Sultingi ir vešlūs ganyklos žolynai pavasarį galvijams atrodo itin patrauklūs, tačiau jie gali slėpti ir pavojų – žolinę tetaniją. Tai pavojingas, dažnai mirtinas, medžiagų apykaitos sutrikimas, atsirandantis dėl mineralinių medžiagų pusiausvyros sutrikimo.

Ganyklinė tetanija vis dar pasitaiko, nors ir žinoma, kaip jos išvengti. Todėl prieš kiekvieną ganiavos sezoną verta prisiminti svarbiausias taisykles.

Pagrindinė žolinės tetanijos priežastis – pašarai, kuriuose per mažai magnio, ir dėl to susidaręs šio makroelemento trūkumas karvės organizme. Augant naujai žolei pavasarį ar rudenį atolui, magnio žolynuose natūraliai trūksta. Per daug tręšiant azoto ir kalio trąšomis ar mėšlu ganykloje, pašaruose gali susidaryti didelė azoto ir kalio koncentracija (daugiau kaip 35 g/1 kg pašaro sausosios medžiagos), kuri taip pat sukelia magnio trūkumą – jis pasišalina su kaliu, kai šio kiekis per didelis. Magnio organizmas pasisavina mažiau, ir kai racione trūksta pašarinės druskos (mažiau kaip 2 g/1 kg pašaro sausosios medžiagos).

Pašarai turėtų būti tiriami. Jeigu juose mažiau negu 0,2 proc. magnio, daugiau kaip 3 proc. kalio ir daugiau kaip 4 proc. azoto (25 proc. žalių baltymų), tikėtina, jie gali sukelti žolinės tetanijos problemų. foro kiekis žolynuose taip pat gali padidinti riziką susirgti žoline tetanija tokiose ganyklose.

Karvės suserga, kai magnio pasisavinimas organizme mažesnis negu 3 mg/1 kg kūno svorio ir 120 mg/1 kg pieno arba kraujo plazmoje magnio kiekis mažesnis 12 mg/l.

Dėl šio mineralo trūkumo gali atsirasti ne tik žolinė tetanija, bet ir kitų problemų, pavyzdžiui, mažesnis veršiavimosi koeficientas, silpnesni veršeliai, sumažėjęs produktyvumas ir reprodukcija.

Ligos simptomai

Žoline tetanija dažniausiai suserga vyresnės, gero įmitimo, žindančios karvės (dažnai tai geriausi bandos gyvuliai), nors pasitaiko ir jaunų karvių bei galvijų prieauglio ligos atvejų. Klinikiniai požymiai išryškėja, kai magnio kiekis serume nukrenta žemiau už 12 mg/l kritinį lygį.

Pagal simptomų vystymosi greitį ir stiprumą skiriamos trys žolinės tetanijos formos: ūmi, lėtinė ir poūmė.

Sergant ūmia tetanija, karvė darosi nerami, baubia, veržiasi pirmyn, ragais knisa žemę, kartais laižo ar graužia save ar aplink esančius daiktus. Neilgai trukus ji griūna, prasideda traukuliai. Raumenys įtempti, galva atmesta į šoną, akys išsprogusios, žvairos, vyzdžiai išsiplėtę. Pasitaiko ir kitų požymių, pavyzdžiui, karvė nuolat kramto, iš burnos drimba putos. Kūno temperatūra priepuolio metu pakyla, labai sustiprėja širdies darbas.

Lėtine tetanija gyvulys gali sirgti savaitėmis. Karvė liesėja, duoda mažiau pieno, pasidaro baili, apatiška, eidama svyruoja, daugiausia guli. Gali griežti dantimis, apsiputoti, stovėti išskėstomis kojomis.

Prasidėjus konvulsijoms, gyvulys gaišta, nors, laiku suteikus veterinarinę pagalbą, 80–90 proc. karvių išgydoma. Pasitaiko atvejų, kai gyvulys nugaišta staiga, be jokių klinikinių požymių.

Gydymas ir profilaktika

Pirmiausia reikia sureguliuoti magnio kiekį kraujyje. Geriausių rezultatų duoda veterinarinis intraveninis kalcio ir magnio tirpalas (300–500 ml kalcio gliukonato). Į veną jis leidžiamas lėtai, po 8–12 val. injekciją reikia pakartoti. Tačiau ūmiais atvejais, kai jau nėra laiko kviesti veterinarijos gydytoją, reikia nedelsiant suleisti 150–200 ml kalcio ir magnio tirpalo po oda, o į raumenis – 15–20 ml B grupės vitaminų. Kadangi magnio koncentracija kraujyje po 4–5 val. sumažėja, gydant reikia naudoti priedus (magnio boliusus, kapsules).

Ganyklinės tetanijos nesunku išvengti, jeigu imamasi profilaktikos priemonių. Nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos karvėms reikia duoti mineralinių vitamininių papildų su didesniu magnio kiekiu. Svarbu, kad perėjimas į ganyklinį režimą vyktų pamažu, kasdien didinant ganymo laiką ir mažinant žiemos pašarus. Virškinti jauną žolę prieskrandžių mikroflora pripranta per 10–14 dienų.

Visą ganyklinį laikotarpį, kad nesumažėtų produktyvumas ir nesutriktų medžiagų apykaita, karvėms reikia duoti mineralinių medžiagų.

Rekomendacijos, kaip išvengti magnio trūkumo

• Karvės turi gauti ne mažiau kaip 2 g magnio vienam sausosios medžiagos kilogramui.
• Į kiekvieną šieno ar šienainio kilogramą patariama įpilti 3 g magnio sulfato (350 kg šieno (šiaudų) ritiniui reikia 1 kg magnio sulfato), kad būtų išvengta jo trūkumo.
• Galima pridėti melasos, kad pagerėtų šieno ar šiaudų skonis. Vieną kg melasos su tokiu pat kiekiu magnio sulfato reikia ištirpinti 20 litrų karšto vandens.
• Probleminėse ganyklų vietose kas tris savaites reikia pripilti sauso magnio oksido (iki 30 kg/ha). Iš visų papildų magnio oksidas turi daugiausia magnio.
• Ganyklas verta apipurkšti magnio sulfatu kas dvi savaites (2 proc. magnio sulfato 1000 l/ha = 20 kg/ha). Jei reikia, naudokite didesnius magnio kiekius.
• Likus mėnesiui iki ganyklinio sezono pradžios, patariama racione padidinti magnio kiekį.
• Ganiavos laikotarpiu gyvuliai turi gauti pakankamą laižomosios druskos kiekį.
• Naudokite mineralinius priedus ir laižalus, skirtus ganiavos laikotarpiui.

Ilgalaikės profilaktinės priemonės

• Dirvožemio rūgštingumo mažinimas kalkėmis ar dolomitu.
• Ganykloms tręšti naudoti trąšas su didesniu fosforo ir magnio kiekiu.
• Apriboti kalio ir azoto trąšų naudojimą, kol bus sureguliuotas dirvožemio rūgštingumas.
• Ganyklų žolių mišiniuose naudokite dobilus.

Ligos, panašios į žolinę tetaniją

Svarbu tiksliai diagnozuoti ganyklinę tetaniją, nes nemažai pavojingų ligų klini-kiniai požymiai panašūs.Į tetaniją panašios ligos:

• apsinuodijimas nitratais (nitritais);
• apsinuodijimas švinu – dažniausiai dėl išmetamų baterijų;
• egzotinės ligos – galvijų spongiformi-nė encefalopatija (GSE) ir Aujeskio liga;
• vietiniai virusai ir bakterijos.