Agronomai Rita ir Otas Sukarevičiai vieni pirmųjų savo ūkyje Joniškio rajone pradėjo diegti tiksliojo ūkininkavimo technologijas. Investicijos į tikslųjį ūkininkavimą ir išmanią kokybišką techniką palengvino darbus ir atpigino produkcijos gamybą.

Joniškio rajone Sukarevičiai pradėjo kurtis 1987 m., kai baigę studijas Žemės ūkio akademijoje abu agronomai buvo paskirti dirbti į Kulpių kolūkį. Jam iširus, net 16 m. dirbo Kulpių žemės ūkio bendrovėje, Otas buvo jos vadovas, kol galiausiai nusprendė ūkininkauti savarankiškai. „Naujovėmis domėjomės visą laiką, net kolūkyje dirbome rusiškomis sėjamosiomis, bet su trąšų įterpimo įranga. Svarbu ieškoti būdų darbams palengvinti ir atpiginti, tuo keliu ir einame lig šiol“, – šypsosi Plikiškių ūkininkas O. Sukarevičius.

Svarbiausia dirvožemio tyrimai

Pirmas žingsnis darbams palengvinti Sukarevičių ūkyje buvo investicijos į naują „Väderstad“ sėjamąją su įranga ne tik kompleksinėms, bet ir startinėms trąšoms šalia sėklos įterpti. Nors toks tręšimas užtikrino neblogą derlių, tačiau, pasak Oto, savikaina buvo didoka, be to, tame pačiame lauke derlius labai skyrėsi.

Lūžis įvyko lankantis Švedijoje, kur sužinojo apie tręšimą vienanarėmis trąšomis, išberiamomis kintama norma. Deja, tuo metu Lietuvoje nė viena įmonė dar nesiūlė tokios tręšimo technologijos ir tam reikiamos įrangos. „Maždaug po 4 metų nuo apsilankymo Švedijoje vokiečių įmonė „Agricon“ pradėjo veiklą Latvijoje. Taip mes vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome iš jų visą technologinę liniją – nuo dirvožemio tyrimų iki tręšimo planų sudarymo. Su šia įmone bendradarbiaujame lig šiol“, – pasakoja ūkininkas.

Atlikę dirvožemio tyrimus, įmonės „Agricon“ atstovai pagal dirvožemio derlingumą, planuojamą sėjomainą ir norimą gauti derlių sudaro 4 metų tręšimo planą. „Gauname susistemintus skaitmeninius duomenis, kur konkrečiai nurodyta, kiek kuriame lauke turime išberti trąšų norimam derliui gauti. Patogu tai, kad patiems nebereikia sukti galvos, viską atlieka programa“, – sako Otas, iš įmonės įsigijęs programinę įrangą ir ant traktoriaus montuojamą Yara azoto jutiklį. Ūkininkas maksimalių derlių niekada nesiekė, daug svarbiau jam yra stabilumas ir mažesnė savikaina. Tad stengiasi užauginti antros klasės kviečius, siekti aukštesnės klasės neverta – kainų skirtumai labai nedideli, o investicijos gerokai didesnės.

Turint tręšimo planus, reikėjo trąšų barstomosios, tačiau investuoti į naują trąšų barstomąją Sukarevičiams nereikėjo – turima 2002 m. gamybos Kuhn mašina, ūkyje naudota beveik dešimtmetį, tiko tręšti kintamomis normomis, reikėjo tik papildomą laidą įsigyti ir programėlę įrašyti. Ši trąšų barstomoji, tiesa, jau šiek tiek paremontuota, naudojama ūkyje lig šiol.

Sunkiausia „persilaužti“ psichologiškai

Pradėjus laukus tręšti vienanarėmis fosforo, kalio ir azoto trąšomis kintama norma pagal sudarytą tręšimo planą, sunkiausia buvo „persilaužti“ ūkininkui psichologiškai ir pasitikėti įranga, kuri vienur bėrė didelį kiekį trąšų, kitur visai netręšė arba tręšė mažomis normomis. „Ypač sunku mums, agronomams, buvo suprasti, kodėl ten, kur atrodė, kad reikia azoto trąšų, jų visai neberia, o kur atrodė nereikia, išberia dvigubą normą. Tad nepasitikėdami aparatūra pabandėme porą metų paeksperimentuoti pasikliaudami savo žiniomis ir suvokimu. Vienais metais užauginome vien III klasės kviečius, nes per mažai patręšėme, kitais – II klasės, bet visas pasėlis gulėjo – augalai gerai peržiemojo, o mes dar jiems ir azoto normą padidinome“, – nuostolingus eksperimentus prisimena ūkininkas.

Tiksliojo tręšimo nauda galutinai įsitikino, kai paanalizavo kaimyno kombaino sudarytą derlingumo žemėlapį standartiškai tręštame lauke ir kintamomis normomis. Nors abiejuose laukuose byrėjo maždaug apie 8 t/ha kviečių, tačiau pirmajame lauke derliaus svyravimas siekė daugiau kaip 2 t, o kintamomis normomis tręštame lauke – tik 200 kilogramų.

„Dabar įranga labai pasitikime. Neaišku, kada atsipirks, bet ji atpigina gamybą, leidžia gyventi patogiai. Kasmet pavasarį iš Rygos atvažiuoja įmonės atstovai atnaujinti ir atblokuoti programinės įrangos, mat ji galioja tik vienus metus ir vėliau užsiblokuoja automatiškai. Specialistai viską patikrina, jei reikia, įrašo naujas veisles. Taip su įmone esi nuolat susijęs“, – bendradarbiavimu džiaugiasi O. Sukarevičius.

Pigesnių sprendimų paieškos

Kitas žingsnis darbams palengvinti ir produkcijos savikainai atpiginti buvo modernesnės sėjamosios, galinčios kintama norma įterpti trąšas, įsigijimas. Šitaip Sukarevičiai sutaupo vieną važiavimą su trąšų barstomąja, nes fosforo trąšas, kurios gana brangios ir labai reikalingos dygimui, Väderstad Spirit sėjamoji įterpia kartu su sėkla.

Bando ūkininkai sutaupyti ir vienu važiavimu išberdami dvejų metų trąšų normą, nes naudoja bearimę technologiją, o pagrindinė žemės dirbimo mašina – Väderstad TopDown skutiklis – žemę dirba iki 22 cm gyliu. Kol kas pavyksta išberti tik dvejų metų kalio trąšas, nes jų normos nedidelės. Toks tręšimas ypač pasiteisina laukuose, kur augo rapsai. Taupymo sumetimais kas antrus metus išbarsto ir kalkes, juolab kad po kelerių metų kalkinimo jų poreikis gerokai sumažėjo. „Atrodo nedaug, tik vienas, antras važiavimas, tačiau kai kas antrus metus trąšas ir kalkes išbarstome, tai ir dirvožemiui gerai, ir pinigų lieka. Šiaudai gerai suyra, dirvoje yra grybų, bakterijų, vadinasi, dirvožemis gyvas“, – nauda neabejoja ūkininkas.

Vėliau Sukarevičiai investavo į Amazone purkštuvą, galintį purkšti kintamomis normomis, nes, pasak Oto, pigiausias tręšimas azotu yra KAS išpurškimas. Tam praverčia ir ant traktoriaus montuojamas Yara azoto jutiklis, kurio „akys“ skenuoja augalus abiejose pusėse, jų skaičių kvadratiniame metre, spalvą, išsivystymą ir pagal tai duoda signalą purkštuvui arba tręštuvui, kiek reikia atiduoti trąšų vienoje ar kitoje vietoje. „Rinkomės brangesnį jutiklį su specialiu apšvietimu, kad galima būtų juo dirbti visą parą. Dieną dažnai būna vėjuota, tai purškiamos trąšos Dievui į langus, todėl daugiausia dirbame vakare, vėjui nurimus“, – pasakoja ūkininkas.

Štai rudenį, purkšdami augimo reguliatorius, su jutikliu nuskenavo visus žieminius rapsus ir apskaičiavo, kiek vienam ar kitam laukui reikės azoto trąšų pavasarį. O tai, kad vienu važiavimu galima atlikti du darbus, O. Sukarevičiui labai patinka. Augalų apsaugos produktus jis taip pat naudoja minimaliai. Visus laukus rudenį ir pavasarį akėja, todėl herbicidus purškia tik kartą rudenį. Fungicidus jau ne vienus metus purškia irgi vieną kartą plaukėjimo fazėje. Pasak Oto, kai trąšos subalansuotos, pasėlis ne per tankus, augalai tvirti ir sveiki, tuomet ir ligos nepuola, todėl užtenka vieno purškimo, tačiau galbūt ir jo atsisakys, jei ir toliau vyraus karštos vasaros – kai sausa, nėra sąlygų ligoms plisti.

„Konsultantai, kurie mūsų ūkyje atlieka įvairius bandymus ir stebėjimus, dažnai sako, kad naudoju labai mažai chemijos. Bet kodėl aš turiu jos daugiau naudoti? Todėl, kad visi naudoja? Kuo mažiau naudoju, tuo daugiau uždirbu“, – tvirtą nuomonę, pagrįstą ilgamete patirtimi ir agronominėmis žiniomis, dėsto Joniškio rajono ūkininkas.

Norint taupiai ir tikslingai naudoti azoto trąšas, Ritai Sukarevičienei tenka maždaug mėnesį kantriai azotą augaluose stebėti specialiu rankiniu prietaisu. Matavimai ir stebėjimai pasėliuose vyksta nuo bamblėjimo iki vėliavinio lapo fazės. Kiekviename lauke pažymimas tam tikras ruožas, kuriame du kartus per savaitę tikrinamas azoto kiekis augaluose, atidžiai stebimos ir orų prognozės.

„Prietaise suvesta daugiau kaip 300 veislių, mat kiekvienos veislės azoto poreikis ir spalva skiriasi. Stebi, užsirašinėji ir priimi sprendimą, kada duoti azoto. Jei sausa, azoto nepurškiame, nors vizualiai ir atrodo, kad trūksta. Pamatuoji, jau atrodo, kad tikrai reikės tręšti, bet už dienos palyja, tada vėl pamatuoji ir matai, kad viskas gerai, nes iš dirvos pasiima. Pavyzdžiui, viename 10 ha lauke, kai pavasarį 300 l KAS išpurškėme, tai daugiau ir netręšėme, o byrėjo 10 t/ha kviečių“, – kruopščių stebėjimų ir orų įtaką pabrėžia R. Sukarevičienė.

Sėjomaina gerina dirvožemį

Bendrai su vyriausiu sūnumi Tadu, turinčiu savo ūkį, Sukarevičiai dirba 270 ha. Didžioji dalis žemės nuosava. Plečiasi saikingai, įsigydami tik tuos plotus, kurie yra šalia jų sklypų. „Mums ir mūsų vaikams užtenka, o turint daugiau, reikėtų visai kitaip darbus valdyti. Žemės ūkyje labai svarbu viską atlikti laiku, kitaip laukia dideli nuostoliai“, – šią tiesą agronomai Rita ir Otas labai gerai žino. Jungtiniame ūkyje dirba du samdomi darbuotojai, vienas jų – ir antrasis sūnus Otas. Žemės ūkiui, o ypač technikai, neabejinga ir trylikametė Milda, nekantriai laukianti, kada galės sėsti prie kombaino vairo...

Augina Sukarevičiai žieminius kviečius ir rapsus, salyklinius miežius, žirnius, kmynus ir dobilus. Dvejus metus sėjo avižų, planuoja jų plotus plėsti, o atsisakyti miežių, mat dažnai apie 30 proc. jų derliaus sudaro smulkios sėklos. Kadangi gyvulių neaugina, nėra jų kur dėti. „O štai avižos labai pasiteisino. Nors ir buvo sausa, prikūlėme 6 t/ha užskaityto svorio, pardavėme po 145 Eur/t. Tai fitosanitariniai augalai, jas auginti paprasta, tik reikia saugotis tuščiųjų avižų išplitimo“, – sako Otas.

Ieškodami pigesnių priemonių dirvai pagerinti, augina dobilus sėklai, kurią kulia iš pirmos žolės. Nors derlius būtų didesnis kuliant iš antros žolės, tačiau reikėtų sukti galvą, kur nupjautą pirmą žolę dėti, o svarbiausia, kaip sėklas išdžiovinti, nes joms paprasta džiovykla netinka, reikalinga aktyvi ventiliacija aruode.

Pirmieji Joniškio rajone Sukarevičiai kaip tarpinius pasėlius pradėjo auginti garstyčias. Šiemet jų neplanuoja sėti, nes laikantis žalinimo reikalavimų ir dar auginant papildomai garstyčias gerokai išsiplečia plotas, jos pradeda trukdyti sėjomainai, nes nedera su rapsais ir kmynais. Vietoj jų žada sėti trijų žolių mišinį.

Pupų neaugina, tačiau kasmet maždaug 40 ha sėja žirnių ir džiaugiasi stabiliu 5,5–6 t/ha derliumi, kuris labiausiai priklauso nuo nuėmimo technologijos. Pirmiausia žirnius nupjauna į pradalges, taip apsaugodami pasėlį nuo išgulimo žirniams bręstant (tai ir lemia didžiausius nuostolius), ir tik vėliau kulia. Pradalgėse žirniai pradžiūsta, jiems nebaisus ir lietus. Tiesa, šiai nuėmimo technologijai reikia papildomų investicijų, nes žirnių paprasta žoliapjove nepavyks nupjauti, kaip ir iškulti su tradicine pjaunamąja. Tam jie pritaikė rapsapjovę, o prie John Deere kombaino prikonstravo iš rusiškos pjaunamosios pagamintus masės keltuvus.

Pelningiausiais žemės ūkio augalais Otas vadina kmynus, kuriems skiria apie 40 ha. „Nors jų auginimas turi nemažai slidžių vietų, bet darbo nedaug, o prikuliame paprastai 1,5 t/ha užskaityto svorio. Ilgą laiką gaudavome 2 700 Eur/t. Maždaug 4 metus buvo didelė paklausa, tai sakydavome, jei kmynus nusikūlėme, likusius 200 ha galim ir nekulti. Pardavus 50–60 t kmynų piniginė išraiška buvo tokia pat, kaip pardavus visus grūdus“, – sako ūkininkas. Tiesa, pernykštė sausra turėjo įtakos kmynų derliui, kūlė jų tik 300 kg/ha, be to, nukrito ir supirkimo kaina.

Paprastai Sukarevičiai kulia apie 8–9 t/ha kviečių, rapsų, kuriems skiria apie 40–50 ha, vidutinis derlius siekia 5,2 t/ha, net prastais metais byra 4 t/ha. „Daug lengviau gerą derlių gauti, kai plotai mažesni ir maisto medžiagos dirvožemyje subalansuotos. Pasėliai tolygūs, tad ir kuliant galima vienodu greičiu važiuoti“, – pastebi ūkininkas, derlių dorojantis dviem John Deere kombainais. Vieną jų pardavė, tačiau jau šį sezoną į ūkį atriedės nauja išmani S serijos derliaus dorojimo mašina, aprūpinta automatinėmis valdymo sistemomis. Otui labai svarbu, kad naujasis kombainas galės kurti derlingumo žemėlapius.

Kooperacijos pavyzdys

Ūkio technikai įsigyti Sukarevičiai kelis kartus pasinaudojo ES parama, tačiau nemažai investavo ir savo lėšų. Štai kooperuodamiesi su kaimynu, panašaus dydžio ūkio savininku, įsirengė grūdų džiovyklą ir po tris bokštus kiekvienas. Statė bokštus, nes grūdus laikant sandėlyje gerokai daugiau darbo. „Paskaičiavome, kad dviem bus pigiau nei vienam statytis su parama, kurią nebūtinai gausi. Tik dėl kūlimo dienų pasiderinti reikia, bet kol kas susitariame. Dalijamės ir priekabomis, tad kol vienas kulia, kitas grūdus džiovina“, – apie kooperaciją pasakoja ūkininkas.

O. Sukarevičius yra žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ narys, todėl laikydamas grūdus savo sandėliuose ir neveždamas jų į kooperatyvo talpyklas gauna priedą prie parduodamų grūdų kainos. Sutaupyti leidžia ir tai, kad nereikia gaišti eilėse per javapjūtę, tad ūkininkas neabejoja, kad džiovykla per kelerius metus atsipirks.

Artimiausi planai – dviejų pastatų dirbtuvėms ir technikai laikyti statyba, ūkio bazės aplinkos sutvarkymas. Ūkininkas parengė projektą, tačiau ES parama nebuvo skirta, tad darbus artimiausiu metu planuoja atlikti savo lėšomis ir jėgomis.

„Šiuo metu turime visko, ko reikia, galime ir kitiems padėti. Nors atrodo, kad pagal ūkio dydį technikos per daug, bet jos reikia. Pavyzdžiui, du to paties galingumo traktoriai reikalingi, nes nieko nėra amžino, kai vienas sugenda, gali kitu pakeisti. Arba du kombainai – mums ramu, kad derlių spėsime laiku nuimti, be to, kaimynams galime patalkinti – jiems rūpintis nereikia, o mes darbo turime“, – sako ūkininkas Otas Sukarevičius.

KOMENTARAS

Rima BALSYTĖ, LŽŪKT Joniškio biuro augalininkystės konsultantė

Otas Sukarevičius ūkininkauja vadovaudamasis integruotos augalų apsaugos metodais, stebi augalų reakciją į pasirinktas technologijas ir meteorologines sąlygas. Ūkininkavimo sėkmė priklauso nuo turimos technikos, auginamų augalų ir jų veislių, bet svarbiausia dirva. Siekdamas pagerinti dirvožemį, sulaikyti lengvai išplaunamą azotą, vienas iš pirmųjų (o gal ir pirmasis) Joniškio rajone pradėjo auginti posėlinius augalus. Įsitikinęs jų nauda, tai daryti pataria kaimynams.

Matydamas laukuose netolygiai derančius augalus, tobulėjant technologijoms, nusprendė imtis tiksliojo ūkininkavimo – išsityrė dirvožemį, įsigijo tiksliojo tręšimo (kintama norma) įrangą. Dabar laukai ne tik ryškiau žaliuoja, bet ir kombainas, nuimdamas derlių, dirba tolygiai, lyg laivas neskubėdamas plaukia.

Ūkininko dirbamų laukų dirvos pH 7,0–7,5. Į šią aplinką patekę daugelis augalams reikalingų maisto medžiagų tampa nejudrios, augalams neprieinamos. Todėl ūkininkas nusprendė išbandyti įvairias bakterijas žirniuose ir žieminiuose kviečiuose. Bet pastarųjų dvejų metų sausringos vasaros bakterijų veiklai nebuvo palankios. Vizualiai žieminių kviečių pasėlis, kuriame naudotos bakterijos, nesiskyrė nuo kitų laukų ir derliaus priedo nedavė. Pasitvirtino tiesa, jog visoms gyvybės formoms aktyviai gyvuoti reikalingos tam tikros sąlygos.

Ūkyje sėkmingai įgyvendinamas Augalų apsaugos plano integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės vienas iš bendrųjų principų: „Remiantis kenksmingųjų organizmų stebėsenos rezultatais, nuspręsti dėl augalų apsaugos produktų naudojimo tikslingumo ir pasirinkti tinkamą jų naudojimo laiką. Priimant sprendimus naudoti cheminius augalų apsaugos produktus, svarbu remtis tiksliomis ir moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į konkrečioms žemės ūkio kultūroms, vietovėms ir klimato sąlygoms nustatytas kenksmingųjų organizmų žalingumo ribas.“

Žieminius javus dažniausiai, jei yra būtinybė, purškia herbicidais rudenį, kol piktžolės mažos ir galima naudoti mažas normas. Jei piktžolių nedaug ir leidžia oro sąlygos, pasėlius akėja rudenį ir pavasarį. Akėjant pavasarį ne tik naikinamos piktžolės, bet ir išpurenamas dirvos paviršius – tai stabdo drėgmės išgarinimą iš dirvos ir įleidžia daugiau oro auginamoms naujoms šaknims. Kitas akėjimo pavasarį privalumus, jei augalai būna peraugę rudenį ir gausiai pažeisti pavasarinio pelėsio, iškedenami grybo pažeisti ir lyg suklijuoti lapeliai, sudaromos sąlygos lengviau išaugti naujiems.

Per augalų vegetaciją cheminių augalų apsaugos produktų stengiasi naudoti kuo mažiau ir tik tada, kai mato, kad be jų negaus laukiamo derliaus. Kai kaimynai prieš derliaus nuėmimą naudoja glifosatus ar defoliantus, jei oro sąlygos netolygiai brandina derlių, O. Sukarevičius pjauna rapsus, žirnius ir kmynus į pradalges ir po keleto dienų kulia.

Visas naujoves stengiasi išbandyti savo ūkyje. Sutinka vykdyti bandymus, ne tik kokybiškai ir laiku atlieka suplanuotus darbus, bet ir informuoja apie jų atlikimą bei pasiūlo ir paragina atlikti daugiau stebėjimų. Visi darbai laukuose vienaip ar kitaip lemia derlių, todėl visus bandymus stengiasi užbaigti gauto derliaus palyginimu pagal taikytas technologijas.

Mielai dalijasi savo sėkmėmis ir nesėkmėmis su kitais ūkininkais. Jei reikia suorganizuoti lauko dieną ūkininko ūkyje, visada priima. Noriai pasakoja apie taikytas technologijas, esamus rezultatus ir planus.

O. Sukarevičius – išsilavinęs, smalsus, naujoves praktiškai išbandantis žmogus, su kuriuo paprasta, įdomu ir naudinga pabendrauti ne tik ūkininkams, bet ir konsultantams.