Dėl šiltos žiemos nemaža dalis paprastai iššąlančių piktžolių šiemet galėjo peržiemoti. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, planuojant pavasarinius žieminių rapsų purškimus šį pavasarį?

Pastaroji žiema pasitaikė itin nežiemiška: nebuvo sniego, vidutinė temperatūra buvo teigiama, o minimali nenukrito žemiau negu -6 ^oC. Esant tokioms sąlygoms, ne tik dalis nežiemojančių piktžolių ar vasarinių augalų pabirų neiššalo, bet ir galėjo sudygti naujų.

Sušilus orams, labai svarbu apžiūrėti pasėlius, įvertinti jų piktžolėtumą, vyraujančias rūšis ir priimti sprendimą, ar reikia herbicidų, o jei reikia, tai kokių. Ypač, jei rudenį piktžolės nebuvo kontroliuotos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra likusių javų pabirų, tarp jų – ir vasarinių. Kai taikomas bearimis žemės dirbimas, javų pabirų gali nepavykti sukontroliuoti vienu kartu, nes purškiama gana anksti, kad nestelbtų pasėlio, o pabiros tuo metu dar ne visos būna sudygusios.

Svarbiausios rapsų piktžolės

Kiekvienam ūkiui ir laukui svarbiausios yra pasėlyje dominuojančios piktžolės. Tačiau žiemkenčių pasėliuose didesnis dėmesys skiriamas žiemojančioms piktžolėms, o iššąlančios nėra tokios reikšmingos. Išimtis galėtų būti garstukai (jei jų pasėlyje ypač gausu), nes dėl greito augimo rudenį gali išauginti didelį žaliosios masės kiekį, stelbti pasėlį ir lemti pasėlio iššutimą.

Balandoms pakanka nedidelių šalnų, todėl tikėtina, kad ir šiųmečių šalnų pakako joms nušalti, tačiau jos gali būti gana žalingos sudygusios pavasarį. Jei pasėlyje yra retesnių vietų ar tuščių plotelių – svarbu žiūrėti, ar nėra pridygusių naujų piktžolių, kurios vėliau labai apsunkintų tolygų pasėlio brendimą ir derliaus nuėmimą.

Įprastą žiemą iššąla ne tik nežiemojančios, bet ir dalis žiemojančių piktžolių, ypač jei jos dar rudenį pasiekė žydėjimo tarpsnį (čiužutės, notrelės, kartais trikertės žvaginės ir kt.) ar buvo paveiktos herbicidų (šunramuniai, lipikai ir kt.) ir dėl to sumažėjo jų atsparumas šalčiui. Taip pat dalis išnyksta dėl vidurūšinės konkurencijos (našlaitės ir kt.) arba veikiamos kelių priežasčių.

Kaip parinkti herbicidą

Jei lauke yra javų pabirų, tuščiųjų avižų, dirsių ar kitų vienaskilčių piktžolių (išskyrus vienmetes migles), galima panaudoti bet kuriuos registruotus herbicidus – graminicidus (veikliosios medžiagos cikloksidimas, kletodimas, fluazifop-P-butilas, fluazifop-P-tefurilas, kvizalofop-P-etilas propakvizafopas). Dauguma graminicidų neveiksmingi arba ne tokie veiksmingi nuo vienmečių miglių.

Visų dviskiltėms piktžolėms rapsuose kontroliuoti pavasarį registruotų herbicidų sudėtyje yra klopiralido (Lontrel 720, Lontrel 600, Clap Forte, Clop, Cliophar 600, Cropiralis). Herbicido Galera sudėtyje, be klopiralido, dar yra pikloramo, o į Korvetto sudėtį dar įeina haloksifenmetilas.

Jei auginami švaraus lauko (Clearfiel), tipo rapsai, kurie atsparūs imazamoksui, galima rinktis Cleravo, kuris, be dviskilčių piktžolių, taip pat veiksmingas nuo kai kurių vienaskilčių (pvz., pelinių pašiaušėlių). Svarbu nepamiršti, kad įprasti rapsai yra labai jautrūs imazamoksui, todėl, nupurškus Cleravo, jie žūtų. Vadinasi, reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad Cleravo nepatektų ant įprastų rapsų ar javų pasėlio.

Herbicidus reikėtų rinktis pagal lauke augančias piktžoles. Jei įprastų rapsų pasėlyje dominuoja našlaitės, žliūgės, čiužutės, o kitų piktžolių beveik nėra, tokio pasėlio neverta purkšti, nes registruoti herbicidai yra mažai veiksmingi nuo šių piktžolių. Reikėtų rinktis herbicidus, kurių veiksmingumas didesnis negu 70 proc. nuo konkrečių piktžolių.

Purškimo sąlygos

Pavasarį žieminiai rapsai paprastai vystosi labai greitai, todėl herbicidų purškimo nereikėtų labai atidėlioti. Purkšti rekomenduojama iki rapsų butonų formavimosi, kol jie apgaubti žalių lapų. Ypač tai svarbu, jei purškiama Galera. Klopiralidas yra kiek reiklesnis temperatūrai, dėl to geriau veikia esant +10 ^oC, o haloksifenmetilas gerai veikia ir žemesnėse temperatūrose.

Galera reikėtų vengti purkšti, jei oro temperatūra yra aukštesnė negu +20 ^oC. Bet kurį herbicidą rekomenduojama naudoti, kai oro temperatūra žemesnė negu +25 °C, nepurkšti po arba prieš šalnas. Nemaišyti su graminicidais!

Jei reikia kontroliuoti ir javų pabiras, ir dviskiltes piktžoles, turėtų būti bent 2–3 dienos tarp purškimų. Jų eiliškumas neturi reikšmės. Pirmiausia reikėtų panaudoti tą, kuris atrodo svarbesnis. Jei yra likusių didelių javų pabirų, tuomet pirmiausia reikėtų sukontroliuoti jas nemažinant herbicido normos, nes kuo pabiros didesnės, tuo herbicido veiksmingumas mažesnis. Visas kitas konkretaus herbicido naudojimo sąlygas būtina perskaityti produkto etiketėje.