Rokiškio rajono žemės tikrai ne pačios derlingiausios, tad, siekiant pelningai dirbti, tenka keisti požiūrį į tradicinį ūkininkavimą. Sausų pašarų gamyba iš šiaudų, šieno ir baltymingų žolių – tokią verslo kryptį nubrėžė Lašų žemės ūkio bendrovės vadovas Zenonas Akramavičius, jau tris dešimtmečius vadovaujantis sėkmingai dirbančiam ūkiui.

Naujausia Lašų ŽŪB veiklos sritis – itin aukštos kokybės liucernų granulių gamyba, kuri vykdoma jau antrą sezoną. Didžioji dalis produkcijos realizuojama užsienyje. „Ko gero, esame vieninteliai liucernų granulių gamintojai Baltijos šalyse. Iš veiklą nutraukusios įmonės Latvijoje neseniai nusipirkome labai našios įrangos liniją ir būsime dar stipresni šioje srityje. Matome, kad rinkoje yra didelis kokybiškų baltymingų pašarų poreikis“, – sako Z. Akramavičius.

Pati granuliavimo technologija įmonei ne naujiena – daug metų Lašuose granuliuojami šiaudai ir šienas. Tokiam verslui įsukti vien idėjos neužtenka, reikia dar ir labai daug investicijų. Pradžia nebuvo lengva, teko daug ir kūrybiškai paplušėti, kol nusipirkta naudota gamybinė linija iš vienos įmonės Grigiškėse buvo perdaryta ir pritaikyta liucernoms džiovinti ir granulėms iš jų gaminti.

Liucernas pati bendrovė ir užsiaugina, pernai jų plotai siekė 200 ha. Šiais kintančio klimato laikais patrauklu tai, kad liucernos beveik nebijo sausrų, nes turi labai ilgas šaknis. Tai baltymingi, labai vertingi ir paklausūs augalai, iš kurių gaunamas aukštos pridėtinės vertės pašaras. Liucernų granulės paprastai miksuojamos ruošiant kompleksinius pašarus gyvuliams.

„Daug jų nuperkama žirgams, paršiukams šerti. Aukštos vertės pašaras domina tuos, kurie nori greitai užauginti kokybišką gyvulį. Konkuruojame plačioje rinkoje – galite įsivaizduoti, kokios skirtingos liucernų auginimo sąlygos yra Prancūzijoje ir Lietuvoje“, – sako bendrovės vyriausiasis inžinierius Mantas Kazlauskas.

Liucernas išdžiovinti reikia daug energijos sąnaudų. Iki šiol naudota būgninė džiovykla, o dabar iš Latvijos parsigabentoje įrangoje yra našesnė konvejerinė džiovykla, pritaikyta būtent sultingai žolei džiovinti. Žiemą vietoj liucernų ceche granuliuojami avižų ir grikių lukštai, kurių granulės naudojamos kurui.

Pernai bendrovė įsigijo naują didelio suspaudimo presą iš Didžiosios Britanijos, kuris presuoja labai kietai suspaustus nedidukus šieno ryšulius: 60 x 40 x 23 cm gabaritų ryšuliai sveria 18–20 kg. Ryšulius patogu pakrauti į jūrinius konteinerius – visas toks šienas eksportuojamas į Saudo Arabiją, kur daugiausia naudojamas žirgų pašarui.

Garsėja kaip grikių supirkėjai

Kai Z. Akramavičius pradėjo vadovauti bendrovei, pamažu buvo atsisakyta gyvulininkystės, o visa infrastruktūra pertvarkyta taip, kad būtų kuo patogiau gaminti sausuosius pašarus. Iš viso bendrovė dirba 2 500 ha ir yra užsibrėžusi planą, kad pajamos iš hektaro siektų apie 1 000 eurų, o sąnaudos būtų kuo mažesnės.

Bendrovė turi našias grūdų džiovyklas ir talpias saugyklas, todėl gali ne tik saugiai laikyti savo užaugintą derlių, bet ir teikti paslaugas kitiems. „Lietuvoje esame vieni iš žinomiausių grikių supirkėjų – kasmet superkame po 3–4 tūkst. t grikių. Mūsų antrinė įmonė „Lašų duona“ Utenoje turi perdirbimo gamyklą ir gamina grikių kruopas. „Lašų duona“ plėtoja ir kepyklų verslą“, – paaiškina Z. Akramavičius. Pati bendrovė dabar grikių jau neaugina. Pasak vadovo, grikius vertėtų auginti nebent ūkininkaujant ekstensyviai, nes tai tinginių augalas – didelių pastangų jiems užauginti nereikia, bet ir derlius mažas.

Didelius bendrovės laukų plotus užima motiejukai – iš jų gaunamas užsienyje itin vertinamas šienas. Motiejukų žolė pjaunama du kartus per sezoną, o liucernų – tris arba keturis kartus. Liucernos auginamos 4–5 metus, motiejukai – 3–4 metus. Bendrovėje auginami ir grūdiniai augalai: kviečiai, kvietrugiai ir rapsai. Iš viso 2019 m. rudenį užsėta 1 000 ha žiemkenčių, visi jie sėkmingai sulaukė pavasario.

Pernai pirmi metai Lašuose auginta 150 ha kukurūzų, o šiemet planuojama jų plotus išplėsti iki 530 ha. Kukurūzai bus auginami grūdams ir silosui – pastarasis pagal jau sudarytas sutartis (apie 5 000 t) bus tiekiamas biojėgainėms, o maždaug 1 000 t kukurūzų grūdų planuojama eksportuoti arabų rinkai. Dar viena Lašų ŽŪB veikla – elektros gamyba saulės kolektoriais ir vėjo jėgainėmis.

Šiuolaikinis požiūris į techniką

Bendrovės technikos kieme į akis krenta srutvežių gausa, tarp kurių ir vienas galingiausių Joskin su žarniniu išlaistymu, skleidžiantis trąšas 30 m pločiu ir tiksliai išlaikantis užduotą tręšimo normą, nepriklausomai nuo važiavimo greičio. M. Kazlauskas paaiškina, kam reikia tiek srutvežių: tręšimui iš „Obelių spirito“ gamyklos bendrovė atsiveža didelius kiekius degistato – žaliavos po bioreaktorių. Visą žiemą degistatu pildomos lagūnos, o pavasarį, kai tik leidžia oro sąlygos, juo tręšiami laukai.

„Stengiamės kuo mažiau naudoti mineralinių trąšų ir kuo daugiau organinių. Kasmet išlaistome 60–70 tūkst. tonų degistato, per dieną esame pajėgūs išlaistyti iki 1 000 tonų. Patikėkite, ištręšti tokius kiekius yra nemenkas iššūkis, reikia labai gerai suplanuoti darbus“, – sako M. Kazlauskas.

Siekiant optimizuoti grūdininkystės veiklą, įsigyta labai galinga technika. „Esminis tikslas – sumažinti kuro sąnaudas, dirbančių žmonių ir keičiamų atsarginių dalių kiekį. Atsisakėme plūgų, nusipirkome labai galingus traktorius. Pats naujausias pirkinys – 530 AG Fendt 1050 traktorius, su kuriuo agreguojame Horsch Focus sėjamąją (6 m darbinio pločio), sėjančią tiesiai į ražieną. „Toks komplektas atlieka visus darbus vienu važiavimu ir sunaudoja apie 15 l/ha dyzelio. O būdavo vien arimui tiek kuro reikia, be to, tiek pat germinatoriui, sėjai vėl apie 10 l/ha“, – skaičiuoja M. Kazlauskas.

Visa technika turi GPS navigaciją, todėl dirbant (pvz., purškiant) išvengiama persidengimų. „Pernai nusipirkome patį išmaniausią dviejų rotorių kombainą New Holland CR 9.80. Jis tikrai vertas dėmesio. Ar važiuoji į kalną, ar į nuokalnę, visi parametrai susireguliuoja automatiškai. Ilgai buvome Claas technikos naudotojai, bet pamažu perėjome prie New Holland kombainų – jų turime keturis. Mums patiko našumas, kuro sąnaudos, paprastesnė eksploatacija ir įmonės politika – šeimos verslas yra šeimos verslas, jie labai žmogiškai ir atsakingai žiūri į klientus“, – sako M. Kazlauskas ir priduria, kad visą šienavimo techniką, grėblius, vartytuvus, presus, teleskopinius krautuvus bendrovė irgi perka iš „Lytagros“.

Traktorių parke – du galingi John Deere (340 ir 370 AG), du Claas Axion (300 ir 350 AG), toliau rikiuojasi mažesnio galingumo Claas ir Case gamintojų traktoriai. M. Kazlauskas patikina, kad darbuotojų išmanioji technika negąsdina. Atvirkščiai – vyrai konkuruoja, kuris gaus naujesnę ir modernesnę mašiną. Niekas nenorėtų grįžti atgal, nes išmaniosios technologijos palengvina darbą, nepalyginamai didesnis ir operatoriaus darbo komfortas.

Bendrovė turi naujas modernias dirbtuves su grindų šildymu, yra tekinimo, virinimo, plazminė metalo pjovimo įranga, todėl labai daug detalių darbuotojai gali pasidaryti patys. Atskiras statybų padalinys taip pat nuolat turi darbo, nes vis dar vyksta gamybinės bazės plėtra.

Bendrovėje dirba 55 darbuotojai. „Žmonių turime tiek, kiek reikia. Kad darbuotojų netrūktų, reikia patrauklių darbo sąlygų ir gerų atlyginimų. Pagal mokamų atlyginimų vidurkį Rokiškio rajone patenkame į pirmąjį įmonių penketą. Geras kolektyvas yra sėkmės garantas, juk be žmogaus nė viena technika nejudės“, – sako vadovas.

Ūkio kūrybai atiduoti trys dešimtmečiai

Z. Akramavičius ūkio vadovu buvo išrinktas 1988 m. kovą, tada jam buvo 27-eri. Lašų ŽŪB užregistruota 1992 metais. „Pragyvenome blokados laikotarpį, nebuvo kuro, teko jį gabentis iš Rusijos, Pskovo srities: iš Švenčionėlių nuvežėme trinkeles, o iš ten parsivežėme kuro, kad turėtume kaip išvežti pieną. Reikėjo suktis, kad nesustotume. Niekas nesiskundė, kad šalta, nes tai buvo normalu: visi sėdėjome su striukėmis ir džiaugėmės, kad turime darbo vietą. Nešildomuose garažuose užšaldavo technika“, – prisimena Z. Akramavičius.

Tada jam kilo mintis plėtoti grūdų perdirbimą, bendrovė nusipirko pirmąjį malūną. „Taip sutapo, kad rugių tona tuomet kainavo 180 litų, o mes sumaltus miltus parduodavome beveik po litą už kilogramą, todėl pinigų atsirado tiek, kad vienu metu net nežinojome, kur juos dėti“, – šypteli bendrovės vadovas. Lėšas laikydavo banke, kas mėnesį vien palūkanų priaugdavo po 34 tūkst. litų – jų užtekdavo atlyginimams išmokėti. „Paskui pradėjome duonos kepinių pramonę, sukūrėme net 14 parduotuvių tinklą su „Lašų duonos“ ženklu“, – prisimena Z. Akramavičius. Įmonei „Lašų duona“ dabar vadovauja jo dukra Iveta Aukštuolienė.

„Ūkio plėtra – kaip kūryba, labai įdomus procesas, kai mintys materializuojasi. Čia reikia turėti fanatizmo, nebijoti rizikuoti. Veiklų turime tikrai labai daug. Manau, kad dabar jau reikėtų įjungti stabdžius ir kurį laiką nediegti naujų technologijų. Negalima plėstis iki begalybės“, – gal juokais, o gal ir visai rimtai svarsto Zenonas Akramavičius, vadovaujantis vienai stipriausių Rokiškio rajone žemės ūkio bendrovių.