Jei reikėtų išrinkti tūkstantmečio pesticidą, tai greičiausiai būtų herbicidas glifosatas. Kaip herbicidą, glifosatą pirmą kartą ištyrė kompanija „Monsanto“ 1970 m., nors jis susintetintas keliais dešimtmečiais anksčiau. Šiuo metu Lietuvoje registruoti 27 herbicidai, kurių sudėtyje yra glifosato; tai sudaro 13 proc. visų registruotų herbicidų.

Glifosato komercinė sėkmė turėjo du postūmius: pirmą kartą, kai 1991 m. JAV buvo atnaujinta glifosato patento apsauga dar dešimčiai metų dėl formuliacijos naujumo, o antrą, kai buvo sukurti genetiškai modifikuoti tolerantiški glifosatui kultūriniai augalai. Šios sėkmės nesustabdė nei išryškėjusios vandenį teršiančios savybės, nei visame pasaulyje didėjantis piktžolių atsparumas šiam herbicidui.

Populiarumą lėmė platus veikimo spektras

Glifosatas – veiklioji medžiaga, neturinti konkurentų. Jos veikimo spektras neįtikėtinai platus – naikina beveik visas piktžoles, išskyrus keletą rūšių. Be to, jam būdinga savybė, kurios, vertinant kontroliuojamų piktžolių spektrą, neturi joks kitas pesticidas – veikia išskirtinai per lapus, nepalikdamas augalams prieinamų likučių dirvoje, ir tai leidžia jį tiksliai panaudoti nuo probleminių piktžolių be galimos žalos po to auginamiems kultūriniams augalams.

Sisteminis veikimas garantuoja šio herbicido veiksmingumą net ir nuo sunkiai kontroliuojamų daugiamečių piktžolių. Buvo sukurtos naujos herbicido formuliacijos, dėl kurių pagreitėjo herbicido pasisavinimas ir efektyvumas. Glifosatas gali būti naudojamas ne tik visose agrotechnikos grandyse (prieš ir po sėjos, ant ražienų, prieš derliaus nuėmimą), bet ir miškuose bei nedirbamoje dirvoje.

Minimalus dirvos dirbimas, saugantis nuo erozijos, taupo laiką ir energiją, nenaudojant glifosato būtų komplikuotas. Kita vertus, įvairiose šalyse purškimas šiuo herbicidu ant ražienų, taip pat naudojimas po kultūrinių augalų sėjos yra veiksminga vienaskilčių piktžolių kontrolės priemonė, atitolinanti galimą atsparumo herbicidams atsiradimą.

Piktžolių atsparumas herbicidams vystosi, kai naudojama to paties veikimo priemonė, o naudojant glifosatą (jis yra skirtingo veikimo pobūdžio herbicidas) mažiau reikia naudoti herbicidų (dėl kurių kyla didelis piktžolių atsparumo atsiradimo pavojus) nuo vienaskilčių piktžolių. Tai labai svarbu, nes naujų veikliųjų medžiagų su kitokio pobūdžio veikimu nėra sukuriama, ir labai aktualu turimas medžiagas išlaikyti kuo ilgiau.

Be šios veikliosios medžiagos sunkubūtų kontroliuoti kai kurias piktžoles: pavyzdžiui, paprastiesiems varpučiams kontroliuoti net neturime alternatyvų – pakeista sėjomaina ir intensyvesnis dirvos dirbimas ne visada užtikrina reikiamą rezultatą.

Glifosato naudojimas turi ir neigiamų aspektų – gali lemti ligų sukėlėjų ir kenkėjų spektro didėjimą. Kaip tai vyksta? Norint sunaikinti daugiametes piktžoles, tokias kaip dirviniai vijokliai, usnys, varpučiai, reikia, kad šios piktžolės būtų paaugusios, todėl ant ražienų šis herbicidas išpurškiamas gerokai vėliau, palyginti su mechanine kontrole, tačiau kartu paauga javų ir rapsų pabiros bei vienmetės piktžolės, o tai skatina ligų sukėlėjų ir kenkėjų spektro didėjimą, kuris turi įtakos po to auginamiems augalams.

Taigi, nelygu orai, ant ražienų naudojant vien tik glifosatą ir visai atsisakant mechaninių piktžolių kontrolės priemonių, susidaro geresnės sąlygos plisti šliužams, lauko pelėms, nematodams ir grybinėms ligoms.

Daug klausimų kelia kultūrinių augalų purškimas glifosatu prieš derliaus nuėmimą. Kai kurie metai būna mažai palankūs augalams ir prieš derliaus nuėmimą retuose rapsų ar kviečių pasėliuose augalai išaugina naujas atžalas, kurios trukdo nuimti derlių ir dėl to glifosatas naudojamas brendimui sulyginti ir pagreitinti, t. y. augalai nupurškiami prieš derliaus nuėmimą ir taip nudžiovinami. Būna ir labai drėgnų metų, kurie ypač palankūs piktžolėms augti, tada, nudžiovinus augalus, derlius nuimamas lengviau. Vis dėlto normaliais metais glifosato prieš derliaus nuėmimą geriau nenaudoti.

Glifosatų naudojama vis mažiau

Lietuvoje pastaraisiais metais glifosatų naudojama mažiau. 2011 m. sunaudota daugiau kaip 900 t produktų, turinčių šios veikliosios medžiagos, o 2017 m. šis kiekis sumažėjo 3,5 karto.

Kokia glifosato naudojimo praktika kitose Europos Sąjungos šalyse? Vokietijoje glifosatas pagal pardavimus užima pirmą vietą tarp visų augalų apsaugos produktų. 2012 metų duomenimis, Vokietijoje glifosato buvo sunaudojama 5 tūkst. t per metus, dabar šis kiekis sumažėjęs apie 2 kartus.

Giotingeno universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko ūkininkų apklausą. Paaiškėjo, kad dažniausiai šios šalies ūkininkai glifosatą purškia ant ražienų; antroje vietoje – purškimas prieš sėją ir purškimas prieš derliaus nuėmimą.

Dažniausiai glifosatas naudojamas žieminių rapsų, ankštinių javų ir žieminių miežių agrotechnikoje – šių augalų apdorojama apie 65–87 proc. plotų. Cukrinių runkelių ir kukurūzų nupurškiama apie trečdalis ploto.

Tyrimai rodo dvi tendencijas: viena vertus, glifosatas yra herbicidas, skirtas labai įvairiam naudojimui, kita vertus, jis mažiau naudojamas piktžolėms naikinti, o daugiau darbo procesams pagreitinti.

Pagrindinė naudojimo sritis – purškimas po derliaus nuėmimo. Taip nupurškiama apie 23 proc. ploto. Dažniausiai purškiama po žieminių rapsų ir ankštinių grūdams, mažiau – po žieminių javų nuėmimo. Taip ūkiai sutaupo mechaninį dirvos dirbimą ir sunaikina daugiametes piktžoles. Taigi 68 proc. viso sunaudojamo glifosato kiekio Vokietijoje tenka ražienoms.

Vokietija yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, priėmusi dirvos apsaugos įstatymą, o minimalus dirvos dirbimas ir tiesioginė sėja yra glaudžiai susiję su glifosato naudojimu. Žinoma, nėra universalios dirvos dirbimo sistemos, kuri tiktų visiems atvejams, bet kai kuriuose Vokietijos regionuose tiesioginė sėja su glifosato naudojimu yra labiausiai pritaikyta ir realiausia agrotechnikos forma tiek ekonominiu, tiek dirvos apsaugos požiūriu.

Išvengti erozijos ir taip tausoti dirvą – toks yra glifosato naudojimo prieš sėją tikslas. Apklausos duomenimis, taip nupurškiama maždaug 7 proc. bendro ariamosios dirvos ploto. Dažniausiai nupurškiama dirva prieš runkelių, kukurūzų, taip pat kaupiamųjų ir ankštinių augalų sėją. Ūkininkai sako, kad jei neliktų glifosato, minimalaus dirvos dirbimo sumažėtų dvigubai – dirvą vėl reikėtų arti.

Glifosatas prieš derliaus nuėmimą Vokietijoje purškiamas rečiau – apklausa parodė, kad taip nupurškiama tik 4 proc. bendro ploto. Dažniausiai prieš derliaus nuėmimą Vokietijoje purškiami žieminiai miežiai ir ankštiniai javai, auginami grūdams. Palyginkime, Didžiojoje Britanijoje prieš derliaus nuėmimą nupurškiama nuo 40 iki 80 proc. kviečių ir rapsų plotų – tai lemia lietingi orai. Dar viena sritis, kur naudojamas glifosatas – tai daugiamečių piktžolių naikinimas laukų pakraščiuose, atskirose lauko dalyse ir kt.

Teigiamas efektas ir negatyvios pasekmės

Buvo tiriama, kokį teigiamą ekonominį efektą duoda glifosato naudojimas žemdirbystėje ir kokios negatyvios pasekmės gali ištikti naudojant šį preparatą. Šios studijos pagrindas buvo įvairių Vokietijos regionų žemės ūkio konsultantų apklausa, kurioje nagrinėtos glifosato naudojimo strategijos ir koks taptų au-galų derlius bei ūkininkavimo sąnaudos, jei šios medžiagos nebūtų. Apklausomis surinktų duomenų pagrindu, taip pat remiantis statistikos duomenimis, buvo atlikti modeliniai skaičiavimai tiesioginėms ir pridėtinėms išlaidoms įvertinti.

Šiaurinėje ir pietinėje Vokietijos dalyse reikėtų papildomai išdirbti ražienas. Po rapsų sėjant kviečius, reikėtų papildomai naudoti dirvinį herbicidą tam, kad neatsirastų atsparumas. Rapsų pasėliuose reikėtų papildomai naudoti herbicidą nuo pabirų ir vienaskiltėms piktžolėms naikinti. Tai šiek tiek padidintų išlaidas, bet greičiausiai neturėtų įtakos auginamų augalų derliui.

Ten, kur glifosatas naudojamas ražienose, reikėtų ne tik pradėti arti, bet ir prireiktų papildomai dirbti ražienas. Reikėtų ir papildomo purškimo herbicidais ir, greičiausiai, didesnių herbicidų normų.

Be to, tuose regionuose augalų derlius greičiausiai sumažėtų. Ekspertų nuomone, sėjomainose rapsai–kviečiai–kviečiai taip pat, pakeitus technologiją, realus 5 proc. mažesnis derlius. Auginant kukurūzus, dėl galimo varpučių išplitimo, derlius sumažėtų greičiausiai dar daugiau.

Rytiniuose Vokietijos regionuose dėl ūkinių priežasčių prie plūgo naudojimo nebūtų grįžtama. Greičiausiai būtų pasirinktas papildomas purškimas herbicidais ir papildomas ražienų dirbimas. Žinoma, be glifosato labai paaštrėtų atsparumo herbicidams situacija ir kartu sustiprėtų neigiamas ekonominis poveikis.

Pagrindinė pozicija, kuri, uždraudus glifosatą, pasikeistų, yra darbo sąnaudos ir išlaidos joms. Išlaidos technikai ir darbui padidėtų 5–11 proc., jei būtų taikoma sėjomaina rapsai–kviečiai–kviečiai vieną kartą suariant prieš atsėliuojant kviečius. Ūkiai, iki šiol taikę minimalų dirvos dirbimą, bent jau esant tokiai sėjomainai, ekspertų nuomone, turėtų panaudoti plūgą. Tokiu atveju jų išlaidos technikai pakiltų 14 proc., o darbo sąnaudos – 18 procentų.

Vis dėlto per didelis pasitikėjimas bet kokiu herbicidu gali sukelti problemų – tai ne tik užteršta produkcija, bet ir piktžolių atsparumo preparatams vystymasis.

Europoje, palyginti su šalimis, kur auginami genetiškai modifikuoti, atsparūs glifosatui kultūriniai augalai, šio herbicido sunaudojama kelis kartus mažiau. Vis dėlto ir mes turime pagalvoti, ar reikia vieno ar kito purškimo, ar ne per daug naudojame šį herbicidą – kas, kad jis pigus ir paprastas naudoti. Būtinas itin atsakingas visų žemdirbių požiūris.

***

Glifosato naudojimo licencija Europos Sąjungoje baigia galioti 2022 m. gruodžio 15- ąją. Keturios šalys: Prancūzija, Olandija, Vengrija ir Švedija, įpareigotos peržiūrėti ir įvertinti glifosato duomenis bei parengti ataskaitą, kurios pagrindu bus sprendžiama dėl tolesnio glifosato patvirtinimo atnaujinimo nuo 2023 metų.

***

Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė augalininkystės tarnyba 2019 m. spalio 16 d. pasirašė deklaraciją dėl glifosato naudojimo. Žemdirbius vienijančios organizacijos įsipareigojo nenaudoti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, auginamų maistui ir pašarui javų, žirnių, rapsų, linų, pupų, garstyčių, lubinų pasėliuose per jų vegetaciją (t. y. nuo sėklos sudygimo iki derliaus nuėmimo).