23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/03
Kas ir kokį maistą augins mūsų vaikams
  • Zita VARANAVIČIENĖ, Lietuvos augalų apsaugos asociacija
  • Mano ūkis

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė 2020-uosius Tarptautiniais augalų sveikatos metais. Tuo siekiama visuomenę supažindinti su augalų sveikatingumo įtaka sprendžiant globalias problemas, tokias kaip bado ir skurdo mažinimas, racionalus maisto vartojimas, aplinkosauga.

Kai gamtos mokslai mokyklose buvo dėstomi ne funkciniu, bet sisteminiu principu, pradedantieji mokytis botanikos sužinodavo augalų reikšmę žmogaus gyvenime.

Augalai mums būtini patenkinti pačius pagrindinius gyvybinius poreikius: iš jų galima išgauti net 80 proc. reikalingo maisto, augalai išskiria kvėpuoti reikalingą deguonį ir sujungia anglies dvideginį. Augalai, kaip ir kiti gyvi padarai, kenčia nuo ligų ar kenkėjų. Dėl to prarandama iki 40 proc. derliaus. Šiandien turbūt tik specialistai įvertina tokių „superkenkėjų“, kaip bakterijos Xylella fastidiosa, kuri grasina išnaikinti alyvmedžių giraites, ar nematodai Meloidogyne incognita, kurie gali pakenkti dviskilčiams, grėsmę augalijai ir visai bioįvairovei.

ES Žemės ūkio 2019 m. apžvalgoje nurodoma, kad vartotojų lūkesčiai keičia žemės ūkio sektorių. Nors maisto kaina išlieka vienu iš pagrindinių kriterijų renkantis maisto krepšelį, Europos vartotojai darosi išrankesni maistui. Tačiau, bendrai pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, auga įperkamo maisto paklausa.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, europiečių mityboje 42 proc. sudaro augaliniai baltymai ir 58 proc. – gyvuliniai. Prognozuojama, kad per artimiausius dešimt metų šis santykis bus 50:50. Taigi, augalininkystės svarba mūsų gyvenime didės.

Išsivysčiusiose valstybėse mažėja dirbančiųjų žemės ūkyje, tačiau gyventojų pasaulyje daugėja ir ateityje visiems reikės saugaus ir įperkamo maisto. Nesunkiai galima prognozuoti, kad mažesnis žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius turės išauginti tiek pat arba daugiau maisto, vadinasi, būtina didinti išteklių naudojimo efektyvumą.

EBPO Aplinkos direktorato pareigūnas Antonis Koksas (Anthony Cox) kaip vieną iš didžiausių iššūkių įvardija visuomenės imlumą netikroms naujienoms, mokslo pažangos ignoravimą. Beveik kaip viduramžiais – tikima pranašais, o ne mokslo tyrimais. Ši tendencija jaučiama ir augalų apsaugos srityje, kai sprendimus lemia įaudrintos visuomenės norai, o ne objektyvūs duomenys.

Pastaruoju metu tapo populiaru dėl visų aplinkosauginių problemų pirmiausia kaltinti žemės ūkį, pamirštant, kad ūkininkai augina maistą mums visiems. Vargu ar klimato kaitos ir socialinės atsakomybės požiūriu yra etiška žmonijai reikalingo maisto auginimą ir gamybą perkelti į mažiau išsivysčiusias valstybes.

Socialiai aktyvi visuomenės dalis nebeturi emocinio ryšio su kaimu, su maisto auginimu. To, ko nepažįsta, pradeda bijoti, o tada jau lengva patikėti kuriamu „blogojo“ ūkininko įvaizdžiu. Tarptautiniai augalų sveikatos metai tegul būna gera proga kalbėtis, diskutuoti apie augalininkystės iššūkius bei sprendimus ir vieniems kitus išgirsti.