23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/04
Medingųjų žolinių augalų juostų nauda
  • Dr. Lina ŠARŪNAITĖ LAMMC Žemdirbystės institutas Dr. Aušra ARLAUSKIENĖ LAMMC Joniškėlio bandymų stotis
  • Mano ūkis

Ekonominė žemdirbystės nauda turi derėti su gamtos išteklių tvarkymu ir tausojimu. Medingųjų žydinčių augalų juostos – vienas iš būdų didinti bioįvairovę, privilioti naudingus vabzdžius apdulkintojus į pasėlius ir kartu gausinti dirvožemyje organinių medžiagų atsargas.

Lietuvos mokslininkai tiria, kokią naudą duoda medingųjų žolinių augalų juostos. LAMMC Žemdirbystės institute ir Joniškėlio bandymų stotyje įrengtos medingųjų augalų juostos, siekiant nustatyti nektarinių vienmečių ir daugiamečių žolinių augalų rūšių derinius, tinkamus privilioti vabzdžius apdulkintojus, įvertinti žydinčių žolinių augalų juostų naudingumą, intensyviai dirbamų laukų ir jų sąlyčio zonų biocenologinę būklę.

Augalų rūšių botaninė sudėtis ir žiedų tankis

Žydinčių juostų botaninė sudėtis ir jų spalvinė žiedų gama yra labai svarbios, norint pritraukti apdulkintojus. Įtraukiant į žydinčių augalų derinius kuo daugiau skirtingų rūšių augalų, atsižvelgiant į skirtingą žydėjimo laiką, galima sukurti geresnes sąlygas apdulkintojams tame pačiame plote. Skirtingose žydinčių augalų juostose nustatyta botaninė sudėtis parodė dominuojančių augalų kiekį tiriamoje augalų bendrijoje.

Daugiamečių miglinių žolių mišinyje vyravo (apie 62 proc.) paprastosios šunažolės, kurios sudarė tvirtą žolyno pagrindą. Daugiamečių pupinių žolių mišinys buvo sudarytas iš kultūrinių, Lietuvoje sukurtų augalų veislių. Nors kuriant mišinį sėjai mėlynžiedžių liucernų buvo tik 12 proc., kai susiformavo augalų juosta, jos sudarė beveik 99 proc. visos augalų bendrijos.

Vienmečių medingųjų augalų ir natūralių pievų augalų mišiniai botaninių komponentų buvo turtingesni. Pastaruosiuose dominavo 5–6 augalų rūšys, o kitos 4–5 augalų rūšys sudarė iki 5 proc. mišinio. Natūralių pievų augalų įvairovė mišinyje buvo didesnė per sėją, tačiau konkurencinės sąlygos lėmė silpnesnį jų įsitvirtinimą bendrijoje.

Kaip susiję vabzdžiai ir žiedai

Didelė žiedų rūšių įvairovė padeda privilioti daugiau apdulkintojų, kurie turi morfologinių skirtumų.

DPŽ juostoje vyravo mėlynžiedžių liucernų ir sėjamųjų esparcetų žiedai. Šios juostos augalai žydėjimo piką pasiekė ketvirtais žolių auginimo metais. Anksčiau prasidedančiu ir ilgiau trunkančiu žydėjimu pasižymėjo VMA juosta. Joje anksčiausiai pradėdavo žydėti šių rūšių augalai: sėmeniniai linai, sėjamieji grikiai, baltosios garstyčios, bitinės facelijos; ilgiausiai žydėjo geltonžiedžiai barkūnai ir tikrosios saulėgrąžos.

Natūralių pievų augalų (NPA) juostą sudarė miglinės žolės ir tik nedidelę dalį – medingieji augalai. Tai lėmė mažesnį žiedų tankumą. MPA mišinio juostoje gerai dygo ir gausiai žydėjo šie pievų augalai: apyninės ir geltonžiedės liucernos, paprastosios kraujažolės, paprastieji ir šiauriniai lipikai, paprastosios jonažolės, vengriniai dobilai, pakrūminės bajorės, sibiriniai barščiai, siauralapiai gysločiai.

Vizualiai didžiausia bendra vabzdžių gausa nustatyta vasaros viduryje. Duomenys pateikti antraisiais augimo metais, kai augalai įsitvirtino. Daugiamečių pupinių žolių mišinyje buvo nustatytas esmingai didžiausias bendras apdulkintojų kiekis negu kituose augalų mišiniuose per visą stebėjimo periodą.

Floristinis indeksas apskaičiuojamas pagal Didžiosios Britanijos pateiktą tyrėjų žiedų gausumo vertinimo sistemą.

1 balas suteikiamas, kai 1 m2 žiedų nėra;

2 balai – 1–50 žiedų;

3 balai – 51–250 žiedų,

4 balai – 251–1 000 žiedų;

5 balai – >1 000 žiedų 1 m2.

Didžiausias floristinis indeksas nustatytas daugiamečių pupinių žolių mišinio (DPŽ) ir vienmečių medingųjų augalų mišinio (VMA) juostose.

Kaip pagerėja lauko pakraščio dirvožemio savybės

Augalų liekanų masė

Paskutiniais (penktaisiais) medingųjų žolinių augalų auginimo metais buvo atlikti dirvožemio tyrimai: įvertinant ir iškasant, išplaunant bei nustatant augalų liekanų ir šaknų masę armenyje (0– 25 cm) ir poarmenyje (25–50 cm).

Žolinių augalų liekanomis armenyje (0–25 cm) laikytos nesuirusios augalų antžeminės masės ir šaknų liekanos, esančios dirvoje ir ant jos paviršiaus, bei gyvos šaknys. Poarmenyje – nesuirusios ir gyvos augalų šaknys (toliau liekanos ir šaknys).

Visi daugiamečiai žolynai per penkerius augimo metus gausiai papildė abiejų dirvožemio sluoksnių organinių medžiagų atsargas. Išplauta augalų liekanų ir šaknų masė priklausė nuo juostose auginamų augalų rūšių. Didžiausia masė buvo nustatyta daugiamečių miglinių žolių (DMŽ) ir natūralių pievų augalų (NPA) mišinių juostų dirvožemyje.

Šiose juostose vyravo aukštaūgės ir žemaūgės miglinės žolės. Joms bręstant, masėje kaupiasi lignino turtingi junginiai. Todėl miglinių žolių masė skaidėsi lėtai ir mažai pakitusi išliko ilgą laiką, ypač augalų dalys, paliktos ant dirvos paviršiaus. Daugelis šių žolių dirvos paviršiuje formavo velėninį sluoksnį.

Augalai ne tik praturtina dirvą organinių liekanų. Svarbų vaidmenį atlieka ir jų šaknų struktūra ir skverbimosi gylis. Šį darbą gerai atliko pupinių žolių: liucernų, esparcetų, įvairių rūšių dobilų – šaknys. Nustatyta, kad poarmenyje (25–50 cm) augalų liekanų ir šaknų masė buvo nuo 790 iki 2 740 kg/ha SM. Daugiausia augalų liekanų ir šaknų buvo medingųjų žolinių augalų juostų DPŽ ir NPA poarmenyje. Tai leido pagerinti dirvožemio fizines ir chemines savybes.

Dirvožemio fizinės savybės

Dirvose, kurių sluoksniai neapverčiami ir per dažnai nepurenami, yra gausios dirvožemio aktyvių organizmų bendrijos ir jų įvairovė. Kai yra pakankamai organinių medžiagų, sliekai dirvožemyje suformuoja ertmes ir stambias poras, kuriomis juda vanduo ir oras. Tyrimai parodė, kad juostose auginant žolinius medinguosius augalus mažėja dirvožemio tankis, didėja bendrasis poringumas, gerėja dirvožemio struktūra ir struktūrinių agregatų stabilumas. Vadinasi, lauko pakraščiuose susiformuoja patvari dirvožemio struktūra, kuri užtikrina optimalų oro ir vandens režimą, maistinių medžiagų prieinamumą augalams ir dirvožemio biotai.

Dirvožemio cheminės savybės

Per penkerius žolių auginimo metus (netręšiant) judriojo fosforo kiekis skirtingai pasiskirstė armenyje ir poarmenyje, tai lėmė auginamų augalų rūšys. DMA ir VMA juostose daugiau fosforo kaupėsi dirvožemio armenyje (čia jo buvo pakankamai), poarmenyje buvo mažai. Pupinių ir natūralių pievų žolių mišinys perskirstė judriojo fosforo atsargas iš armens į poarmenį, todėl jo buvo mažiau armenyje, bet daugiau poarmenyje, palyginti su miglinių žolių juosta.

Visų žolių juostų armenyje judriojo kalio kiekis buvo didelis ir tarp juostų mažai skyrėsi. Tačiau poarmenyje judriojo kalio kiekis buvo vidutinis ir kito analogiškai kaip ir fosforo duomenys, t. y. DPŽ ir NPA juostų dirvožemyje buvo daugiausia.

Gauti priemolio dirvožemio tyrimų duomenys parodė, kad armenyje organinės anglies (t. y. pagrindinis humuso susidarymo šaltinis) buvo vidutiniškai, išskyrus DMA juostą. Didžiausias organinės anglies (Corg.) kiekis buvo DMA dirvožemio armenyje. Tai rodo, kad sukauptą dirvožemyje organinės anglies kiekį lemia ne tik augalų liekanų ir šaknų kiekis, bet ir jų irimo greitis (cheminė sudėtis, biotos aktyvumas). Mažiausiai organinės anglies nustatyta vienmečių medingųjų augalų mišinio dirvožemio armenyje (VMA), kur kasmet sekliai įdirbant buvo sėjami vienmečiai medingieji augalai.

Po daugiamečių pupinių žolių ir medingųjų pievų augalų auginimo poarmenyje buvo mažai organinės anglies, o po daugiamečių miglinių žolių ir vienmečių medingųjų augalų mišinio – vidutiniškai. Organinės anglies (humuso) kiekio didinimas dirvožemio armenyje ir poarmenyje padeda augalams prisitaikyti besikeičiančio klimato sąlygomis (pakitus temperatūros, drėgmės režimui) ar sušvelninti jų neigiamą poveikį.

Maistinių medžiagų prieinamumas iš poarmenio

Mūsų tyrimai parodė, kad podirvyje yra augalams reikalingų maisto medžiagų ir jų atsargos nemažos. Užsienio tyrėjų duomenimis, daugiau negu du trečdaliai maisto medžiagų, kurios gali prisidėti prie augalų mitybos, yra poarmenyje. Nurodoma, kad iš podirvio augalai gali pasisavinti nuo 10 iki 70 proc. jiems reikalingų maisto medžiagų.

Tačiau augalų mityba iš podirvio nėra pakankamai ištirta ir įvertinta. Daugybė tyrimų parodė, kad dirvose, kuriose mažai fosforo arba kalio, gaunami nemaži augalų derliai, retai įvertinti kiti (ne tik armuo) maistinių medžiagų šaltiniai. Teigiama, kad maisto medžiagų rezervas podirvyje yra ypač reikšmingas, kai dirvožemis yra sausas arba jame trūksta maistinių medžiagų (žemų sąnaudų žemdirbystės sistemose).

Mažos augalų įvairovės, chemizuotuose laukuose maistinių medžiagų prieinamumas iš poarmenio yra ribotas dėl didesnio dirvožemio tankio, mažesnio deguonies kiekio ir mikrobiologinio aktyvumo, kartu mažesnio šaknų ilgio ir tankio bei mikorizės infekcijos laipsnio.

Tyrimai akivaizdžiai įrodo, kad, auginant daugiametes žoles, padidėja maistinių medžiagų atsargų poarmenyje. Jų kiekis priklauso nuo auginamų augalų rūšių (liekanų cheminės sudėties), dirvožemio biotos aktyvumo, klimato. Bioporų susidarymas (jas padaro sliekai ir giliašaknių augalų šaknys, ypač senos) praturtina poarmenį maistinių medžiagų iš viršutinio dirvožemio sluoksnio (armens) ir padidina po jų auginamų augalų šaknų prasiskverbimą į poarmenį ir maistinių medžiagų prieinamumą. Teigiama, kad dirvožemio purenimas bioporomis yra tvaresnis negu mechaninis.

Medingųjų žolinių augalų juostų įrengimas intensyvios žemdirbystės laukų pakraščiuose leidžia sumažinti mechaninį poveikį dirvai. Daugiamečių, giliašaknių žolių auginimas praturtina poarmenį maistinių medžiagų, tai labai svarbu mažėjant ištekliams, didėjant trąšų kainoms. Todėl, po žolinių augalų juostų auginant įprastus chemizuotam ūkiui augalus, struktūriniame dirvožemyje gerėja augalų šaknų išsivystymas, skverbimasis, apimtis, maisto medžiagų paėmimas.