Derybos dėl naujojo ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio tęsiasi. Žemdirbiams labiausiai rūpi konkrečios finansinės išraiškos, tačiau kol kas galima kalbėti apie ryškėjančias bendrąsias tendencijas. Viena iš jų – orientacija į žaliąjį kursą. Apie naujosios BŽŪP gaires ir būsimą jos įgyvendinimo modelį kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadove Jurgita STAKĖNIENE.

Kaip keisis BŽŪP įgyvendinimo modelis?

Iš principo keičiamas visas modelis. Anksčiau kaimo plėtra, sektorinės programos ir tiesioginės išmokos buvo atskirtos – joms taikytas skirtingas planavimas, derinimas su Europos Komisija, skirtingi atsiskaitymo būdai, procedūros, terminai. Dabar norima visa tai užtraukti ant vieno kurpalio.

Bus vadovaujamasi vienu dokumentu – strateginiu planu. Europos Komisija norėtų, kad, įgyvendinant šį planą, viskas vyktų pagal dabartinį tiesioginių išmokų modelį: nusistatome aiškius siekiamus rodiklius, žinome, kiek hektarų bus padengta atitinkamomis išmokomis, koks prognozuojamas nuokrypis. Bet kaip tai pritaikyti Kaimo plėtros programai? Kaip numatyti, kiek ateis projektų, kiek jie apims hektarų, kokių rezultatų bus pasiekta? Ypač sunku bus planus derinti su „Leader“ strategijomis, kelerius metus trunkančiais projektais. Valstybių narių atstovai Europos Sąjungos institucijų darbo grupėse aktyviai kelia šiuos klausimus.

Dėl naujojo įgyvendinimo modelio, dėl daugybės nesutarimų tarp valstybių narių mes neišjudame iš bazinių reglamentų rėmų. Laimei, atsirado pereinamojo laikotarpio reglamentų siūlymų. Jie turėtų amortizuoti tą didžiulį atsilikimą. Europos Komisija pateikė siūlymą pereinamąjį laikotarpį taikyti vienus metus, dalis valstybių – dvejus, Lietuvai kol kas reiktų vienų metų.

Vadovausimės vienu dokumentu – strateginiu planu. Kokius pokyčius pajus žemdirbiai ir norintieji pasinaudoti ES parama?

Nors dokumentas vienas, ramsčių politika išlieka. Tiesioginės išmokos ir toliau bus mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, o parama kaimo plėtrai – iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Kaip ir iki šiol, daugiametės su plotu susijusios priemonės bus finansuojamos iš kaimo plėtros, o vienmetės – iš tiesioginių išmokų.

Tad keičiasi tik administravimo sistema. Teoriškai šis modelis turėtų būti paprastesnis, bet kol kas mes nelabai tai apčiuopiame. Naujas paramos skirstymo modelis turėtų būti orientuotas ne į atitikties tikrinimą, kai buvome priversti skaičiuoti, kiek šiferio lakštų pakeista ir kiek vinukų įkalta, o į rezultatą – pakeistas stogas ar ne. Vis dėlto kyla daug klausimų, kaip suplanuoti projektą ir rodiklius pagal naująjį modelį? Europos Komisija laikosi pozicijos, kad apskaitant lėšas, skirtas projektams finansuoti, visos vieno projekto lėšos turi būti nukreiptos vienam tikslui siekti, bet pats projektas gali prisidėti ir prie kitų BŽŪP tikslų.

Siekiant atitikti naujo laikotarpio tendencijas, visų pirma turėtų būti finansuojami aplinkai ir klimatui palankūs projektai, todėl gali tekti daryti tikslinius šaukimus, numatant paramą būtent tokiems projektams. Kyla klausimas, kaip tokį projektą apibrėžti? Galbūt įvardyti, kad didžioji dalis investicijų yra nukreipta aplinkosaugos klausimams spręsti? Vadinasi, siekiant gauti paramą, gali tekti daryti atskirus projektus: arba tik pasistatyti fermą – modernizuoti ir atitikti konkurencingumo tikslą, arba tik pastatyti erdvesnius gardus – gerinti gyvūnų gerovę, o dar per kitą projektą iš atliekų gaminti biodujas – siekti aplinkosauginių tikslų, o visa kita, kas nesusiję su pagrindinio tikslo siekimu, daryti savo lėšomis. Iš ūkinės perspektyvos racionaliau įgyvendinti vieną projektą, kuriuo būtų siekiama ne tik aplinkosaugos, klimato kaitos mažinimo tikslų, bet ir konkurencingumo, gyvūnų gerovės ir kitų tikslų, o tokiame projekte numatytas investicijas ir joms finansuoti skirtas lėšas pagal atitinkamas proporcijas (proporcingumo principas) užskaityti prie skirtingų tikslų. Bet tokiu atveju planuoti ir įgyvendinti taptų labai sunku. Taigi, klausimų turime daugiau nei atsakymų.

Neatrodo, kad naujasis įgyvendinimo modelis bus paprastesnis, bet tam, kad atitiktume naująją politiką, vadinamąjį žaliąjį kursą, gali tekti vykdyti tikslinius projektus, skirtus aplinkosaugos ir klimato klausimams spręsti.

Tokios yra tendencijos. Tai nėra patrauklu, bet panašu, kad naujasis modelis kitos išeities nesuteiks. Tai yra sunkiausia. Bet kol kas ūkininkams nėra ko baimintis, nes dar turėsime pereinamąjį laikotarpį ir tikiu, kad atsiras racionalesnių sprendimų.

Galų gale, pereinamuoju laikotarpiu mums reiktų orientuotis ir sutvarkyti esamą bazę – apsispręsti dėl kietųjų investicijų, kurios nesusijusios su aplinkosauga, finansavimo, o aplinkosauginius projektus planuoti naujuoju laikotarpiu. Čia ūkininkams irgi reikės pasukti galvas, strateguoti.

Laukia ryški orientacija į aplinkosaugą ir kovą su klimato kaita!?

Visa politika orientuota į aplinkosaugą. Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė žaliąjį kursą, tad per šiuos ir kitus metus sulauksime įvairių su šiomis permainomis susijusių dokumentų, kurių įgyvendinimas turės būti integruotas į mūsų strateginius planus.

Ūkininkai dažnai klausia, ar bus galima tam pačiam hektarui taikyti kelias ekologiškumo schemas. Europos Komisija kol kas vienareikšmiškai neatsakė į šį klausimą. Mūsų tikslas – kad visoje Lietuvos teritorijoje daugiau ar mažiau būtų žaliosios politikos elementų, kad kiekvienas ūkininkas galėtų greta bazinių tiesioginių išmokų pasirinkti ir kurią nors ekologinę schemą. Neturėtume vadovautis principu, kad vienas ūkininkas įgyvendins daugybę ekoschemų iš dalies nedideliame plote ir gaus didelę sumą išmokų. Pinigine išraiška ekoschemos neturėtų tarpusavyje smarkiai konkuruoti.

Kalbant apie kaimo plėtrą, turėtų išlikti dabartinės patrauklios agroaplinkosaugos priemonės, tik jų dizainas dar gali keistis, jos gali būti perkeliamos iš I į II ramstį ir atvirkščiai.

Galbūt jau aišku, kas lieka ir kas keičiasi naujoje paramos struktūroje?

Viskas, kas buvo gerai, lieka, nežinia tik, kokia paramos dalis tam atiteks. Norėtume, kad kaimo plėtros priemonių būtų mažiau, bet ar tai pavyks? Kiekvienu programavimo laikotarpiu norime, kad priemonių nedaugėtų, bet socialiniai partneriai vis įrodinėja, kad jų reikia daugiau.

Lieka baziniai tiesioginių išmokų elementai, keičiasi tik jų privalomumas. Privaloma buvo pagrindinė išmoka, žalinimas ir parama jauniesiems ūkininkams. Dabar privalomomis tampa bazinė parama tvarumui didinti, perskirstymo išmoka ir ekoschema, o susietoji parama, smulkiųjų, jaunųjų ūkininkų rėmimas – valstybių savanoriškai pasirinktos schemos. Tačiau nors parama jauniesiems vadinama savanoriška, bet iš viso voko (iš I ir (arba) II ramsčio) valstybė turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. jauniesiems ūkininkams.

Jaunųjų ūkininkų dalis, skaičiuojant nuo visų ūkių, mūsų šalyje stabilizavosi ir sudaro apie 12 proc. jau ketverius metus. Tad, nors kai kas prieštarauja, bet akivaizdu, kad pritaikytos jaunųjų ūkininkų skatinimo priemonės buvo efektyvios. Galvojame, kad reiktų net sustiprinti jaunųjų ūkininkų rėmimą. Gal dabar mokama tiesioginių išmokų dalis nepakankamai motyvuoja? Gal reikėtų skirti didesnę voko dalį, ne tik tuos minimaliai privalomus 2 procentus? Galbūt ilginti rėmimo laikotarpį? Bet tai derybų su visuomene objektas.

Naujuoju laikotarpiu turėtų būti taikomos ir finansų inžinerijos priemonės. Neturėtume, kaip darėme iki šiol, remti visų traktorių įsigijimo maksimaliu intensyvumu. Tam, kas susiję su aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimu, skirsime didesnes subsidijas, tačiau tam, kas nesusiję, teks investuoti nuosavas lėšas arba pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis. Naujame strateginiame plane neišsiversime ir be rizikos valdymo priemonių.

Turime dar vieną idėją – grąžintinas subsidijas. Tai reiškia, kad bus suteikiama paskola, o jos grąžinimas priklausys nuo to, ar projektas įgyvendintas sėkmingai, ar pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų – visų ar jų dalies. Tai nebūtų finansų inžinerijos priemonė, tiesiog kitoks paramos mokėjimo būdas ir galėtų būti taikomas investicinėms priemonėms. Socialiniai partneriai šį siūlymą sutiko gana palankiai.

Didesnė voko dalis nei iki šiol turėtų būti skirta perskirstymo išmokoms. Turėtume orientuotis iki 50 ha ir išmoką diferencijuoti. Kitaip tariant, iki 10 ha gautų mažiausią išmoką – galbūt eliminuotume sofos ūkininkus, tuomet pamažu ji augtų, o už 30–50 ha būtų maksimali. Tuo siekiame, kad ūkiai augtų.

Ko naujuoju laikotarpiu tikėtis ūkininkaujantiems ekologiškai?

Iki šiol parama ekologiniams ūkiams buvo tik iš kaimo plėtros lėšų. Pagal dabartinį EK išaiškinimą, iš šių lėšų turėtų būti remiami tik pereinamojo laikotarpio ūkiai, o jau esami turėtų gauti paramą pagal ekologiškumo schemą iš I ramsčio.

Nemanau, kad tai patrauklu, ypač jei norime visoms schemoms taikyti daugiau mažiau vienodą išmoką, kad jos nekonkuruotų tarpusavyje. Tad ekologinių ūkių savininkai neturėtų labai džiaugtis. Kita vertus, niekas nenuginčys ekologinių ūkių specifiškumo, todėl dar žiūrėsime, gal išmokos galėtų būti didesnės (žinoma, ne tokios kosminės) ir kartu neskatintų auginti žemės ūkio augalų atsižvelgiant į paramos dydį.

Ką besirengdami naujajam laikotarpiui turėtų prisiminti žemdirbiai ir apie ką pamąstyti?

Be klimato kaitos ir aplinkosaugos, nemažai dėmesio skiriama išteklių išsaugojimui, gyvūnų gerovei, maisto saugai. Mokslas, skaitmeninimas, inovacijos – šis tikslas kompleksinis, taikomas horizontaliai. EK mini pavyzdinę programėlę, kuri padėtų įvairiapusiškai valdyti ūkį.

Turėsime iššūkių ir tas laikotarpis iš visų pareikalaus inovatyvumo bei naujo požiūrio. Žodis „inovacijos“ neretai gąsdina, bet iš tikrųjų – tai neišvengiama ateitis. Ūkininkai turi žinoti, kad naujuoju laikotarpiu pinigai bus dalijami labiau orientuojantis į rezultatus, reikės atitikti daugiau privalomų sąlygų. Jos bus griežtesnės nei iki šiol.

Reikia galvoti, ką ūkyje galima padaryti tokio, kas būtų naudinga ir visuomenei, t. y. prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos tikslų, kokias viešąsias gėrybes galima sukurti. Vartotojai perka ūkininkų produkciją, bet kartu visuomenė spaudžia ūkininkauti tvariai. Tai visuotinis interesas, vieni be kitų neišgyvensime.

Dėkoju už pokalbį!