Jaunų buliukų kastravimas prekiniuose ūkiuose gali padėti išspręsti ne vieną užduotį – palengvinti ūkio valdymą, pagerinti mėsos juslines ir technologines savybes, t. y. gali padėti sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir konkurencingą mėsinių galvijų auginimo sistemą.

Mėsinių galvijų prekinių ūkių šalyje daugėja, didėja ir tarpusavio konkurencija. Ją išlaikys tie, kurie sugebės pagaminti kokybišką jautieną. Minkšta, tinkamo riebumo, marmuringa galvijiena – iššūkis net ir patyrusiems augintojams.

Penėti bulius ir gauti kokybišką skerdeną nelengva. Šeriant labai intensyviai, nesunku pasiekti tinkamą riebumo klasę, bet ekstensyvios gamybos ūkiuose, kur gyvuliai auginami ant žalienų, tai padaryti sunkiau.

Viena iš priemonių, galinčių padėti išspręsti šią problemą – buliukų kastravimas. Dėl ramesnio kastratų būdo tampa paprasčiau valdyti ūkį, sumažėja tikimybė, kad nukentės technologinės ir juslinės mėsos savybės dėl per didelio mėsos rūgštingumo (pH).

Išsivysčiusiose mėsinės galvijininkystės šalyse kastratai ir telyčios superkami palankesnėmis kainomis negu buliai. Tikėtina, kad anksčiau Lietuvoje ar užsienyje kažkuri verslo grandis naudojosi ūkininkų nežinojimu, nes už telyčias ir kastratus mokėjo mažiau.

Mėsa kokybiškesnė, gyvuliai ramesni

Mėsinė gyvulininkystė yra verslas, tad turi atitikti rinkos poreikius, patenkinti pirkėjų lūkesčius. Supirkėjai pirmenybę teikia jautienai, kurios pH ne didesnis kaip 5,9, todėl reikia ieškoti būdų, kaip tai pasiekti. Kaip žinoma, mėsos rūgštingumui įtakos turi gyvulio patiriamas stresas, o buliai ypač jautrūs aplinkai. Buliui būdinga dominuoti, bet bandoje hierarchija nėra stabili, dominuojančio patino padėtį visada nori užimti kitas bulius. Didelį stresą patiria ir lyderių užguiti gyvuliai.

Daugiau streso patiria ūkiuose užauginti gyvuliai, kuriems tenka mažiau žmogaus dėmesio, ir tai ypač juntama juos kraunant, vežant, iškraunant, todėl jų mėsos pH dažnai viršija normą. Remiantis tarptautinio Baltijos šalių ir Šveicarijos projekto „Baltijos lankų jautiena“ kelerių metų patirtimi, paskerdus paaiškėjo, kad tokie buliai sudarė 10–20 proc. Vadinasi, mėsos, kurios pH yra 6 ir daugiau, negalima parduoti kaip aukštos kokybės produkto – ji tinkama tik perdirbti.

Kastratų, kaip ir telyčių, pH dažniausiai neviršija normos, nes dėl ramesnio būdo jie mažiau jautrūs stresui, jų dominavimo instinktas neišreikštas taip stipriai, mažiau kovoja tarpusavyje ir nepraleidžia didžiosios laiko dalies ir energijos siekdami ištrūkti iš aptvarų ir patekti pas pateles. Tad jie paklusnesni, ne tokie agresyvūs ir lengviau valdomi.

Kita priežastis kastruoti buliukus – iš dalies pigesnės gamybos sąnaudos. Norint užauginti tinkamos riebumo klasės bulių, reikia duoti daugiau koncentruotųjų pašarų. Telyčios ir kastratai geriau penisi šeriami žoliniais pašarais. Palyginti su buliais, jie fiziologiškai labiau linkę kaupti riebalus.

Priežasčių kastruoti veislei netinkamus buliukus yra ir daugiau. Jeigu ūkyje auginami anksčiau bręstančių veislių gyvuliai, karvės su telyčaitėmis nuo buliukų turėtų būti atskiriamos jau nuo 4 mėn., kad nesusikergtų tarpusavyje. Taigi, ūkyje reikia turėti daugiau gyvulių grupių, dėl to kyla papildomų rūpesčių, ypač mažesniuose ūkiuose. Kastravimas išsprendžia problemą, nes kastruotus buliukus galima gerokai ilgiau laikyti prie motinų kartu su telyčiomis, nebijant nepageidaujamo giminingo poravimosi.

Jungtinėse Valstijose kastruojami visi produkcijai skirti buliai (apie 80 proc.). Nekastruojamas tik veislinis branduolys. Kastracijos nauda jau yra įrodyta daugybe tyrimų ir pastaraisiais metais pagrindinės diskusijos labiau susijusios tik su kastravimo būdo parinkimu ir laiku, kada tai daryti efektyviausia.

Kastravimo būdai ir amžius

Daugumos naujausių mokslinių tyrimų išvadose teigiama, kad kastruoti buliukus reikia kuo anksčiau, pirmomis gyvenimo dienomis, bet ne vėliau nei pasiekus lytinę brandą (iki 12 mėn.). Pigiausia ir paprasčiausia kastruoti veršelius per pirmąsias 7 gyvenimo dienas. Jauni gyvuliai patiria mažiau streso ir skausmo. Lietuvoje teisinis reglamentavimas tai leidžia. Jungtinėse Valstijose 2012 m. atlikti tyrimai įrodė, kad per kastraciją jaučiamas skausmas susijęs su amžiumi.

Vėlesnė gyvulio kastracija (pvz., nujunkant) sukelia gyvūnui didesnį skausmą, jis trunka ilgiau, pasireiškia stipresni uždegimo požymiai, o tai turi neigiamos įtakos priesvoriams. Kastruojant vyresnius gyvulius padidėja ir pašarų sąnaudos 1 kg priesvoriui gauti.

Kastracija pirmomis gyvenimo dienomis ne visada galima, tuomet rekomenduojama kastruoti nuimant ragus, ženklinant, per vakcinaciją.

Lietuvoje populiariausias chirurginis kastravimas. Mūsų šalyje 2017 m. įteisintas ir perkutaninis (naudojant elastinius žiedus iki 8 d. amžiaus) – paprasčiausias ir pigiausias kastravimo būdas. Tai sukelia mažiausiai skausmo ir streso, nes sėklidės dar tik vystosi, nėra visai išsivysčiusi kraujotaka, inervacija, kaip lytiškai subrendusio buliaus. Šis būdas leidžiamas dalyje ES šalių, Šveicarijoje.

Imuninė, cheminė kastracija (naudojant hormonines, toksines medžiagas) Lietuvoje negalima.

Rekomenduojami chirurginio kastravimo laikotarpiai:

• ankstyvasis, kai kastruojama iki 3 mėn. amžiaus;
• nujunkymo, kai kastruojama 6–7 mėn. amžiaus;
• vėlyvasis, kai kastruojami bręstantys 8–10 mėnesių amžiaus buliukai.

Gyvūnų gerovės reikalavimams leistini kastravimo būdai neprieštarauja, jei per procedūrą užtikrinama nejautra.

Priesvoriai ir mėsos kokybė

Kastruoti galima tiek mišrūnus, tiek grynaveislius galvijus, skirtus produkcijai. Lietuvoje buvo gajus mitas, kad veislinį gyvulį visada parduosi veislei – tikrovėje taip nėra. Pasaulinė praktika rodo, kad veislei galima parduoti tik iki 20 proc. grynaveislių galvijų.

Iki nujunkymo ryškių kastruotų ir nekastruotų buliukų svorio skirtumų nepastebima. Pasiekusių lytinę brandą buliukų organizme padidėja vyriško hormono testosterono kiekis, kuris turi įtakos vyriškos lyties požymių formavimuisi – labiau vystosi priekinė buliukų kūno dalis, o kastrato eksterjeras tampa panašesnis į telyčių.

Pagal Lietuvoje galiojančias projekto „Baltijos lankų jautiena“ standartų ir supirkimo kainas, nėra labai ženklių optimalaus skerdimo amžiaus ir svorio buliukų ir kastratų skirtumų. Vieną ar du mėnesius ilgiau paliktas ūkyje kastratas pasiektų buliaus svorį, o pardavus tokio paties amžiaus kaip buliaus, uždarbis būtų panašus ar net didesnis (atsižvelgiant į gyvulio veislę ir individualias sąlygas ūkyje), nes už kastratus mokama brangiau. Taip pat reikėtų įvertinti ne tik finansinę naudą, bet ir kitus kastravimo privalumus.

Tarptautinis projektas „Baltijos lankų jautiena“ turi pavyzdžių, kai kastratų skerdena yra U kategorijos. Tokios skerdenos kaina yra 0,5 Eur/kg didesnė, palyginti su bulių. Mėsos kokybė ypač aktuali tiesiai iš ūkio galutiniam vartotojui produkciją parduodantiems ūkininkams – konkurencija tampa vis didesnė ir išlikti rinkoje galės tik tie, kurie tieks kokybiškiausią jautieną. Todėl kastravimas suteikia papildomų privalumų.

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad mėsos rodikliai paveldimi, tačiau dalį jų lemia ir negenetiniai veiksniai: šėrimo technologijos ir pašarai, gyvulių laikymas ir priežiūra, įmitimo laipsnis, amžius ir kt. (Grebitus, 2006; Jukna ir kt., 2009; Viera et. al., 2007).

Dėl geriau išvystytų raumenų buliukų raumeninės skaidulos būna šiurkštesnės, tarp jų mažiau riebalų, mėsa tamsesnė. Telyčių ir kastratų mėsa būna šviesesnė, joje daugiau riebalų negu nekastruotų vyriškos lyties gyvulių (Thenard et. al., 2006).

Daugeliu tyrimų nustatyta, kad (atsižvelgiant į kastravimo būdą) kastratų priesvoriai būna iki 10–15 proc. mažesni, bet jų mėsa marmuringesnė, šviesesnė, sultingesnė, geresnio aromato. Kastratai geriau penisi laikomi palaidi arba ganykloje.

Taip pat nustatyta, kad kastruotų vyresnių bulių skerdena yra ne tokia marmuringa ir kietesnė, palyginti su jaunesnių kastruotų bulių skerdena.

Kai kurie autoriai tvirtina, kad naudingesnė yra vėlesnė kastracija, nes iki kastracijos momento išnaudojamas vyriško hormono testosterono poveikis, kuris lemia didesnį priesvorį. Tačiau įrodyta, kad didesnis stresas (kastruojant vyresnius bulius) turi ilgesnį neigiamą poveikį priesvoriui.

Kastratų mėsoje riebalų būna 1,5–2 kartus daugiau, mėsa sultingesnė ir švelnesnė (Ensminger et. al., 1997; Cerdeno et. al., 2006). Buliukų mėsos pH aukštesnis. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė (Jukna ir kt., 2015), kad apie 10–15 proc. buliukų skerdenų po atvėsinimo pH nenukrenta mažiau kaip 6, o tai tiesiogiai susiję su mėsos technologinėmis savybėmis (spalva, vandens rišlumu, kvapu, saugojimo laiku, tinkamumu tam tikrų gaminių gamybai).

Vartotojams minkštesnė kastratų mėsa patiks labiau. Bet ar verta konkrečiame ūkyje kastruoti buliukus, kiekvienas turi įvertinti pats, atsižvelgęs į visus privalumus ir trūkumus. Tai ūkio tipo ir jo valdymo sistemos pasirinkimo klausimas. Svarbu įvertinti finansinius kaštus, kiek kainuotų gyvulį auginti iki didesnio svorio, ūkio galimybes penėti gyvulius ir apskaičiuoti, kas labiausiai apsimoka ekonomiškai. Kiekvienas ūkininkas turi spręsti individualiai, atsižvelgdamas į gyvulių supirkimo kainas rinkoje. Kastratų supirkimo kainos didesnės, palyginti su nekastruotais buliais. Taip pat svarbus faktas, kad kastratus valdyti yra daug lengviau.