalys narės – Rumunija ir Bulgarija, kuriose pašarų gamyba pernai sumažėjo atitinkamai 15 ir 9 proc. Prognozuojama, kad kiaulių pašarų gamyba 2020 m., dėl didėjančio eksporto į trečiąsias šalis ir pakilusių kainų, turėtų išlikti stabili, išskyrus atvejį, jei AKM neatsinaujins tokiose kiaulininkystėje pirmaujančiose šalyse, kaip Ispanija, Vokietija, Danija ar Nyderlandai.

FEFAC analitikai prognozuoja, kad 2020 m. kombinuotųjų pašarų gamyba gali svyruoti tarp 2 proc., atsižvelgiant į meteorologines sąlygas kultūrinių augalų vegetacijos metu, lemiančias grūdinių ir pašarinių augalų derlingumą, mėsos importo ir eksporto politikos bei infekcinių ligų, tokių kaip AKM ar šiemet jau keliose ES šalyse nustatyto paukščių gripo (pavieniai – Slovakijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir gausesni Lenkijoje), protrūkį*. Paukščių gripo riziką šiemet didina ir neįprastai šilta žiema.

Gamybos ir prekybos apimtys mažėjo ir Lietuvoje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyba Lietuvoje 2019 m. sudarė 860,73 tūkst. t ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,1 proc. arba 27,70 tūkst. t. Dėl pernai pavasarį užsitęsusios sausros nukentėjo įprastai žaliesiems ir stambiesiems pašarams naudojami pasėliai ir ypač ganyklos. Trūkstant ganyklų ir esant palyginti žemai žaliavinio pieno supirkimo kainai, pernai, palyginti su 2018 m., pieninių karvių sumažėjo 5,1 proc. (12,31 tūkst.). Daugiausia nukentėjo 5–7 karvių ūkiai. Mažėjant karvių, mišinių galvijams gamyba, palyginti su 2018 m., sumažėjo 5,6 proc. (9,08 tūkst. t), bet, trūkstant žaliųjų ir stambiųjų pašarų, mišinių galvijams pardavimai vidaus rinkoje padidėjo 1,6 proc. (0,47 tūkst. t). Pienas ir pieno produktai sudaro penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje ir, nepaisant nuo AKM nukentėjusios kiaulininkystės, gyvulininkystės sektorius šiuo metu yra vienas labiausiai pažeidžiamų.

Nors didėjantis ES paukštienos eksportas ir iš dalies sumažėjęs importas iš Brazilijos, didžiausios paukštienos eksportuotojos pasaulyje, lėmė lesalų gamybos augimą ES šalyse, tačiau Lietuvoje lesalų gamyba sumažėjo 8,1 proc. (29,30 tūkst. t), o pardavimai – 2,2 proc. (7,33 tūkst. t). Jei Lenkijoje paukščių gripas ir toliau plis, tikėtina, kad padidės lietuviškos paukštienos paklausa, tačiau taip pat yra tikimybė, kad Lietuvos rinka bus užpildyta pigios lenkiškos paukštienos. Lietuva – tranzito šalis, riziką išplatinti įvairias ligas kelia transporto priemonės, vežančios gyvūnus ir gyvūninius produktus, pašarus. Be to, sunku kol kas nuspėti, kaip bendrą situaciją paveiks COVID-19 pandemija.

AKM protrūkis padarė daug žalos Lietuvos kiaulininkystės sektoriui ir atnešė pokyčių: užsidarė keli stambūs kiaulių kompleksai, kai kurie keitė gamybos kryptį, didėjo kiaulienos paklausa ir kainos. Šių metų sausį kiaulių supirkimo kaina už skerdeną buvo 54 proc. (191,23 Eur/100 kg) didesnė nei 2019 m. sausį, o gyvojo svorio – 55,2 proc. (141,95 Eur/100 kg). Kombinuotųjų kiaulių pašarų gamyba 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo gana nežymiai – 2,4 proc. (4,89 tūkst. t), o bendri pardavimai, taip pat ir vidaus rinkoje, sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. (2,30 tūkst. t) ir 4,4 proc. (1,68 tūkst. t).

Per analizuojamąjį laikotarpį premiksų gamyba Lietuvoje mažėjo nedaug – 5,0 proc. (0,3 tūkst. t), tačiau pardavimai vidaus rinkoje padidėjo beveik trečdaliu – 29,6 proc. (0,67 tūkst. t), o bendri pardavimai (vidaus, ES ir trečiųjų šalių rinkose) padidėjo tik 0,82 proc. (39 t). Niekur kitur nepriskirtų mišinių (KN 10.91.10.39.00) gamyba padidėjo 8,5 proc. (4,55 tūkst. t), o šunų ėdalo – 6,2 proc. (0,95 tūkst. t). Paskutinius kelerius metus didėjanti kačių ėdalo gamyba pernai, palyginti su 2018 m., paaugo 0,7 proc. (0,63 tūkst. t).

Šalies kombinuotųjų pašarų gamybos struktūroje 2019 m. didžiausią dalį sudarė paukščių – 38,6 proc. (332,09 tūkst. t) ir kiaulių mišiniai – 24,1 proc. (207,29 tūkst. t). Galvijų mišiniai pernai sudarė 17,8 proc. (153,48 tūkst. t), kačių ėdalas ir kiti niekur nepriskirti mišiniai (KN 10.91.10.39.00) atitinkamai 10,1 proc. (87,15 tūkst. t) ir 6,8 proc. (58,27 tūkst. t), šunų ėdalas – 1,9 proc. (16,28 tūkst. t), premiksai – 0,7 proc. (5,82 tūkst. t).

Kombinuotųjų pašarų ir premiksų 2019 m. iš viso buvo parduota 558,20 tūkst. t, iš to skaičiaus 78,8 proc. (445,19 tūkst. t) sudarė pardavimai vidaus rinkoje, 18,6 proc. (103,98 tūkst. t) – ES rinkoje ir 1,7 proc. (9,39 tūkst. t) – trečiųjų šalių rinkose. Palyginti su 2018 m., kombinuotųjų pašarų ir premiksų pardavimai Lietuvos vidaus rinkoje padidėjo 0,6 proc. (2,85 tūkst. t), o eksportas į trečiąsias šalis sumažėjo 26,8 proc. (3,44 tūkst. t), į ES šalis – 2,3 proc. (2,41 tūkst. t). Bendrai kombinuotųjų pašarų ir premiksų prekyba 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,6 proc. (3,77 tūkst. t).