Kokius česnakus sukrausime į sandėlius ir kiek laiko pasiseks išlaikyti juos sveikus, lemia daugelis veiksnių. Svarbu viskas: dirvožemio savybės, sėjomaina, sodinamosios medžiagos kokybė, mitybinių elementų poreikio tenkinimas, pasėlio priežiūra, apsauga nuo piktžolių, ligų, kenkėjų ir net oro salygos.

Didelę įtaką ropelių laikymuisi ir prekinei išvaizdai turi česnakų nuėmimo laikas ir geras išdžiovinimas, taip pat sandėlių paruošimas ir juose sudarytas temperatūros bei drėgmės režimas. Pastebėta, kad rudenį sodinti česnakai laikosi prasčiau negu sodinti pavasarį.

Nuimant ir tvarkant derlių negalima sužaloti lukštų ir dugnelio, nes mechaniškai pažeistas ropeles greičiau puola ligų sukėlėjai. Laikyti skirti česnakai turi būti visiškai subrendę, gerai išdžiovinti, sveiki, neapnikti ligų ir kenkėjų.

Ropelės turi būti standžios, nepurios, skiltelės turi tvirtai laikytis prie dugnelio, dengiamieji lukštai ne mažiau kaip 3 sluoksniais glotniai dengti visą ropelę. Dėl netinkamų laikymo sąlygų prarandama daug maistui ir sėklai skirtų česnakų. Geriausiai česnakai laikosi 0 °C temperatūroje. Laikomų tokioje žemoje temperatūroje daržovių sulėtėja kvėpavimas, todėl masės nuostoliai yra minimalūs. Žemoje temperatūroje beveik nesidaugina patogenai, infekcija neturi galimybių greitai plisti.

Jei ropelės sandėliuose laikomos trumpai – 1–2 mėnesius – tinka 20– 22 °C ir šiek tiek žemesnė ar aukštesnė temperatūra. Ilgėjant laikymo trukmei, temperatūrą ir oro drėgnį reikia mažinti. Pavasarį sodinamų česnakų dauginamoji medžiaga laikoma 14–18 °C temperatūroje. Būtina stebėti oro drėgnį patalpose. Optimalus drėgnis ne daugiau kaip 70– 80 proc. Česnakų negalima laikyti kartu su kitomis daržovėmis, kurioms reikia aukštesnės santykinės oro drėgmės.

Ligos retai plinta po vieną

Didelius nuostolius laikomai produkcijai padaro infekciniai pažeidimai. Česnakus puolančios ligos retai kada plinta po vieną. Infekcija dažniausiai būna mišri, pavyzdžiui, kekerinis puvinys kartu su juoduoju puviniu; fuzarinis kartu su bakteriniu; fuzarinis ir kekerinis; kekerinis ir bakterinis ir t. t. Ant vienos roputės galima aptikti 3–4 ligų sukėlėjus.

Vienu metu identifikuojami Botrytis, Penicillium, Fusarium, Aspergillus genčių grybai ir bakterijos. Kuri yra pagrindinė liga, o kurios yra antrinės – reikia išsamesnių lauko istorijos, sodinamosios medžiagos, bendros auginimo technologijos, meteorologinių sąlygų augimo metu, sandėliavimo būdų ir sąlygų, kitų tyrimų.

Į sandėlį infekcija patenka su produkcija, transportuojant, taip pat gali būti užkrėstos patalpos, tara, oras. Per užkrėstą dirvą plinta tokios česnakų ligos, kaip kekerinis, sklerotinis, fuzarinis puviniai.

Iš daugiau kaip 360 Botrytis grybų rūšių trys – Botrytis allii, Botrytis aclada, Botrytis porri sukelia ropelių kekerinį, pilkąjį puvinį (ang. botrytis neck rot). Ligos simptomai paprastai išryškėja saugykloje, net jei česnakai užsikrečia dar lauke. Užsikrečia nesubrendusios, blogai išdžiovintos ropelės. Iš pradžių ligą sunku nustatyti, nes simptomai nelabai pastebimi. Taigi infekuotos ropelės patenka į sandėlius kartu su sveikomis. Infekcijos židiniai gali išplisti ir paveikti didesnę dalį produkcijos.

Ant pažeistų skiltelių audinių atsiranda vandeningų puvinio dėmių, jos apsitraukia baltomis, vėliau virstančiomis pilkomis grybo apnašomis su skleročiais. Dažnai kekerinis puvinys eina kartu su fuzariniu, bakteriniu, pelėjūniniu ir galveniniu puviniais.

Kaip nurodo įvairūs šaltiniai, nėra didelio veislių jautrumo šioms ligoms skirtumų. Ligos plitimą labiau lemia gamtinės ir auginimo sąlygos. Kekerinis puvinys per vegetaciją labiau plinta esant didesnei drėgmei, kai oro temperatūra 16–25 ºC. Botrytis spp. skleročiai dirvožemyje išlieka gyvybingi 1 metus ar ilgiau, todėl svarbu sunaikinti augalų liekanas, laikytis sėjomainos. Prieš sandėliavimą česnakus reikia gerai išdžiovinti, laikyti gerai vėdinamose patalpose.

Sklerotinio puvinio prevencija

Vieną pavojingiausių česnakų (taip pat svogūnų ir porų) ligų – sklerotinį arba baltąjį puvinį (ang. white rot) – sukelia grybas Sclerotium cepivorum (lytinė stadija telemorfa Stromatinia cepivorum). Česnakai suserga tiek per vegetaciją, tiek sandėliuose. Infekcija laikosi dirvoje ant augalų liekanų, taip pat skiltelėse.

Ant pažeistų audinių dažnai galima aptikti grybo S. cepivorum smulkių skleročių, kuriais užsikrečia dirva, jų aptinkama sandėliavimo taroje.

Fuzarinio puvinio požymiai

Česnakų fuzarinį puvinį (angl. basal rot) sukelia Fusarium genties grybai, kurių priskaičiuojama per 700 rūšių grybų. Česnakus gali pažeisti keletas Fusarium genties grybų rūšių, dažniausiai išskiriami: Fusarium oxysporum f. sp. cepae, Fusarium oxysporum f. sp. garlic, Fusarium culmorum (sin. Fusarium roseum), Fusarium solani, Fusarium proliferatum (sin. Fusarium moniliforme), Fusarium camtocerum, Fusarium proliferatum, Fusarium verticillioides.

Numatyti sandėliavimo nuostolius dėl šios ligos sunkoka, nes požymiai dažniausiai nepastebimi lauke ir net per derliaus nuėmimą. Kitas klaidinantis veiksnys – ligų požymiai tapatinami su fiziologiniais sutrikimais, drėgmės, mitybinių elementų trūkumu ir panašiai. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tokius požymius, kaip sutrikęs augimas, silpnai išsivysčiusios šaknys, lapų geltimas ir nekrozė, lapų nykimas ir džiuvimas, nedidelės, kartais sutrūkinėjusios ropelės, kuriose matyti rudų dėmių.

Užkratas patenka per augalo audinius, ypač pažeistus. Toliau infekcija plinta audiniais iki skiltelių. Ropelės neturi vientiso standumo ir tvirtumo, skiltelės palyginti lengvai atsiskiria. Iš pradžių infekuotos ropelės būna minkštos, prapjovus matyti parudavę ir vandeningi audiniai. Pažeistos gali būti viena ar kelios, o kartais ir visos skiltelės.

Skiltelėse atsiranda korėtų, įdumbančių, gelsvai rudų fuzarinio puvinio dėmių. Matyti baltas, rausvas ar rausvai violetinis apnašas ant visos skiltelės ar tik pažeidimo dėmėse. Česnakai supūva sausai, skiltelės susitraukia (mumifikuojasi) arba, įsimetus bakterijoms, audiniai paruduoja ir pavandenija.

Optimalios sąlygos fuzariniam puviniui plisti – 20–30 °C temperatūra ir didelė santykinė oro drėgmė. Lietingi orai vegetacijos pabaigoje būna labai palankūs ligai plisti.

Fusarium yra tipiški dirvos grybai, todėl sėjomaina yra viena iš pagrindinių priemonių fuzarinio puvinio plitimui kontroliuoti. Negalima sodinti po amarilinių šeimos augalų, kuriems priklauso svogūnai, porai. Taip pat netinka auginti po grūdinių augalų, nes juose galimas Fusarium culmorum plitimas.

Ne tik fuzarinio puvinio, bet taip pat ir kitų ligų profilaktikai svarbu sodinti sveikas skilteles. Terminė dezinfekcija iki 50 proc. sumažina infekcijos plitimą. Užkratas taip pat gali būti pernešamas su žeme, darbo priemonėmis, augalų liekanomis, sodinamąja medžiaga, nutekančiu vandeniu. Rekomenduojama šalinti užkrėstus augalus, nesandėliuoti pažeistų česnakų. Laikyti juos šaltai, sausai, gerai ventiliuojant.

Dažnai sandėlių mikrofloroje aptinkama Cladosporium, Aspergillus, Alternaria, Rhizopus, Penicillium genčių grybų, kurie gali gadinti laikomas daržoves.

Pelėjūninis puvinys ir aspergiliozė

Pelėjūninis puvinys (angl. blue mould) – viena dažniausių sandėliuojamų česnakų ligų, kurią sukelia Penicillium expansum, Penicillium glaucum grybai. Grybo sporos gerai laikosi tiek saugyklose, tiek lauke ant augalų liekanų, labai greitai plinta ir palankiomis sąlygomis gali neribotą laiką daugintis. Todėl pirminis užsikrėtimo šaltinis gali būti tiek dirva, tiek užkrėsti česnakai.

Puvinys ypač plinta praėjus 2–3 mėn. po derliaus nuėmimo, kai laikymo vietose vyrauja aukštesnė temperatūra ir didelė drėgmė. Dažniau apsikrečia mechaniškai sužalotos, kenkėjų ir ligų pažeistos ropelės.

Pirmiausia ant dugnelio ar išorinių žvynelių atsiranda rudų įdumbančių dėmių. Pažeidimo vieta apsitraukia balta grybienos apnaša, vėliau pasirodo žalsvai melsvų dulkingų apnašų. Ligotos skiltelės gelsta, džiūsta, visa galvutė atrodo tuščia. Praardžius lukštus vietoje baltų skiltelių pasklinda gausi masė grybo sporų, kuriomis infekcija plinta toliau.

Kad kuo mažiau būtų nuostolių, labai svarbu česnakus prieš sandėliavimą gerai išdžiovinti. Česnakai į saugyklas turi būti kraunami sausi ir užtikrinama drėgnumo kontrolė pačiose saugyklose. Didesnė drėgmė skatina ligą plisti.

Aspergiliozė, dar vadinama galveniniu arba juoduoju puviniu (angl. black mould), žalingesnė svogūnams negu česnakams. Sukėlėjai – Aspergillus niger, Aspergillus alliaceous rūšių grybai. Dažniau liga pasireiškia karšto sauso klimato sąlygomis ir sparčiausiai plinta iki galo nesubrendusiuose, blogai išdžiovintuose česnakuose. Laikomos ropelės gali užsikrėsti vienos nuo kitų dėl patalpų ore esančių sporų.

Kokybiškas ropelių džiovinimas, tinkama laikymo temperatūra, vėdinimas – vieni svarbiausių veiksnių kokybiškai produkcijai išlaikyti.

Česnakų apsaugai nuo ligų registruoti augalų apsaugos produktai yra tik keli: fungicidai su v. m. mankocebu (Ataka NT, Avtar 75 NT Dithane NT nuo netikrosios miltligės, rūdžių), dimetomorfu, piraklostrobinu (Cabrio Duo nuo netikrosios miltligės) ir biofungicidas Serenade ASO (Bacillus subtilis QST 713 nuo puvinių). Tokio priemonių asortimento nepakanka, todėl saugant česnakus nuo ligų, ypač plintančių laikymo metu, daugiausia dėmesio derėtų skirti prevencijai.

Česnakų ligų prevencijos priemonės

• Česnakams būtina 3–4 metų, o atskirais atvejais ir ilgesnė, sėjomaina.
• Kaip sodinamąją medžiagą naudoti tik sveikus česnakus; gerų rezultatų duoda skiltelių apdorojimas biologiniais preparatais (Trichoderma, Bacillus, Coniothyrum ir kt.).
• Nesutankinti pasėlių.
• Erdviškai atskirti česnakų pasėlius nuo kitų tos pačios šeimos pasėlių.
• Auginimo metu palaikyti gerą fitosanitarinę pasėlio būklę, šalinti pažeistus ar neturinčius būdingų požymių augalus.
• Griežtai laikytis laistymo režimo.
• Nuėmus derlių, kruopščiai išvalyti lauką, nepalikti augalų liekanų, nes ant jų gali būti patogenų.
• Prieš kraunant česnakų produkciją, išvalyti ir dezinfekuoti sandėlius.
• Nuimti tik visai subrendusius česnakus.
• Laikyti tik gerai išdžiovintas, nepažeistas ropeles.
• Česnakus laikyti dezinfekuotose sausose 1–2 °C temperatūros ir apie 75 proc. drėgmės patalpose.
• Reguliariai perrinkti, laiku šalinti gendančius česnakus.

Sklerotinio puvinio prevencija pirmiausia remiasi sėjomaina. Šių daržovių atsėliavimas yra viena pagrindinių priežasčių sklerotiniam puviniui plisti, tad užkrėstose dirvose nerekomenduojama auginti česnakinių daržovių 5–8 metus. Sėklų ir sėjinukų beicavimas yra geresnė apsaugos priemonė negu purškimai fungicidais, kurie nėra labai efektyvūs, kadangi grybas plinta per dirvožemį.