23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/04
Gyvulių sveikatą lemia sveikas žarnynas
  • Prof. Rolandas STANKEVIČIUS, doc. Janina ČERNAUSKIENĖ LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Jeigu gyvuliai negauna pakankamai energijos, maisto medžiagų, pakinta atskirų jų organų funkcijos, sutrinka medžiagų apykaita, mažėja produktyvumas ir vislumas. Normaliai medžiagų apykaitai užtikrinti, be visų kitų, gyvuliai turi gauti biologiškai aktyvių medžiagų, nes pašaruose ir gyvulio organizme jų yra nedaug.

Labai svarbus ir gyvūnų žarnyno mikrofloros balansas, nes žarnyne virškinamos ir pasisavinamos pašaruose esančios maisto medžiagos.

Žarnyno mikrofloros balansas turi didžiausios įtakos gyvūno sveikatai. Todėl nepakanka vien patenkinti gyvulio mitybinius poreikius – būtina sudaryti tinkamas sąlygas teigiamoms žarnyno bakterijoms veistis ir neleisti žalingiems mikroorganizmams įsitvirtinti.

Naudingosios probiotikų savybės

Anksčiau antibiotikai buvo naudojami ne tik gydymui, bet ir profilaktikai, kad gerintų gyvulių ir paukščių virškinimo trakto funkcijas, reguliuotų žarnyno veiklą ir saugotų nuo susirgimų. Tačiau nuolatinis antimikrobinių medžiagų vartojimas sunaikina visus joms jautrius mikroorganizmus, taip pat ir naudingąsias bakterijas. Be to, antibiotikų likučiai su gyvūninės kilmės produktais patenka į žmogaus organizmą, o kita dalis – į aplinką. Tai turėjo įtakos, kad išsivystytų mikrobų atsparumas antibiotikams.

Apribojus antibiotikų vartojimą, visas dėmesys buvo nukreiptas į natūralių medžiagų ar preparatų, gerinančių pašarų kokybę, virškinamumą ir produktyvumą, paiešką.

Probiotikai yra svarbus pašarų priedas šiems kriterijams reguliuoti ir subalansuotam aktyvumui užtikrinti. Jau 1907 m. rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas rašė, jog mikroorganizmų priklausomybė nuo maisto leidžia imtis galimybių keisti mikroflorą mūsų organuose ir pakeisti blogąsias bakterijas gerosiomis.

Šiuo metu dėl plataus savybių spektro probiotikai populiarūs visame pasaulyje, jų panaudojimas yra labai įvairus – nuo pašarų priedų gyvuliams iki medicinos. Probiotikų pasiūlos ir paklausos suaktyvėjimui rinkoje didelę reikšmę turėjo Europos Sąjungos 2006 m. direktyva, draudžianti gyvulininkystės sektoriuje antibiotikus naudoti gyvulių augimo skatinimo tikslais, nors tam tikrą laiką tai buvo labai efektyvu ir populiaru.

Natūralaus gyvulių atsparumo didinimas

Didinant gyvulių produktyvumą, būtina ne tik rūpintis produkcijos kiekiu, bet ir užtikrinti aukštą produkcijos kokybę ir ekologinės saugos rodiklius. Dažnai labai produktyvių gyvulių imunitetas silpnėja, jiems iškyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis. Problemai spręsti naudojami cheminiai vaistai, gerinantys gyvūnų sveikatos būklę.

Tačiau iškilo kita problema: naudojant šias priemones atsirado kiekybinių ir kokybinių mikrofloros pakitimų gyvūnų skrandyje ir žarnyne. Todėl intensyvios gyvulininkystės sąlygomis laikomų gyvulių žarnyno ligų, kurias sukelia nepageidaujama mikroflora, profilaktiką tikslinga nukreipti į natūralaus gyvulių rezistentiškumo didinimą.

Kokius galima panaudoti gyvulių žarnynui naudingus pašarų priedus? Vieni iš tokių priedų yra probiotikai. Tai ekologiškai švarūs preparatai, neturintys neigiamo poveikio žarnyno mikroflorai ir nesukeliantys alerginių reakcijų gyvūnams ar žmonėms. Probiotikai dauginasi gyvūnų žarnyne, gamina biologiškai aktyvias medžiagas ir hidrolizuotus fermentus, kurie užtikrina pašaruose esančių maisto medžiagų skilimą, didina virškinamumą ir maistinių medžiagų absorbciją, taip pat stabdo iš dalies patogeninių mikroorganizmų plitimą.

Veterinarijai ir medicinai siūloma daugybė probiotinių preparatų, besiskiriančių kilme, veikimo principu ir charakteristikomis.

Probiotikų grupės

Monoprobiotikai (monokomponentiniai) – tai probiotiniai preparatai, sudaryti iš vienos bakterijų genties:

  • Lactobacillus;
  • Bifidobacterium;
  • Escherichia coli;
  • Bacillus genties nepatogeninių atstovų.

Asocijuoti probiotikai (polikomponentiniai) – tai probiotiniai preparatai, sudaryti iš kelių rūšių bakterijų asocijuotų genčių (nuo 2 iki 30).

Probiotikai pagal paskirtį

  • Sinbiotikai – kompleksiniai preparatai ir produktai, sudaryti iš aktyvių mikroorganizmų ir probiotikų sujungimo, skirtingos sudėties ir kilmės, palaikantys gerųjų bakterijų veiklą;
  • heteroprobiotikai – tinkami naudoti visiems, nepriklausomai nuo to gyvūno, iš kurio buvo išskirti probiotinių bakterijų štamai;
  • homoprobiotikai – skirti naudoti tik tai gyvūnų rūšiai ar žmogui, iš kurių buvo išskirti bakterijų štamai;
  • autoprobiotikai – normalios mikrofloros štamai, izoliuoti iš konkretaus individo ir skirti jo mikroekologijos korekcijai.

Keturių grupių mikroorganizmai, panaudojami kaip probiotikai:

  • aerobai – sporinės Bacillus genties bakterijos;
  • anaerobai – sporinės Clostridium genties bakterijos;
  • bakterijos, produkuojančios pieno rūgštį (BifidobacteriumLactobacillus, Enterococcus, besporės);
  • mielės – naudojamos kaip žaliava probiotikų gamybai.

Probiotikai pagal veikimą:

  • skirti gyvūnų virškinimo funkcijai palaikyti;
  • skirti reabilitacinei terapijai ir mikrobiocenozei stabilizuoti po gydymo antimikrobiniais preparatais (antibiotikais, nitrofuranais ir kt.);
  • skirti imuniteto korekcijai, jauniklių augimo ir vystymosi stimuliacijai, produkcijos kokybei gerinti;
  • skirti terapijai, esant bakterinei ir virusinei etiologijai.

Prebiotikai – probiotikų stimuliatoriai

Prebiotikų terminą pasiūlė G. R. Gibson ir M. B. Roberfroid (1995 m.). Prebio tikais laikomi tokie žmonių maisto arba gyvulių pašarų komponentai, kurie atitinka šiuos kriterijus:

  • nėra hidrolizuojami arba absorbuojami virškinamojo trakto proksimalinėse dalyse;
  • yra selektyvūs substratai vienai arba kelioms nepatogeninių bakterijų rūšims ir stimuliuoja jų dauginimąsi, augimą ir (arba) metabolizmą;
  • daro įtaką, kad storajame žarnyne vyrautų teigiama nepatogeninė mikroflora;
  • skatina sisteminius procesus, kurie lemia bendrą organizmo sveikatingumą.

Prebiotikuose pačių bakterijų nėra, tačiau jie sudaro geras sąlygas joms gyvuoti, jas maitindami. Prebiotikus sudaro oligosacharidai, fermentai, rūgštys ir kitos medžiagos, padedančios natūraliai mikrofloros terpei, kurioje ir auga mikrooganizmai.

Dėl prebiotikų fermentacijos susidaro vandenilis, anglies dioksidas ir kitos dujos bei trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, kurios teikia energiją organizmui ir mažina žarnyno pH. Žemas pH užkerta kelią žalingai mikroflorai augti, o tai daro teigiamą įtaką gyvulių sveikatingumui, produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Prebiotikai žarnyne nevirškinami, storąsias žarnas pasiekia beveik nepakitę ir ten stimuliuoja žarnyno mikroorganizmų augimą. Prebiotikus galima vadinti probio tikų stimuliatoriais, jie nėra toksiški organizmui ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų. Todėl į probiotikų mišinius dažnai įterpiama ir prebiotikų.

Augalinės medžiagos aktyviausios virškinamajame trakte

Naudoti natūralius produktus ligų prevencijai ir gydymui pradėta seniai. Garsiausias Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas naudojo vaistinius augalus įvairioms ligoms gydyti. Augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant saponinus, alkaloidus, esterius, guaninus, terpenoidus. Šios medžiagos yra intensyviai nagrinėjamos kaip skatinančios augimą ir stiprinančios imunitetą.

Dauguma aktyvių augalų medžiagų yra sutelktos jų eteriniuose aliejuose, kurie yra labai koncentruota fitobiotikų forma. Dėl aromatinių savybių fitobiotikai gali veikti pašarų skonį, kvapą, vadinasi, turi įtakos ir pašarų sunaudojimui. Eteriniai aliejai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl gali sulėtinti pašarų oksidacinius procesus. Šių medžiagų veikimas susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu. Tam tikrų augalų ekstraktai skatina virškinimą, detoksikacinių fermentų veiklą, seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Geras virškinimas teigiamai veikia žarnyno mikrofloros sudėtį, maisto medžiagų absorbciją, o tai atsiliepia gyvulio sveikatai ir augimui. Didžiausias augalinės kilmės medžiagų aktyvumas būna virškinamajame trakte. Augalų fitocheminės medžiagos veikia mikroorganizmų antimikrobinę veiklą, dėl to pagerėja imuninė sistema. Galiausiai vaistažolės gali patenkinti gyvūnų maistinių medžiagų poreikį, stimuliuoti endokrininę sistemą ir tarpinį metabolizmą, o eteriniai aliejai suaktyvina virškinimo sulčių sekreciją ir veikia patogenines bakterijas, virusus ir grybelius.

Fitogeniniai pašarų priedai gerina virškinamojo trakto veiklą, geriau skaidomos pašarų maisto medžiagos, o tai užtikrina spartesnį gyvūnų augimą.