Žemės ūkio produkcijos augimui ateityje didžiausios įtakos greičiausiai turės intensyvesnė gamyba esamuose plotuose. Tam reikės tvariai tvarkyti žemę ir efektyviau išnaudoti bei plėsti drėkinimo sistemas.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAOSTAT) duomenimis, per pastaruosius 50 metų dirbamos žemės plotas pasaulyje išaugo 12 proc. Drėkinamas žemės ūkio plotas padvigubėjo – tai sudarė didžiausią grynosios dirbamos žemės padidėjimą. Nors žemės ūkio produkcija išaugo iki 3 kartų dėl gerokai gausesnio pagrindinių kultūrų derliaus, tačiau tikėtina, kad, augant gyventojų skaičiui pasaulyje, 2050 m. žmonijai išmaitinti reikės 70 proc. daugiau maisto, o besivystančiose šalyse – iki 100 proc. Tačiau žemės ir vandens išteklių paskirstymas nėra palankus šalims, kurioms ateityje teks gaminti daugiau. Kai kurios šalys, kuriose greitai auga maisto poreikis, susiduria su dideliu žemės ar vandens trūkumu.

Pasaulyje 2017 m. buvo dirbama 4,8 mlrd. ha žemės ūkio paskirties žemės (36 proc. visos pasaulio šalių žemės). Miškai ir kita žemė sudarė atitinkamai po 30 proc., o vidaus vandenys – 3 proc. Žemės naudojimo struktūra per pastaruosius dešimt metų kito labai nedaug.

Ariamoji žemė

Žemės ūkio paskirties žemės struktūroje ariamoji žemė vidutiniškai sudarė tik 29 proc., o Europoje ši dalis siekė 59 proc. Kituose žemynuose daugiau kaip pusė žemės naudojama daugiametėms pievoms ir ganykloms. Okeanijoje šios paskirties plotas sudarė net 91 proc. Daugiamečių sodinių (vaismedžių, kavamedžių, rožių ir kt.) didžiausia dalis buvo Azijoje – 5 procentai.

Drėkinama žemė

Didžiausia drėkinamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dalis tenka Azijai – 14 proc. viso ploto. Europoje ir Šiaurės Amerikoje drėkinamos žemės plotai sudaro atitinkamai po 6 proc. Nagrinėjant drėkinamo ploto struktūrą, matyti, kad net 61 proc. drėkinamų žemės ūkio paskirties plotų užima javai. Vidutiniškai pasaulyje kasmet vienam drėkinamam hektarui išlaistoma 7 700 m³ vandens.

Ekologinės žemdirbystės plotai

Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (IFOAM) ir Ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenimis, ekologiniai žemės ūkio plotai pasaulyje 2016 m. sudarė 57,8 mln. ha, t. y. išaugo 65 proc., palyginti su 2008 m. Ekologiniai žemės ūkio plotai sudarė 1,2 proc. viso pasaulio žemės ūkio ploto. Jie apėmė pasėlius, ganyklas ir daugiamečius sodinius bei nekonkretizuotus žemės ūkio plotus.

Remiantis minėtų organizacijų surinktais duomenimis, dar išskiriamas ne žemės ūkio paskirties ekologinis arba laukinis plotas, kuris 2016 m. užėmė 39,9 mln. ha. Ne žemės ūkio paskirties plotą sudaro natūralūs plotai (įskaitant bičių laikymo plotus), miškai, akvakultūros ir ganymo plotai.

Nors Europoje ariami ekologiniai plotai sudarė 57 proc. viso sertifikuoto ariamosios žemės ploto, tačiau viso ekologinio žemės ūkio paskirties ploto struktūroje Europai teko tik 24 proc. Daugiamečių sodinių plotai taip pat Europoje sudarė didžiausią šios rūšies plotų dalį – 33 proc. Didžiausi sertifikuoti žemės plotai buvo Okeanijoje, kur ganyklos sudarė 70 proc. visų pasaulio ekologinių ganyklų.

Miškai

Pasaulio miškų struktūroje 32 proc. sudarė sengirės, t. y. natūraliai atsinaujinantys, pakankamai dideli vietinių rūšių miškai, kuriuose žmogaus veiklos požymiai nėra aiškiai matomi, arba paskutinė reikšminga žmogaus intervencija buvo gana seniai, tad rūšys atsikuria natūraliai, o ekologiniai procesai vyksta netrikdomi. Sengirėse stebima natūrali miško dinamika, pavyzdžiui, natūrali medžių rūšių sudėtis, negyvos medienos atsiradimas, natūrali amžiaus struktūra ir natūralus atsinaujinimo procesas.

Didžiausia dalis sengirių 2017 m. miškų struktūroje buvo Pietų Amerikoje. Šiame žemyne per pastaruosius dešimt metų jų plotai sumažėjo 1,4 proc. Pietų Amerikos žemyne didžiausi sengirių plotai auga Brazilijoje – 202,7 mln. ha (24 proc. viso šalies ploto). Suriname šie miškai dengia net 86 proc. viso šalies ploto. Peru ši dalis siekia 51 proc., o Ekvadore – 49 proc. Šiaurės Amerikoje miškų struktūroje sengirės taip pat sudaro reikšmingą dalį – 43 proc. Kanadoje jų plotas užima 205,9 mln. ha ir sudaro 21 proc. viso šalies ploto. Europoje didžiausias sengirių plotas yra Rusijoje – 272,7 mln. ha.

Pasodintų miškų 2017 m. daugiausia buvo Azijoje – 22 proc. Reikšmingiausi plotai čia teko Kinijai – 79 mln. ha pasodinto miško. Europoje didžiausi pasodintų miškų plotai driekiasi Rusijoje ir Švedijoje – atitinkamai 19,8 ir 13,7 mln. ha.

Prie kitų natūraliai ataugusių miškų priskiriami tokie, kuriuose aiškiai matomi žmogaus veiklos požymiai, nes apima selektyviai apželdintus plotus, taip pat plotus, atsinaujinančius po žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, plotus, kurie atsigauna po žmonių sukeltų gaisrų ir pan. Šiai miškų kategorijai priskiriami ir miškai, kuriuose neįmanoma atskirti, ar jie pasodinti, ar natūraliai atnaujinti, ir miškų plotai, kuriuose natūraliai atsinaujina pasodinti ar pasėti medžiai ir kur natūraliai atsinaujinę medžiai sudaro daugiau kaip 50 proc. Šios kategorijos miškai dominuoja pasaulyje ir sudaro 61 proc. visų miškų. Okeanijoje tokių miškų – net 82 proc. visų miškų.