23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/12
Svogūnų ropelių fuzariozinis puvinys
  • Dr. Elena SURVILIENĖ Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
  • Mano ūkis

Svogūnų augintojai su puviniu susiduria kasmet ir dėl to patiria nemenkų nuostolių. Puvinius gali sukelti patogeniniai grybai, bakterijos ir nematodai. Ar viską padarome, kad užkirstume kelią šiems patogenams?

Svogūnų puvinius sukelia tiek patogeniniai grybai (Botrytis spp., Colletotrichum dematium f. sp. circinans, Fusarium spp., Phytophthora spp., Pyrenochaeta terrestris, Stromatinia cepivorum, Sclerotinia sclerotiorum), tiek bakterijos (Burkholderia gladioli pv. alliicola), tiek svogūniniai stiebiniai nematodai (Ditylenchus dipsaci). Todėl labai aktualūs visi veiksniai, mažinantys per dirvožemį plintančius kenksminguosius organizmus ir kontroliuojantys jų sukeliamų ligų padarinius.

Fuzariozinis puvinys mūsų krašte nėra taip išplitęs kaip kekerinis puvinys, nors šios ligos apimtų svogūnų aptinkama kasmet. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute atlikus tyrimus nustatyta, kad šios ligos pažeistų ropelių sandėliuojant vidutiniškai būna nuo vos 1 iki 13 proc., o apimtų kekerinio puvinio – 25–30 procentų.

Vis dėlto, kalbant apie svogūnų fuzariozinį puvinį, suklusti tenka pirmiausiai dėl besikeičiančio klimato, kuris gali labai stipriai veikti ligos plitimą. Antra, ligą sukelia kelios Fusarium genties patogeninės grybų rūšys, kurios dirvoje išgyventi gali neribotai. Trečia, pasėlius apsaugoti nuo per dirvą plintančių patogenų nelengva. Svogūnų ropelių fuzariozinis puvinys Svogūnų augintojai su puviniu susiduria kasmet ir dėl to patiria nemenkų nuostolių. Puvinius gali sukelti patogeniniai grybai, bakterijos ir nematodai. Ar viską padarome, kad užkirstume kelią šiems patogenams?

Ligos sukėlėjai

Fuzariozinis svogūno bazinės plokštelės (dažnai vadinamos dugneliu) puvinys (angl. fusarium basal rot) yra ekonomiškai žalinga liga, kuriai svogūnai, taip pat česnakai ir porai, yra jautrūs visais augimo tarpsniais nuo sudygimo iki brandos. Be pagrindinio fuzariozinio puvinio sukėlėjo Fusarium oxysporum f. sp. cepae išskiriamos kitos Fusarium genties patogeninės grybų rūšys, užkrečiančios augalus: Fusarium solani, Fusarium acuminatum, Fusarium culmorum, Fusarium equiseti, Fusarium proliferatum, Fusarium subglutinans, Fusarium redolens ir Fusarium tricinctum.

Fusarium spp. grybai gali neribotą laiką išgyventi dirvožemyje, sudarydami chlamidosporas (grybų spora, turinti labai storą apvalkalą, padedantį jai ilgai išlikti gyvai nepalankiomis augti sąlygomis) arba kaip saprotrofai ant augalų liekanų.

Palankios plisti sąlygos

Liga pasitaiko visur, kur auginami svogūnai, bet dažniau aptinkama šilto, drėgno klimato zonoje. Ligai plisti palanki dirvožemio temperatūra yra nuo 13 iki 32 °C, tačiau optimali – nuo 22–23 °C. Ligos padariniai sunkesni ir nuostoliai didesni, kai dirvožemio temperatūra viršija 26 °C ir laikosi didelė drėgmė. Užkratas gali būti paskleistas laukuose ir ant kitų laukų per įrangą ir laistant, grybo mikrokonidijas perneša vėjas, vabzdžiai.

Infekcija patenka per žaizdeles, kitas mechaniškai padarytas pažaidas ropelės šaknyse, audiniuose. Ypač fuzariozinį puvinį skatina musių Delia antiqua, Delia platura, Delia florilega, spragšių Elateridae lervų ir kitų dirvoje gyvenančių vabzdžių padaryti pažeidimai.

Fuzarioziniu puviniu dažniau suserga iš sėjinukų, o ne iš sėklų auginami svogūnai. Jei sėjinukų pažeidimas fuzarioze siekia daugiau kaip 3 proc., tokia sėjinukų partija brokuojama kaip netinkama sodinti. Liga gali labai pakenkti jautrioms svogūnų veislėms, ypač auginant laukuose, kuriuose anksčiau buvo fuzariozinio puvinio židiniai.

Kai kurie sėjomaininiai augalai (pavyzdžiui, avižos) gali didinti Fusarium spp. grybų populiacijos augimą, net jei patys auga be pažeidimų simptomų. Manoma, kad pupiniai augalai skatina didesnį šio patogeno augimą negu svogūnai. Testuojant vegetaciniuose bandymuose, kukurūzai, pomidorai, saulėgrąžos ir kviečiai, panašiai kaip ir svogūnai, teigiamai veikė Fusarium spp. augimą ir dauginimąsi.

Ligos simptomai

Fuzariozinis puvinys pasireiškia bet kuriuo svogūnų augimo tarpsniu. Dažniausiai stebimi ligos požymiai – lapų geltimas nuo viršūnėlių, vėliau lapų nykimas. Šie pažeidimai panašūs į svogūninės musės lervų pažeidimus.

Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna. Dėl nykstančių šaknų sutrinka augalo mityba, vandens ir maistinių medžiagų transportavimas (pernešimas į lapus).

Esant silpnai infekcijai ar nepalankioms ligai plisti sąlygoms (sausra), ropelės užauga smulkios, ne visai subrendusios. Jei svogūnai užsikrečia vegetacijos pabaigoje, pažeidimai išryškėja sandėliuojamoje produkcijoje.

Infekcijos prevencija ir ligos kontrolė

Per dirvožemį plintančių kenksmingųjų organizmų, kurie pažeidžia ropeles, kontrolė yra ypač svarbi, kadangi didžiausia svogūnų derliaus dalis nuimama ropelėmis. Pasėliai turi būti pasėti į kuo mažiau šioms daržovėms kenksmingais organizmais užkrėstą dirvožemį, todėl geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse pirmiausia akcentuojama tinkamos sėjomainos taikymas, geros fitosanitarinės sąlygos.

Prieš sodinant svarbu gerai paruošti dirvą, kadangi fuzariozė yra žalingesnė esant blogoms augalų augimo sąlygoms. Svogūnai auginami derlingoje, su geru drenažu dirvoje. Ropelėms augant į dydį ir bręstant, laistymo režimas išlaikomas toks, kad dirva liktų šiek tiek sausa. Imant derlių, vengti ropelių mechaninių pažeidimų, nes tai gali būti pretekstas atsirasti fuzarioziniam puviniui sandėlyje.

Sveika sodinamoji medžiaga ir atsparių veislių auginimas būtų priimtiniausios kontrolės strategijos, tačiau pakankamai atsparių svogūnų veislių pasiūla nėra didelė.

Dar kelios svarbios taisyklės

  • Neauginti svogūnų tuose laukuose, kuriuose anksčiau yra buvę fuzariozinio puvinio protrūkių. Laikytis ne trumpesnės kaip 3–4 metų sėjomainos. Neauginti po svogūnų, česnakų, porų ir kitų augalų, kurie skatina Fusarium spp. augimą.
  • Užtikrinti agrotechnologinėmis priemonėmis pasėlio apsaugą nuo dirvoje gyvenančių kenkėjų (grambuolių, spragšių, dirvinukų, pelėdgalvių, musių).
  • Laiku taikyti kitų ligų kontrolės būdus ir priemones.
  • Sandėliuojant vengti palankių infekcijai sąlygų; ropeles laikyti ne žemesnėje kaip 3,9 °C temperatūroje ir apie 70 proc. santykinės oro drėgmės patalpoje.
  • Augalų liekanos atgal į dirvą gali grįžti tik po kompostavimo. Tiesioginis jų išpylimas į dirvą gali turėti liūdnų padarinių.
  • Neekonomiška bandyti ligą valdyti taikant vien cheminę kontrolę. Be to, taip daroma žala aplinkai bei produkcijos kokybei.

Dėmesys biologinei apsaugai

Vis daugiau dėmesio skiriama biologinei kontrolei. Daug dirbama su Trichoderma genties grybų rūšimis, kurios išsiskiria antagonistinėmis savybėmis, intensyviai auga, yra paplitusios visuose dirvožemiuose ir augalų šaknų ekosistemose. Jos pripažintos kaip efektyviausiai kontroliuojančios per dirvožemį plintančias grybines ligas, kurias sukelia Fusarium, Pythium, Sclerotinia, Rhizoctonia, Gaeumannomyces ir kitų genčių grybai.

Pseudomonas genties bakterijos priklauso svarbiai bakterijų grupei – augalų augimą skatinančioms rizobakterijoms (ang. plant growth promoting rhizobacteria PGPR), kurios ypač svarbios augalams augant, skatina sisteminį atsparumą, biologiškai kontroliuoja patogenus ir kt. Nustatyta, kad Pseudomonas fluorescens, Pseudomonas chlororaphis, Pseudomonas oligandrum neigiamai veikia Macrophomiea phaseolina, Helminthosporium tetramere, Alternaria tenuis Alternaria helianthi Macrophomina phaseolina, Gaeumannomyces graminis, Stemphyllium vesicarium, Fusarium solani, Sclerotinea rolscii, Sclerotium rolfsii, Rhizoctonia solani ir kitus patogenus.

Mikoriziniai grybai Glomus spp. žinomi kaip augalų augimą skatinantys organizmai, be to, geba suaktyvinti augalų gynybos sistemą, keisti rizosferos eksudatus ir gaminti antibiotikus, fenolinius ir kitus patogeninį procesą slopinančius junginius.

Teigiamas šių mikroorganizmų poveikis trunka ilgiau nei chemikalų, todėl gali apsaugoti augalą per visą augimo laiką. Rinkoje vis daugiau pasirodo mikrobiologinių produktų su vienu ar kitu antagonistiniu mikroorganizmu ar kelių jų deriniu. Pavyzdžiui, Pseudomonas fluorescens kartu su Trichoderma harzianum ir Glomus intraradices efektyviau negu kiekvienas atskirai veikė pomidorų fuzariozinį vytulį.

Siekiant užtikrinti biokontrolės agentų stabilumą rizosferoje ir apsaugoti augalus nuo patogenų, rekomenduojama naudoti antagonistų mišinius. Tačiau, prieš kuriant ir naudojant tokias kombinuotas sistemas, būtina ištirti ir patvirtinti, kad šie biokontrolės junginiai neturi jokio neigiamo ar antagonistinio poveikio vienas kitam ir pačiam augalui.