Žmones vargina triukšmas ne tik darbo vietose, bet ir gatvėse, namuose. Žemės ūkio technika – vienas iš kaimo akustinės taršos šaltinių.

Medikai teigia, kad triukšmas, kaip lėtinis streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia įvairių sutrikimų. Net palyginti nestiprus 60–70 dB triukšmas sukelia galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, blogina atmintį, dėmesį, orientaciją. Triukšmingoje aplinkoje blogėja darbingumas, judesių koordinacija, didėja nervinė įtampa ir traumų rizika. Vokietijos mokslininkų atliktuose transporto triukšmo įtakos vaikų miegui tyrimuose nustatyta, kad patalpose, orientuotose į triukšmo šaltinio pusę, vaikams daug sunkiau užmigti ir jų miegas nekokybiškas.

Aktualu ne tik mieste, bet ir kaime

Siekiant nustatyti ir įvertinti triukšmo veikiamų žmonių skaičių Lietuvoje ir kitose ES šalyse, vykdomas triukšmo lygio monitoringas ir vertinimas, triukšmo kartografavimo programos ir kitos priemonės. Visos jos skirtos daugiausia didesniems miestams, judriausiems keliams ir kitiems panašiems objektams vertinti ir valdyti (daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių per metus, arba aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 tūkst.). Tačiau akustinė tarša didėja ir mažesnėse gyvenvietėse bei kaimuose, ypač tai aktualu per derliaus nuėmimą, kai žemės ūkio technika išrieda į viešojo naudojimo kelius. Kaimo vietovėse didelį triukšmą (iki 120 dB (A)) kelia traktoriai, kombainai, savaeigiai smulkintuvai ir kita žemės ūkio technika.

Kelių transporto priemonių pagrindiniai triukšmo šaltiniai – jų varikliai; su kelio dangos paviršiumi besiliečiančios padangos; jėgos ir judesio perdavimo mechanizmai.

Nustatyta, kad važiuodamas lengvasis automobilis skleidžia 70–80 dB (A) triukšmo lygį, autobusas – 80–85, sunkvežimis – 80–90, motociklas – 90–95, traktorius – 80–95 dB (A). Triukšmo lygį taip pat lemia variklio tipas ir jo darbo režimas, techninė transporto priemonės būklė, eismo srautų apimtis ir intensyvumas, važiavimo greitis, kurio pasikeitimas nuo 50 iki 30 km/ val. gali 5 dB (A) sumažinti triukšmo lygį. Greičiui padidėjus nuo 40 iki 60 km/ val., triukšmo lygis padidėja 2–4 dB (A). Transporto priemonei važiuojant didesniu negu 60 km/val. greičiu, ratų triukšmas dėl trinties su kelio danga viršija variklio sukeliamą triukšmą.

Variklio triukšmas padidėja nusidėvėjus detalėms, pvz., atsiradus tarpui tarp stūmoklio ir cilindro sienelių, taip pat triukšmo lygiui įtakos gali turėti degalų įpurškimo sistema. Vidaus degimo variklio triukšmo lygis susijęs su alkūninio veleno sūkiais, nuo kurių priklauso ir kitų automobilio triukšmo šaltinių (dujų išmetimo, oro įleidimo sistemų, ventiliatoriaus, judančių pavarų dėžės dalių judėjimo) skleidžiamas į aplinką triukšmas. Dyzelinio variklio triukšmas didėja proporcingai alkūninio veleno sūkių padidėjimui, t. y. padidinus apsisukimus 2 kartus, triukšmas (garso slėgis) apytiksliai padidėja 32 kartus.

Mažų ir didelių miestų transporto srauto intensyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių triukšmo lygį. Transporto srauto intensyvumui kintant nuo 100 iki 400 automobilių per valandą, triukšmo lygis gali padidėti iki 12,5 dB (A), o reikšmingiausią įtaką turi sunkiasvorių automobilių arba savaeigės žemės ūkio technikos keliamas triukšmas. Tad transporto sukeliamas triukšmas priklauso ir nuo srauto sudėties. Sunkiajam transportui važiuojant vidutiniškai 100 km/val. greičiu, keliamas triukšmas siekia apie 87 dB (A). Palyginimui: tokiu pat greičiu važiuojant vidutinio sunkumo transportui, triukšmas siekia 83 dB (A), o lengvajam – 77 dB (A).

Priemiestinėse ar kaimiškose vietovėse sezono metu padidėja savaeigių žemės ūkio mašinų srautas. Nors šio srauto sukeliamas triukšmas trunka palyginti neilgai, tačiau jis yra intensyvus (85–90 dB (A) ar net daugiau). Tad svarbu įvertinti tokio transporto sukeliamą aplinkos akustinę taršą mažesnėse gyvenamosiose teritorijose (kaimo vietovėse ir gyvenvietėse).

Triukšmo matavimo rezultatai

Autotransporto sukeliamo triukšmo tyrimai atlikti Dovilų gyvenvietėje, Klaipėdos rajone. Jų tikslas – įvertinti žemės ūkio technikos ir esamo kelių transporto srauto sukeliamo triukšmo įtaką gyvenvietės aplinkoje.

Matavimai atlikti vasarą, liepos mėn., todėl eismo sraute pastebėta nemažai žemės ūkio technikos bei savaeigio transporto, kuris bendrame kelių transporto priemonių sraute kelia daugiau triukšmo.

Išmatavus transporto triukšmą, atlikta duomenų analizė, apskaičiuotas vidutinis triukšmo lygis visuose matavimo taškuose, įvertintos minimalios ir maksimalios triukšmo vertės, taip pat apskaičiuotos matavimų standartinės paklaidos.

Dovilų gyvenvietė buvo suskirstyta į penkias sąlygines dalis ir matavimai atlikti penkiuose taškuose. Atlikus triukšmo lygio matavimus dienos metu (nuo 7 iki 19 val.) pastebėta, kad intensyviausi garso slėgio lygiai (L) yra žemų dažnių srityje (32–200 Hz). Sukeliamo triukšmo vidutinės gautos vertės 70,63–73,98 dB. Aukštesniuose dažniuose triukšmo vertės mažėjo.

Panašias triukšmo kitimo dažnių spektre tendencijas galima pastebėti vertinant garso slėgių lygį vakaro (nuo 19 iki 22 val.) metu.

Išanalizavus gautus matavimo rezultatus, visuose gyvenvietės matavimo taškuose garsinio slėgio lygiai (L_dienos, L_vakaro ir L_nakties) viršijo didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius lygius gyvenamojoje aplinkoje. Didžiausias triukšmas užfiksuotas šiaurinėje gyvenvietės dalyje vakare – 72,8 dB (A), rytinėje dalyje dieną – 69,8 dB (A), pietinėje dalyje vakare – 70,1 dB (A), vakarinėje dalyje vakare –72,7 dB (A) ir centrinėje gyvenvietės dalyje dieną – 73,9 dB (A) ir vakare – 74,4 dB (A).

Analizuojant ekvivalentinius ir maksimalius garso lygius gyvenamojoje aplinkoje, didžiausias triukšmas užfiksuotas centrinėje gyvenvietės dalyje (apie 73,7 dB (A), mažiausias – pietinėje dalyje (68,3 dB (A)).

Transporto srauto sukeliamam triukšmo lygiui didelę įtaką turėjo transporto srauto struktūra, t. y. sunkvežimių, lengvųjų automobilių, žemės ūkio technikos santykis sraute. Esant kuo įvairesniam transportui, neišvengiama papildomo transporto priemonių judėjimo, t. y. aplenkimų, apsisukimų, sustojimų sankryžose ir stotelėse, todėl transporto srauto sukeliamas triukšmo lygis ženkliai didėjo.

Kadangi transporto sukeliamas triukšmo lygis priklauso ne tik nuo transporto srauto sudėties, bet ir nuo jame dalyvaujančių priemonių techninės būklės, o didžiausią įtaką transporto srauto sukeliamo triukšmo lygiui turi sunkiojo transporto (sunkvežimių ir žemės ūkio technikos) dalies augimas transporto sraute, papildomai buvo tiriamas traktorių bei javų kombainų sukeliamas triukšmas. Pastebėta, kad triukšmo emisija daug didesnė NVS šalių gamybos traktorių (80 AG), kurių keliamas triukšmo lygis 7,5 m atstumu gali siekti iki 88 dB (A), o Vakarų šalių gamybos panašios galios traktorių – iki 73,9 dB (A).

Triukšmo lygis gyvenvietėse taip pat gali padidėti derliaus dorojimo metu. Dėl derliaus nuėmimo darbams naudojamų didelės variklio ir kitų agregatų galios įrenginių triukšmo sklaida į gyvenamąsias teritorijas padidėja. Analizuojant akustinę taršą buvo vertinamas 5 javų kombainų (240–412 AG) keliamas triukšmas. Tyrimų rezultatai pateikiami paveiksle, kombainų triukšmą klasifikuojant pagal jų galią nuo didžiausios iki mažiausios. Šie duomenys rodo, jog nepaisant palyginti neilgos derliaus nuėmimo trukmės javų kombainai gali turėti reikšmingos įtakos šalia esančių gyvenamųjų teritorijų akustinei aplinkai. Tyrimų rezultatai rodo, jog kaimiškose vietovėse ar kitur šalia žemės ūkio naudmenų plotų gyventojai derliaus nuėmimo metu gali būti veikiami per didelio triukšmo lygio.

Tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kad kai kuriais atvejais triukšmo tarša gali būti ir didesnė dėl vienoje vietoje dirbančių kelių kombainų, taip pat kitos technikos, naudojamos grūdams išvežti ir pan.

Paveiksle pateikti vidutiniai triukšmo lygiai, tačiau maksimali akustinė aplinkos tarša beveik visais atvejais gali būti iki 10 dB (A) didesnė.

Priemonės triukšmui mažinti

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad pagrindinis triukšmo šaltinis gyvenvietėje yra transporto priemonių sukeliamas triukšmas, kuris viršija leistinas ribas. Todėl reikia imtis priemonių jam mažinti. Atsižvelgiant į gyvenvietės išplanavimą, tinkamiausias slopinimo būdas – dekoratyvinis apželdinimas. Įvairių šaltinių duomenimis, želdinių efektyvumas gali būti nuo 4 iki 8 dB.

Taip pat galima transporto srautų planavimo priemonė, t. y. krovininio, žemės ūkio technikos ar lengvojo transporto eismo draudimas naktį ar tam tikrose gyvenvietės zonose, gretimuose laukuose, greičio apribojimai. Atsižvelgiant į transporto srautus tirtoje gyvenvietėje, galima būtų apriboti sunkiojo ir žemės ūkio transporto eismą, uždrausti tokio transporto eismą naktį ir vakarais. Taip pat riboti transporto greitį intensyviausiu eismo srauto metu.

Pritaikius transporto srautų planavimo priemones, transporto keliamą triukšmą ir jo neigiamą poveikį galima būtų sumažinti 18–24 procentais.