Galinaičių šeimos ūkyje dirvožemiai buvo tiriami ir anksčiau, tačiau tik šį pavasarį pasėliai pirmą kartą tręšiami pagal žemėlapius kintama norma. „Žengiame pirmuosius žingsnius tiksliojo ūkininkavimo link“, – sako Tadas Galinaitis, drauge su dviem broliais ir tėvu ūkininkaujantis Raseinių rajone.

Dubysos pašonėje, regioninio parko viduryje, ūkis pradėtas kurti 1996-aisiais, kai Tado tėvas, Jonas Galinaitis, atsiėmęs 14 ha tėvų žemės, ant plyno lauko ėmėsi statyti namuką ir tvartą. Pradėję ūkinę veiklą nuo 5 karvių, ilgainiui Galinaičiai ūkį, turintį veislyno statusą, išplėtė – šiuo metu tvartuose mūkia 150 galvijų, tarp kurių 60 melžiamų Lietuvos juodmargių (karvių bandą didina iki 70). Visas prieauglis paliekamas ūkyje, tad plėtojama ir mėsinė galvijininkystė. Be karvių ir galvijų, daugiašakiame ūkyje – ir keliolika avių, trys grynaveisliai žemaitukai, kurie, Tado žodžiais, laikomi dėl grožio – jiems silpnybę jaučia tėvas ir veterinariją studijuojanti jauniausia sesuo Lina.

Dirvožemiui skiria ypatingą dėmesį

Maždaug prieš dešimtmetį į veiklą įsitraukus diplomuotam agronomui Tadui – vyriausiam iš brolių – Galinaičių ūkyje atsirado ir augalininkystės kryptis. Pradėjęs nuo 21 ha, dabar jis dirba 115 ha. Kai ūkius sukūrė broliai Valentas ir Tomas, šeimos ūkio valdos išaugo beveik iki 500 ha. Daugiau kaip pusė valdomų žemių nuosavos. Šiuo metu augalininkystė plėtojama 410 ha, maždaug 80 ha skiriama pievoms ir ganykloms.

Nors Galinaičiai ūkininkauja bendrai, o darbus yra pasiskirstę, tačiau bene didžiausia augalininkystės ūkio darbų našta gula ant Tado pečių, mat kol kas jis vienintelis iš brolių vien ūkininkauja. „Po studijų kelerius metus dirbau pesticidų, o vėliau ir technikos prekybos įmonėse. Tačiau buvo sunku laiku ir gerai atlikti darbus ūkyje ir darbovietėje, todėl teko rinktis ir, žinoma, pasirinkau savo verslą“, – pasakoja jaunas ūkininkas.

Tad neatsitiktinai ir Tado darbų spektras plačiausias – jis ne tik užsako augalininkystei reikalingas prekes (sėklas, trąšas, augalų apsaugos produktus), domisi jų naujovėmis, aktyviai dalyvauja seminaruose, lauko dienose, bet ir pats sėja, tręšia, purškia. Savaitgaliais ir per darbymetį į šeimos ūkio darbus įsitraukia ir Kaune gyvenantys bei dirbantys broliai (beje, kol kas Tadas su žmona Edita ir pirmuosius mėnesius skaičiuojančia pirmagime Emile taip pat gyvena Kaune). Tiesa, jauniausias brolis Tomas, diplomuotas žemės ūkio technikos inžinierius, svarsto galimybę visą savo laiką ir žinias skirti vien ūkininkavimui.

Mišriame Galinaičių ūkyje auginami žieminiai miežiai, rapsai ir kviečiai, iš vasarinių augalų sėjami salykliniai miežiai, pupos, kukurūzai silosui (galvoja jų plotus didinti ir auginti grūdams) ir šiek tiek avižų savo reikmėms. Didžioji dalis laukų užsėjami sertifikuota, likusi – ūkyje ruošta sėkla. Vasariniams augalams šį sezoną ūkininkai pasiliko apie 85 ha. Pasak Tado, pasimokę iš 2017-ųjų, kai neturėjo šviežių pievų ir katastrofiškai trūko pašarų, dabar jas kasmet atnaujina, pavyzdžiui, šiemet dobilais planuoja apsėti 10 ha plotą. „Dobilai – ypač geri augalai, o juos augindami gauname trigubą naudą: pasigaminame kokybišką pašarą, užsiskaito žalinimas ir dirvas pasigeriname“, – sako agronomas Tadas Galinaitis.

Šeimos ūkyje dirvožemiui skiriamas ypatingas dėmesys: griežtai laikomasi sėjomainos, dirvos tręšiamos organinėmis trąšomis, mažinamas intensyvus žemės dirbimas. Nors daugiausia žemė ruošiama „Väderstad“ diskiniu skutikliu ir kultivatoriumi, tačiau neatsisakoma ir plūgo – jo prireikia tręšiant laukus mėšlu ir atnaujinant pievas. Šiaudų mineralizacijai paspartinti, ypač salyklinių miežių ražienose, į kurias sėja žieminius rapsus, naudoja biologinius preparatus. Puikus žieminių rapsų priešsėlis – ir žieminiai miežiai, kuriuos daugiausia augina pašarams, juos pirmus nuima ir be didelės skubos paruošia laukus rapsų sėjai. Norėtų Tadas supaprasti žieminių rapsų sėją (visi augalai sėjami dešimtmetį ūkyje naudojama Väderstad Rapid sėjamąja), tad neslepia besidomintis „Laumetrio“ gaminamu padargu rapsams plačiais tarpueiliais sėti tiesiai į ražieną.

Siekiamybė – maisto medžiagų balansas dirvoje

Nuo pat ūkininkavimo pradžios visi keturi Galinaičiai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientai. Konsultantai tvarko ūkių buhalteriją, pildo žurnalus, padėjo rengti projektus Europos Sąjungos paramai, kuri reikšmingai prisidėjo prie šeimos ūkio modernizavimo, gauti. Patys ūkininkai taip pat aktyviai dalyvauja Konsultavimo tarnybos projektuose. Štai pernai Tadas dalyvavo LŽŪKT loterijoje ir laimėjo tręšimo planavimo paslaugą, kurią sudaro dirvožemio ėminių paėmimas, ištyrimas laboratorijoje ir tręšimo plano kintama norma parengimas.

„Dirbdamas laukuose mačiau problemines vietas, kuriose javai prastai derėjo, skurdo. Ir anksčiau keletą kartų tyriau dirvožemius, jau trejus metus, išskyrus pernai, tręšiau vienanarėmis trąšomis, dalį jų išbarstydamas, dalį – įterpdamas su sėjamąja. Tik pernai pavasarį ir rudenį rinkausi kompleksines trąšas, nes vienanarių neapsimokėjo ekonomiškai pirkti. Šiemet bandysiu tręšti kintama norma pagal sudarytus žemėlapius. Siekiamybė – atkurti maisto medžiagų balansą dirvožemyje“, – sako T. Galinaitis. Šio pavasario tiksliojo tręšimo darbams jis pasiruošė iš anksto, įsigydamas vienanarių amofoso ir kalio chlorido trąšų.

Tyrimai rodo, kad Galinaičių dirbamose dirvose labai trūksta fosforo, o štai kalio kai kuriuose laukuose yra gerokai per daug. Nemažai problemų kelia ir dirvožemio rūgštingumas, nors dirvas ūkininkai kalkina. Lig šiol rinkosi kreidą, šiemet planuoja pirkti kalkių, nes, Tado nuomone, jos gerokai veiksmingesnės nei kreida. Galvoja joms skleisti pritaikyti mėšlo kratytuvą ir didesnį jų kiekį išberti probleminėse vietose.

Vienanarėms trąšoms išberti kintama norma ūkininkas specialiai įsigijo išmaniąją Kverneland Accord trąšų barstomąją – pirko Anglijoje kelerius metus naudotą mašiną. Barstomoji be kompiuterio, tačiau per ISOBUS jungtį lengvai prijungiama prie traktoriaus ir visos jos funkcijos matomos traktoriaus kompiuteryje. „Už gerą kainą 2018 m. įsigijau išmanų Fendt 724 traktorių su itin tikslia automatinio vairavimo ir galulaukių sistema, tad atskiras barstomosios kompiuteris kaip ir nereikalingas“, – paaiškina ūkininkas. Išmanioji barstomoji pagal važiavimo greitį atidaro arba pridaro sklendes, valdomas elektrinių varikliukų, ir išberia trąšas kintama norma pagal tręšimo žemėlapį, kuris į traktoriaus kompiuterį įkeliamas USB atmintuku.

Pagal sudarytus tręšimo planus Galinaičiai planuoja tręšti trejus metus, paskui vėl kartoti dirvožemio tyrimus ir atsižvelgdami į rezultatų pokyčius koreguoti tręšimą norimam derliui gauti. „Jei padaugės fosforo, galbūt bus galima mažinti jo normą. Tačiau pradėjęs tręšti kintamomis normomis pirmiausia tikiuosi pasėlių tolygumo dėl maisto medžiagų balanso dirvožemyje“, – lūkesčius įvardija augalininkystės ūkio savininkas.

Jis sutinka, kad derlius labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, tačiau viliasi ir šiemet užauginti bent tokį pat derlių kaip praėjusiais metais, juolab kad kol kas pasėliai puikiai išsivystę ir atrodo gerai. Pernai kviečių vidurkis siekė 7,3 t/ha, pupų – 3,8, salyklinių miežių – 5,4, rapsų – 4,1, žieminių miežių – 6,8 t/ha.

Tręšti kintamomis azoto normomis T. Galinaitis kol kas neplanuoja. Pasak jo, šioms technologijoms ūkiui dar reikia priaugti, o žengiant pirmus tiksliojo ūkininkavimo žingsnius svarbiausia susitvarkyti dirvos rūgštingumą, užtikrinti, kad maisto medžiagos augalams būtų lengvai prieinamos. Be to, tam ir naujo purkštuvo reikėtų, nes turimas Kverneland išmanus tik tuo, kad uždaro sekcijas, neleidžia perpurkšti galulaukėse, trikampiuose, nelygių kraštų laukuose ir taip taupo gamtą ir pesticidus, tačiau nepurškia kintama norma.

Tvarkinga bazė ir gausus technikos parkas

Pavyzdingai tvarkingoje Galinaičių šeimos ūkio bazėje – ne tik gyvulių tvartai, bet ir erdvus angaras, sandėlys, grūdų džiovykla su dviem 300 m³ talpos ir dviem mažesniais, vadinamaisiais kompensaciniais, bokštais. Šalia ir gyvenamieji namukai, kuriuose gyvena du šėrikai ir jau 12 metų ūkyje dirbanti melžėja. Be pačių ūkininkų, jungtiniame šeimos ūkyje dirba 7 samdomi darbuotojai. Pasak Tado, kuo toliau, tuo opesnė darosi darbuotojų problema, ypač aktuali pieno ūkyje. „Nors sudarome sąlygas ir iš toliau atvažiuoti – duodame automobilį, degalų, tačiau nėra norinčiųjų dirbti. Ilgainiui teks ir mums pergalvoti savo veiklą – arba pirkti melžimo robotus, arba atsisakyti pieno ūkio ir pereiti prie mėsinių galvijų auginimo“, – mintimis dalijasi Galinaičių ūkio atstovas.

Ypač džiaugiasi ūkininkai, kad su Europos Sąjungos parama pavyko pasistatyti džiovyklą, galinčią džiovinti nepertraukiamu režimu ir porcijomis. „Pikta būdavo, kai per javapjūtę tekdavo gaišti laiką eilėse prie elevatorių. Kai įsirengėme džiovyklą, galėjome paruošti kokybinius rodiklius atitinkančius grūdus ir vežti juos tiesiai į Klaipėdos uostą, tiesa, problemų kildavo su samdomu transportu. Kad nereikėtų į kitus dairytis, šiemet įsigijome sunkvežimį, kuriuo patys vešime grūdus į uostą“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, kad, keičiantis technologijoms, ūkiui po truputį plečiantis, daugėja ir kuliamų grūdų kiekiai. Bendrai Galinaičiai prikulia apie 1 700 t grūdų.

Didžiąją dalį užauginto derliaus Tadas parduoda pagal išankstines sutartis, pasak jo, taip jis riziką kontroliuoja. Daliai kviečių sutartis sudaro iki sezono pradžios, dalį – per sezoną ir po jo. Ūkininko pastebėjimu, salyklinius miežius geriausia parduoti lapkričio, gruodžio ar net sausio mėnesiais – tada jų kaina būna didžiausia su saugojimu. Tik rapsų iš anksto nepardavinėja, nes tai rizikinga kultūra, kuri gali būti iškulta ir be ūkininko. „Šiemet gal ir reikėjo išankstines sutartis rapsams pasirašyti, bent po toną iš kiekvieno užsėto hektaro pasidaryti. Kaina gera buvo, bet sudvejojau“, – prasitaria Tadas ir priduria, kad stengiasi atgal nesidairyti ir dėl savo sprendimų nesigailėti.

Šeimos ūkyje, įskaitant teleskopinį krautuvą, dirba 10 traktorių – šeši vakarietiški ir 4 baltarusiški. Tadas sutinka, kad galbūt tiek traktorių tokio dydžio ūkiui daugoka, tačiau mišriame ūkyje jų visų reikia. Ypač didelis traktorių poreikis prasidėjus pašarų ruošimo ir pasėlių priežiūros sezonui. Vien dedant žolės ar kukurūzų silosą vienu metu „įdarbinami“ net 8 traktoriai. Ne vienas traktorius turi ir jam skirtą padargą. Pasak T. Galinaičio, maksimaliai išnaudojami ir augalininkystės darbams skirti galingiausi 240 ir 180 AG traktoriai, išdirbantys per sezoną 600–700 motovalandų. Nors visus vakarietiškus traktorius įsigijo naujus, tačiau planuoja vieną baltarusišką keisti geros būklės naudotu vakarietišku – dairosi jo užsienyje, kur, Tado žodžiais, geros techninės būklės technikos pasiūla už prieinamą kainą gerokai didesnė nei Lietuvoje.

Užaugintų javų derlius dorojamas dviem „Claas“ kombainais – Lexion 540 ir Dominator 98. Pastarasis naudotas įsigytas dar ūkiui dirbant tik 200 ha. Tadas sako, kad kombainus taip pat reikėtų atnaujinti ir pirktų juos tik naudotus iš užsienio, nes tai ekonomiškai naudingiau. Reikėtų ūkiui ir naujos sėjamosios, taip pat šlaitinės žoliapjovės grioviams prižiūrėti, mat rūpinasi Galinaičiai savo laukais – prižiūri pakeles, griovius, tvarko melioracijos sistemas. Štai, pavyzdžiui, 2017 m. parengė projektą ir 22 ha nuomojamoje valstybinėje žemėje atnaujino visą melioracijos sistemą.

„Mūsų technikos parkas gana įvairus, nesame susisaistę su viena įmone. Įsigydami techniką, renkamės ne tai, kas rinkoje populiaru, bet kas ekonomiškai naudinga mūsų ūkiui“, – technikos pasirinkimo kriterijus įvardija T. Galinaitis.

Po truputį didina nuosavos žemės fondą

Tadas pastebi, kad pastaruoju metu ypač išaugo žemės pasiūla, tad pagal galimybes Galinaičiai vis didina nuosavos žemės fondą. „Esame šiame krašte bene didžiausi ūkininkai, savo laukus prižiūrime, tad net nereikia ieškoti žemės, vos spėji atsiliepti į skambučius su siūlymais pirkti. Deja, tiek neuždirbame, kad galėtume pirkti visą siūlomą žemę. Renkamės tik tuos laukus, kurie mums patogūs ir kuriuos žinome, nes patys dirbame“, – sako ūkininkas, neslėpdamas, kad kai kurie savininkai prašo neadekvačių kainų.

Rudenį prie 12 ha dirbamos žemės Galinaičiai įsigijo panašaus derlingumo 11 ha sklypą ir mokėjo už hektarą po 3 800 Eur. Tačiau sulaukiama ir nemažai siūlymų pirkti žemę po 5–6 tūkst. eurų už hektarą.

Nuosava žemė suteikia stabilumo, tačiau T. Galinaitis sako, kad pats šiemet apie ūkio plėtrą ir investicijas į naujus plotus negalvojantis. Šių metų jo rūpestis – neseniai įsigyto namo Raseiniuose renovacija. „Nors visada sakiau, kad seno namo nepirksiu, tačiau dabar tenka atsiprašyti. Neatsispyriau gerai vietai ir dideliam sklypui“, – šypsosi jaunas ūkininkas, jau šių metų Kalėdas planuojantis su pagausėjusia šeima sutikti nuosavuose namuose, netoli gimtinės ir šeimos ūkio.