Šiemet įsigaliojęs naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas iš esmės keičia nemokumo procesą ir atneša naujovių, padėsiančių agroverslui skolas atgauti greičiau ir didesne dalimi. Kokios svarbiausios šio įstatymo naujovės?

Žinia, kad verslo partneris restruktūrizuojamas ar bankrutuoja, paprastai nuteikia pesimistiškai, nes šie procesai mažai efektyvūs, bankroto administravimo išlaidos yra didelės, o kreditorių reikalavimai dažniausiai padengiami tik minimaliai.

Iki šiol įmonė buvo pripažįstama nemokia, jei jos pradelsti įsipareigojimai viršydavo pusę jos balansinės turto vertės. Praktikoje pasitaikydavo, kad su esamais kreditoriais būdavo bandoma susitarti dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo, prisiimant vis naujus įsipareigojimus, o pradėjus nemokumo procedūras, paaiškėdavo, kad bendrovė jokio vertingo turto jau seniai neturi. O jeigu turto ir būdavo, jo vos pakakdavo bankroto administravimo išlaidoms padengti.

Tad kreditoriai dažnai nieko neatgaudavo, nes dėl bankroto būdavo kreiptasi per vėlai. Naujasis įstatymas atneša pokyčių – keičiasi nemokumo sąvoka. Dabar nemokia laikoma tokia įmonė, kuri laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Vadinasi, įmonės mokumu bus susirūpinama ir nemokumo procesas galėtų būti inicijuojamas anksčiau – kai bendrovės galimybės dengti kreditorių reikalavimus dar yra realios.

Viena iš priežasčių, paskatinusių atnaujinti nemokumo procesų įstatyminį reglamentavimą, buvo siekis sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti restruktūrizavimo procesus, t. y. suteikti galimybę tik laikinų finansinių sunkumų patiriančioms perspektyvioms įmonėms tęsti verslą ir dengti skolas, o ne iškart likviduoti su mokumo problemomis susidūrusią įmonę. Inicijavus nemokumo procedūras anksčiau, išauga galimybės išsaugoti veiklos tęstinumą ir sėkmingai restruktūrizuotis, o gal net ir pakeisti ar išplėsti veiklos profilį.

Greitesnis bankrotas

Praktikoje didelė problema buvo itin ilgi bankroto procesai. Vidutiniškai jie trukdavo apie 2 metus, tačiau daugiau turto turinčių įmonių likvidavimas užtrukdavo ir dukart ilgiau. Tokia procedūrų trukmė visai neatitiko bankroto efektyvumo principo ir daugeliui kreditorių atimdavo viltį atgauti bent menką dalį savo reikalavimo ir norą dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Naujasis įstatymas orientuojasi į nemokumo procesų trukmės trumpinimą ir efektyvumo didinimą.

Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas teisėjo vadovavimo nemokumo procesui principas suteiks galimybę teisėjui, matančiam, jog procesas vyksta nepakankamai operatyviai, pačiam įpareigoti dalyvius atlikti tam tikrus veiksmus, rinkti įrodymus, kitaip kontroliuoti proceso šalis, o skaidrumo principas skatins greitesnį ir išsamesnį informacijos nemokumo proceso dalyviams perdavimą. Prie procedūrų trukmės trumpėjimo prisidės ir naujai numatyta turto realizavimo tvarka, galimybė parduoti skolininko verslą kaip turtinį kompleksą. Viliamasi, kad sutrumpėjus bankroto procesui mažės probleminių skolų kaupimasis ir taip bus atlaisvinti ištekliai, kurie galės būti panaudojami verslo plėtrai.

Gerėja įkaito turėtojo padėtis

Galiojant ankstesniam reguliavimui, bankrutuojančios įmonės turtas būdavo realizuojamas įmonės likvidavimo stadijoje, t. y. teismui priėmus nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Tokiai nutarčiai įsiteisėjus, bankroto administratorius imdavosi turto realizavimo procedūrų, kurių viena – įkeisto turto varžytynės. Tik tuomet, jei varžytynėse parduoti įkeisto turto nepavykdavo, įkaito turėtojas galėdavo teikti pasiūlymą perimti neparduotą turtą, o kreditorių susirinkimas balsuodavo dėl tokio hipotekos kreditoriaus pasiūlymo. Visa ši procedūra trukdavo gana ilgai ir pareikalaudavo papildomų išlaidų, pvz., saugoti ir išlaikyti įkeistą turtą, taip didinant bankroto administravimui reikalingų lėšų sumą, bet iš to niekam negaunant naudos, nes paprastai nei bankrutuojanti bendrovė tuo turtu naudodavosi, nei jį galėdavo naudoti hipotekos kreditorius.

Naujasis įstatymas taiso nurodytą situaciją, kartu efektyvindamas nemokumo procesą ir gerindamas įkaito turėtojo padėtį: dabar įkeistą turtą galima perimti dar iki nutarties bendrovę likviduoti, jei šis turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą ir jei jis įkaito turėtojui bus perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, kuriai pritaria kiti kreditoriai balsuodami susirinkime.

Vadinasi, iškėlus bankroto bylą bendrovei, jos hipotekos kreditoriui nebereikia laukti metų ar daugiau iki bus pradėtos turto realizavimo procedūros: jis gali iškart teikti administratoriui prašymą įkeistą turtą jam perduoti, pats pateikti nepriklausomo turto vertintojo parengtą išvadą apie turto rinkos vertę arba sutarti su nemokumo administratoriumi dėl vertinimo paskyrimo ir, likusiems kreditoriams pritarus vertinimo išvadai, perimti turtą. Kreditorių susirinkimas balsuoja tik dėl perimamo turto vertės, tačiau ne dėl to, ar turtas iš viso turėtų būti perduotas hipotekos kreditoriui, o kreditorių nepritarimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Priešingu atveju hipotekos kreditorius tokį nemotyvuotą likusių kreditorių nutarimą galės skųsti teismui, kuris neargumentuotą nepritarimą panaikins ir įpareigos kreditorius iš naujo balsuoti. Tiesa, pats įkaito turėtojas, dažniausiai turintis nemažą dalį visų kreditorių reikalavimų, dėl pritarimo nustatytai turto vertei nebalsuoja, taip užtikrinant hipotekos kreditoriaus ir kitų kreditorių interesų pusiausvyrą.

Tad verslas, kurio reikalavimai užtikrinti įkeistu turtu, ne tik išsaugo savo privilegijuotą poziciją nemokumo procesuose, bet ji tampa dar stipresnė ir palankesnė, padeda operatyviau ir su mažiau kaštų padengti turimą reikalavimą.

Skatinamas didesnis bendradarbiavimas su skolininku

Naujai reglamentuotas nemokumo įstatymas skatina kreditorių ir skolininko dialogą, kompromiso paieškas ir bandymą rasti interesų pusiausvyrą. Iki šiol apie ketinamą kelti bankroto bylą buvo privaloma informuoti skolininką raštu, tačiau tai daugiau buvo formalus pranešimas nei kompromiso paieškos. Naujasis įstatymas įveda naują terminą „susitarimas dėl pagalbos“ ir prieš nemokumo proceso inicijavimą teisme numato privalomą neteisminę nemokumo klausimo sprendimo stadiją, per kurią skolininkas ir kreditorius raginami inicijuoti dialogą dėl galimų sprendimo būdų.

Vadinasi, kad kreditorius ir skolininkas, prieš kreipdamiesi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi kitai šaliai pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Tokiu susitarimu laikomas skolininko ir kreditoriaus sudarytas susitarimas dėl kreditoriaus pagalbos finansinėms skolininko problemoms įveikti, pvz., prievolės termino atidėjimas, dalies reikalavimo atsisakymas, vienos prievolės pakeitimas kita ir kt. Ši neteisminė procedūra nuo šiol privaloma inicijuojant bankroto ir restruktūrizavimo procesus, o susitarimui sudaryti šalys turės 15–30 dienų nuo pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą įteikimo momento. Nepavykus susitarti dėl pagalbos, teisme bus galima kelti nemokumo bylą.

Nemokumo įstatymas taip pat įtvirtina naują galimybę kreditoriui padėti su mokumo problemomis susiduriančiai įmonei ir skirti jai finansavimą restruktūrizavimo procese. Tiek esamas kreditorius, tiek naujas subjektas gali skirti lėšų bendrovės veiklos gyvybingumui išlaikyti, o tai padaryti galima iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir vėliau – tokiu atveju naujas finansavimas įtraukiamas į restruktūrizavimo planą ir naudojamas plano priemonėms įgyvendinti. Siekiant motyvuoti kreditorius imtis tokios rizikos ir pagelbėti laikinų finansinių sunkumų patiriančiam skolininkui, numatyta nauja skatinimo priemonė – kreditorių, suteikusių tokį finansavimą, reikalavimai per nemokumo procedūras bus tenkinami pirmąja eile. Tai sumažina riziką kreditoriui prarasti investuotas lėšas ir kartu padeda išlaikyti verslo partnerį, suteikia šiam pagrindą finansinėms problemoms išspręsti.

Dar vienas iš kreditorių didesnio įtraukimo į nemokumo procesus pavyzdžių – trumpesni ir griežtesni kreditorinių reikalavimų teikimo terminai. Be to, jei iki šiol bankroto administratorius siųsdavo kreditoriams pranešimus apie iškeltą bankroto bylą ir raginimą iki nustatytos datos pateikti savo finansinį reikalavimą, tai dabar apie iškeltas nemokumo bylas galėsime sužinoti nemokumo priežiūros institucijos (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos) interneto svetainėje avnt.lt.

Tad ir agroverslui teks atidžiau sekti savo skolininkų finansinę padėtį, retkarčiais pasidomėti, ar šiai įmonei nėra inicijuojamas nemokumo procesas. Įsiteisėjusią teismo nutartį apie nemokumo bylos inicijavimą paskelbus minėtoje interneto svetainėje, kreditoriai privalės per 30 dienų nuo tokios nutarties paskelbimo nemokumo administratoriui pateikti savo reikalavimus, o to nepadarius, bankrutuojančios įmonės prievolė reikalavimo nepateikusiam kreditoriui bus laikoma pasibaigusia. Nors tokia naujai atsiradusi administracinė našta ir trumpesni terminai ne itin džiugina, tačiau tai prisidės prie greitesnio ir efektyvesnio nemokumo proceso, padėsiančio greičiau atgauti skolas, sutrumpinti viso proceso trukmę ir atitinkamai sumažinti administravimo išlaidas.

* * *

Nemokumo proceso reglamentavimas jau gana ilgą laiką reikalavo esminių pokyčių. Tad padaryti pakeitimai sveikintini: trumpėja bankroto proceso trukmė, didėja teismo iniciatyvos laipsnis nemokumo procese, dėmesį asmens mokumui skiriant anksčiau išauga tikimybė padengti daugiau kreditorių reikalavimų, skatinamas dialogas tarp skolininko ir kreditorių, gerinama įkaito turėtojo padėtis šiam įkeistą turtą galint perimti dar nemokumo proceso pradžioje.

Kartu dėl pasikeitusios kreditorinių reikalavimų teikimo tvarkos ir terminų verslui rekomenduojame nepamiršti sekti savo didžiausių skolininkų finansinę padėtį, o šiems inicijavus nemokumo procesą, suskubti pateikti savo reikalavimą, taip užsitikrinant galimybę toliau dalyvauti procese ir atgauti skolas.