Lietuvoje žemės ūkio techniką gaminančias įmones galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Kai kurie mūsiškių inžinierių suprojektuoti gaminiai gali drąsiai konkuruoti su geriausiais pasaulyje analogais. Neatsitiktinai ir pagrindinės jų rinkos yra turtingos Senojo žemyno šalys, o čia tokių įmonių pavadinimus žino tik patys didžiausi eruditai. „Kinze Manufacturing Inc“ nėra išimtis.

Drįstu spėti, kad 95 proc. žmonių, išgirdę Šiaurės Amerikos tiksliosios sėjos mašinų gamintojos „Kinze Manufacturing Inc“ vardą, jį dešifruotų tik panaršę internete. O ši įmonė yra įkūrusi gamybinį padalinį Lietuvoje – vienintelį šiapus Atlanto!

Tuo nereikėtų labai stebėtis. Visų pirma, „Kinze“ specializuojasi konstruodama kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų ar sojų pupelių sėjamąsias, o šios kultūros mūsų šalyje niekada negrojo pirmaisiais smuikais. Antra – netoli Vilniaus įkurtos „Kinze Europe“ veiklos startas sutapo su didžiule krize rinkose, į kurias buvo nusitaikę amerikiečiai. Apie 10 000 m² gamybinė erdvė, detalių sandėliai, suvirinimo cechas ir sėjamųjų surinkimo aikštelės buvo įrengtos 2013-aisiais. Tačiau, prabėgus geram pusmečiui, Rusija aneksavo Krymą, įsiplieskė kruvinas konfliktas su Ukraina, įsigaliojo ekonominės sankcijos, todėl beveik visus „Kinze Manufacturing Inc“ planus teko gerokai koreguoti. Per keletą metų vylęsi sukurti 250 darbo vietų aukštos klasės suvirintojams, mechanikams, šaltkalviams, sudėtingų metalo apdirbimo staklių operatoriams, konstruktoriams ir kitų specialybių darbuotojams, šiandien „Kinze Europe“ komandą sudaro tik 57 nariai.

Nepaisant gerokai sudėtingesnio nei buvo planuojama amerikiečių žygio į Senąjį žemyną, nuotaikos „Kinze Europe“ tikrai nėra prastos. Guopstų kaime veikiančioje gamykloje plušantys administracijos darbuotojai tikina, kad didžioji dalis ūkininkų yra racionalūs ir pragmatiški, todėl, matydami, kaip veiklos rezultatai priklauso nuo naudojamos technikos, atitinkamus sprendimus subrandina gana greitai.

Svarbiausia, kaip pasėsi

„Visi yra girdėję patarlę ką pasėsi – tą ir pjausi. Tačiau tikri žemės ūkio profesionalai puikiai žino, jog galutiniam ką pjausi rezultatui didesnę įtaką turi virtinė technologinių dedamųjų, kurias galima apibūdinti žodžių junginiu kaip pasėsi. Kad ir kokius augalus ūkininkas augintų, sėkmę beveik visais atvejais (atmetus gamtos kaprizus) lemia sėjos greitis ir tikslumas. Paprastai pavasarį geriausiai sėjai tinkamas laikas būna apie 10 dienų. Suspėjus jas pagauti, visa kita priklauso nuo to, kokiame gylyje ir kaip sėklos įterpiamos į dirvą, taip pat - kaip tiksliai veikia sėjamosios dozatorius. Tai „banginiai“, ant kurių laikosi būsimasis derlius“, – pabrėžia „Kinze Manufacturing Inc“ vykdomasis viceprezidentas ir vyriausiasis operacijų vadovas Brajanas Makaunas (Brian McKown).

Jo teigimu, šiandien apie darbų tikslumą ir greitį kalba beveik visi didieji žemės ūkio technikos gamintojai, tačiau pradėjus atidžiau nagrinėti rinkodaros padaliniuose sukurtas brošiūras aiškėja, kad šioms sąvokoms suteikiamas skirtingas turinys. Daugeliu atvejų kalbant apie sėjamąsias vengiama nurodyti, kokį tikslumą įmanoma pasiekti per pasėlius judant skirtingu greičiu, o nurodantieji šiuos parametrus geriausiu atveju žada 95 proc. tikslumą.

„Be abejonės, greitis padidina efektyvumą, leidžiantį apsėti daugiau hektarų be investicijų į papildomą ar galingesnę įrangą. Tačiau ne veltui sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Judant didesniu greičiu, gerokai išauga degalų sąnaudos, mechanizmai kur kas sparčiau dėvisi, traktorių vairuojantis žmogus jaučiasi tarsi dalyvautų žirgų rodeo – ištverti vibracijas visą darbo dieną yra nepaprastai sunku. Taip pat neišvengiamas sėklų įterpimo į dirvą tikslumo praradimas, jau tiesiogiai susijęs su neefektyviu sėklų panaudojimu ir mažesniu derliumi, o drauge ir su finansiniais nuostoliais“, – aiškina B. Makaunas.

Išskirtinį dėmesį sėjos efektyvumui nuo pat savo veiklos pradžios skyrusi „Kinze Manufacturing Inc“ šioje srityje pasiekė pavydėtiną 99+ proc. tikslumą, kurį daugybę kartų įrodė tiek per lauko bandymus, tiek kruopščiai analizuodama realiomis sąlygomis dirbančių savo klientų veiklos rezultatus. Įmonės strategai pateikia ne tik Amerikos rinkoje, bet ir Europos ūkiuose fiksuojamus pavyzdžius. Antai čekas Satnislavas Zborilekas (Satnislav Zborilek) keletą pastarųjų metų sėjo rapsus su „Kinze“ sėjamąja ir sunaudojo net 35 proc. mažiau sėklų (palyginti su anksčiau naudota kitų gamintojų technika), o derlius buvo 0,5 t/ha didesnis. Finansinis efektas – papildomi 185 eurai iš kiekvieno hektaro.

Kitas „Kinze Manufacturing Inc“ klientas iš Bulgarijos Viktoras Skravenskis (Viktor Skravenski), auginantis kukurūzus, patvirtino, kad pradėjus naudoti 99+ proc. tikslumu sėklas dozuojančią „Kinze“ techniką su SplitRow technologija, jai įsigyti teko papildomai išleisti maždaug 60 eurų kiekvienam hektarui, tačiau derlius šoktelėjo 16–18 procentų.

„Svarbiausia, kad tam nesutrukdė net beveik tris mėnesius prieš derliaus nuėmimą trukusi sausra. Turiu prisipažinti, kad rezultatai nustebino ne tik mane, bet ir eksperimento pradžioje investicijas į techniką gana skeptiškai vertinusius mano draugus“, – sako V. Skravenskis.

Kad tai nėra nepamatuota „Kinze Manufacturing Inc“ savigyra, liudija ir nepriklausomų sėklų bendrovių „Pioneer“ ir „Monsanto“ atlikti tyrimai, kurių rezultatai buvo beveik identiški. Minėtų kompanijų ekspertai patvirtino, kad kiekvienas 1 proc. „paklydusių“ sėklų derlių neigiama linkme koreguoja vidutiniškai 1,5 proc. Abiejuose tyrimuose pabrėžiama, kad derliaus praradimą ir nuostolius lemia netikslus sėklų įterpimas į dirvą. Dar daugiau – sėklų praleidimai daro kur kas didesnę žalą būsimam derliui nei nenuoseklus jų dozavimas, sodinimas už optimalaus sodinimo lango ar augalų eilių vienodumas.

Preciziškas sėjamųjų darbo tikslumas nuo 1965-ųjų gyvuojančiai kompanijai „Kinze Manufacturing Inc“ leido įsitvirtinti antroje vietoje JAV rinkoje tarp visų analogišką techniką gaminančių bendrovių. Kaip jai seksis mūsų rinkoje, bus galima sužinoti šiais metais: artimiausiu metu pirmoji sėjamoji turėtų pasiekti vieną Dzūkijos ūkį.

Įdomus dar vienas amerikiečių įrankis – virtuali skaičiuoklė, padedanti įvertinti galimus ūkinės veiklos rezultatų pokyčius, priklausomai nuo dirbamos žemės kiekio, sėklų skaičiaus viename hektare, sėklos tiekėjo garantuojamo daigumo ir naudojamos sėjamosios deklaruojamo tikslumo. Įvedus šiuos duomenis ir palyginus su „Kinze“ sėjamųjų, vidutiniškai veikiančių su 0,5 proc. sėjos tikslumo paklaida (t. y. dirbančių maždaug 4–5 proc. kokybiškiau), aiškėja, kad priklausomai nuo pasirinktos žemės ūkio kultūros 1 000 ha plote galima papildomai uždirbti iki 54 000 eurų.

Vienintelio gamybinio padalinio už Amerikos ribų bendrovės „Kinze Europe“ rinkodaros vadovas Laimonas Rubikas pastebi, kad dideliuose ūkiuose, dirbančiuose po keletą tūkstančių hektarų žemės, investicijos į modernias sėjamąsias gali atsipirkti jau per vieną sezoną.

Už krepšinio aikštelę didesnė dykynė

Ekspertų teigimu, nors kiekvienas ūkininkas kasmet stengiasi įvertinti sėklų sudygimą, vis dėlto realiai suvokti, ką reiškia 5 proc. sėjos paklaida, yra tikrai labai keblu. Tačiau visas tuščias vietas, į kurias dėl technikos veikimo ypatumų nepateko sėklos, „surinkus“ į vieną lauką rezultatas šokiruoja: kiekviename hektare atsiveria dykynė, didesnė už krepšinio aikštelę...

Toks vaizdas greičiausiai net pačiam didžiausiam optimistui neatrodo „smulkmena“. Juo labiau kad tokius rezultatus lemia vienintelis veiksnys – skirtingas sėjamųjų efektyvumas: tiesiog vienos mašinos dirba ne taip tiksliai, kaip viliasi jas naudojantys ūkininkai.

Atkreiptinas dėmesys, kad abi minėtos sėklų bendrovės „Pioneer“ ir „Monsanto“ nepriklausomiems tyrimams rinkosi kukurūzus, o virtuali „Kinze“ skaičiuoklė taip pat buvo sukurta nagrinėjant kukurūzus auginančių ūkių patirtį. Tačiau analogiški rezultatai fiksuojami ir su rapsais, saulėgrąžomis ar sojų pupelėmis. Pastaruoju metu „Kinze Manufacturing Inc“ konstruktoriai, tobulindami sėjamąsias, daug dėmesio skyrė jų adaptavimui kitomis žemės ūkio kultūroms, todėl kompanija turi ką pasiūlyti ir javus auginantiems ūkiams.

Įmonės rinkodaros vadovas patikina, kad esminis skirtumas tarp kukurūzų ir javų sėjos – tarpueilių plotis. Kukurūzams paprastai paliekama 70 cm erdvė, o kviečiams ar rugiams tradiciškai skiriama apie 15 centimetrų.

Specializuotoje literatūroje apie ekologinius ūkius nurodoma, kad platesni tarpueiliai turi daug privalumų: padidėja augalų maitinamasis plotas, todėl jie gali pasisavinti daugiau vandens ir maisto medžiagų, ypač azoto, gauna daugiau šviesos fotosintezės procesams vykti, daug mažesnė galimybė išplisti pavojingoms augalų ligoms. Tarpueiliuose, kurių plotis viršija 40 cm, galima įsėti dobilus ar kitus ankštinius augalus. Be to, platesniuose tarpueiliuose lengviau mechaniškai naikinti piktžoles. Tiesa, yra ir trūkumų. Daugelio bandymų stočių gauti rezultatai parodė, kad, pasėjus platesniais tarpueiliais, grūdų derlius turi tendenciją mažėti. Tačiau visuose bandymuose akivaizdžiai išsiskyrė tendencija, kad kuo platesni tarpueiliai, tuo geresnė grūdų kokybė. Pasėjus kviečius 40 cm pločio tarpueiliais, grūdų baltymingumas padidėja 0,5 procentinio punkto, palyginti su augintų įprastais tarpueiliais. Padidinus tarpueilių plotį iki 50 cm, grūdų baltymingumas pakyla net 1 procentiniu punktu.

„Kinze“ techniką galima pritaikyti javų sėjai dvigubai sutankinant tarpueilius ar montuojant sudvigubintus sėklų įterpimo mechanizmus. Tokiu atveju tarpueiliai gali būti iki 35 cm“, – aiškina L. Rubikas. Beje, viena pagrindinių Lietuvoje dirbančios „Kinze Europe“ specialistų komandos užduočių kaip tik ir buvo amerikietiškos technikos adaptavimas Senojo žemyno sąlygoms: jiems teko perskaičiuoti colius į centimetrus ir „sinchronizuoti“ visas JAV sukurtas mašinas su europinėmis. Viena sudėtingesnių užduočių, kurias turėjo įveikti lietuviai – pritaikyti sėjamųjų dirvos tręšimo mechanizmą europinėms tradicijoms. Jei Amerikoje naudojamos skystos trąšos, tai šiapus Atlanto pirmenybė teikiama birioms. Taigi, iš pradžių Lietuvoje iš atskirų detalių buvo tik surenkamos „Kinze“ sėjamosios, vėliau čia dirbantys inžinieriai jas pavertė pusiau lietuviškomis.