Atokiame Švenčionių rajone, Svirkose, visai netoli sienos su Baltarusija, jau dešimtmetį ekologinį ūkį puoselėja Rimas Rudys su sūnumi Giedriumi. Ūkininkai juokauja, kad dar spėjo įšokti į paskutinį traukinį – šiuo metu laisvos žemės aplink nė su žiburiu nerasi, o galvojant apie plėtrą tektų žengti į kito rajono, pavyzdžiui, Ignalinos, ribas.

Rudžių ūkio pradžia – 30 ha ir visi jie buvo skirti gyvuliams. Plotams didėjant, nuspręsta plėtoti ir grūdininkystę. Maždaug prieš šešerius metus savarankiškai ūkininkauti ėmęsis Giedrius taip pat pasirinko auginti ekologiškus grūdus. Tam paskatino ne tik noras tausoti aplinką, bet ir už juos mokama didesnė kaina. Šiuo metu ekologiški grūdai auginami maždaug 300 ha plote, sudėjus abu ūkius, o pienininkystė pamažu traukiasi iš Rudžių ūkio, nes tampa vis mažiau pelninga, nors imli darbui ir sąnaudoms. Maždaug 100 ha plote ūkininkauja ir Giedriaus sesuo Edita Rudytė.

Beveik pusė Rudžių dirbamos žemės nuosava. Kadangi, Giedriaus teigimu, jų šeima „įšoko į paskutinį traukinį“, didelių laukų masyvų suformuoti nepavyko, todėl tenka dirbti labai įvairaus dydžio laukus, kurių mažiausi 1 ha, o didžiausi – po 20–25 ha. Ūkininkavimas pasienyje turi savų ypatumų, nes į daugelį laukų, kurie kerta apsauginę pasienio liniją, įvažiuoti be leidimo negalima. „Jei dabar važiuotumėte su manimi į laukus, neturėdama leidimo, gautumėte įspėjimą ir prarastumėte galimybę metus laiko tokį leidimą gauti“, – perspėja Giedrius. Jis sako, kad ir dabartinė jų išdavimo tvarka nėra patogi, mat, užpildžius prašymą, leidimas išduodamas per savaitę (anksčiau būdavo išrašomas iš karto).

Kaina mažesnė, o darbą padaro tą patį

Iš pradžių Rudžiai dirbo su sena rusiška technika, dirbamos žemės plotams padidėjus, nuspręsta investuoti į naujas mašinas. Pirmas Giedriaus pirkinys, kuriam įsigyti pavyko pasinaudoti ir valdų modernizavimo parama, – rusų gamintojo „Rostselmash“ javų kombainas Acros 580 su 6 m pjaunamąja. „Mūsų krašte šio gamintojo kombainai – vieni populiariausių, jais dirba ne vienas ūkininkas. Palyginti su vakarietiškais kombainais, jų kainos skirtumas nemažas, o darbą padaro tą patį. Aš pats šiuo kombainu 4 sezonus kūliau ir jokių problemų ar gedimų nepatyriau“, – tikina ūkininkas, pabrėždamas, kad ir serviso operatyvumo negalintis įvertinti, nes paprasčiausiai jo paslaugų lig šiol nereikėjo.

Taip prieš kelerius metus užsimezgė Rudžių bendradarbiavimas su šių kombainų tiekėja – bendrove „Agrokoncerno technika“. Be pirmojo kombaino, įsigijo jie dar ir vikšrinį Vector 450 Track kombainą, Versatile traktorių, Pöttinger sėjamąją ir skutiklį.

Giedrius pasakoja, kad įsigyti didelio pravažumo viso vikšro kombainą apsisprendę po lietingo 2017 m. sezono, kai nė dienos be lyno kombainui traukti į laukus negalėjo važiuoti, o derlių teko imti ekstremaliomis sąlygomis, atnešusiomis nemažų nuostolių. „Kombainą „YouTube“ platformoje pamačiau, paskambinau vadybininkui ir paprašiau į Lietuvą tokią mašiną atvežti“, – prisimena G. Rudys. Kombainą išperkamąja nuoma įsigijo Giedriaus tėvas Rimas Rudys, kuris buvo pirmasis tokio kombaino pirkėjas mūsų šalyje. Šiemet vikšriniu kombainu derlių ūkininkai dorojo jau antrą sezoną.

„Nepaisant to, kad pastaruosius dvejus metus dėl sausros javapjūtei sąlygos buvo palankios, tačiau turėjome galimybę vikšrinį kombainą išbandyti ir drėgnomis sąlygomis. Pernai viename lauke ratinis kombainas užklimpo ir reikėjo jį su traktoriumi traukti. Tada paskambinau tėčiui, kad atvažiuotų iš kito lauko. Iš pradžių dar bijojome važiuoti, nes einant klimpo kojos, vanduo stovėjo, bet kai vikšrinis kombainas pravažiavo, netgi sulygino ratinio kombaino buksuojant padarytas vėžes“, – prisimena G. Rudys. Kaip vieną iš vikšrinio kombaino, sukomplektuoto su 5 m darbinio pločio pjaunamąja, išskirtinumų jis pabrėžia jo universalumą – tinka dirbti, ir kai sausa, ir kai šlapia, o našumas siekia 12 t/val. „Dabar, kai toks kombainas ūkyje, jokios derliaus nuėmimo sąlygos nebaisios“, – juokiasi Giedrius.

Paklaustas, ar tokio dydžio ūkyje dviejų kombainų nėra per daug, jis prasitaria, kad dar ūkyje naudojamas ir senas Don kombainas. „Kūlimo metu niekada nebūna technikos pertekliaus. Žinoma, tai trumpiausiai per sezoną dirbanti mašina, todėl ir ją renkantis svarbu atsižvelgti į geriausią kainos ir kokybės santykį. Mūsų kombainuose – tik bazinė įranga. Kuo paprasčiau, tuo geriau ir problemų mažiau“, – technikos paprastumą kaip vieną iš privalumų išskiria Švenčionių r. ūkininkas.

Sunkiems darbams – galingas traktorius

Ekologiniame ūkyje arimas – viena svarbiausių technologinių operacijų, padedančių kovoti su piktžolėmis. Tad visus laukus Rudžiai iš rudens aria. Jų dirbamuose laukuose vyrauja sunkūs molingi dirvožemiai, todėl žemei dirbti reikia galingo traktoriaus. „Sužinojau, kad „Agrokoncerno technika“ turi demonstracinį 310 AG Versatile traktorių ir paprašiau leisti jį išmėginti ūkyje. Juo pavasarį pabandėme laukus kultivuoti, o rudeniui jau ir įsigijome. Tai mūsų kraštui, kuriame vyrauja dideli moliai, ypač tinkamas traktorius“, – įsitikinęs Giedrius, pats ir dirbantis prieš trejus metus įsigyta mašina.

Tad ir atliekami juo tik patys sunkiausi žemės dirbimo darbai – arimas, kultivavimas, lėkščiavimas. Traukia traktorius 6 korpusų vartomą plūgą, 7 m darbinio pločio kultivatorių (jį ūkininkai įsigijo pirmiau nei traktorių), nors, Giedriaus teigimu, prie šio traktoriaus reikėtų kabinti 9 m darbinio pločio kultivatorių. Visuose trijuose ūkiuose šeima išsiverčia savo jėgomis, darbuotojų šiuo metu nesamdo, nes, pasak G. Rudžio, nėra jų iš ko rinktis, be to, ir patys viską spėja atlikti. Tiesa, pats Giedrius ne tik ūkininkauja – jis dar dirba ir ugniagesiu.

Rekordinis kviečių derlius

Augina Švenčionių r. ūkininkai žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius. Anksčiau sėjo ir grikių, tačiau šiemet šios kultūros atsisa- Pasak G. Rudžio, didelė erdvi traktoriaus kabina, patogi sėdynė, geras matomumas, kondicionierius – operatoriaus patogumui svarbūs dalykai, jiems didelį dėmesį skiria visi šiuolaikinių traktorių gamintojai kė dėl labai sumažėjusios supirkimo kainos. Žalinimo užskaitai ir žaliajai trąšai sėja dobilų įsėlį. Dobilus augti palieka vienus metus, taip, Giedriaus teigimu, žemė pailsi, o rudenį juos aparia kaip žaliąją trąšą.

Šį rudenį žieminiais kviečiais apsėjo 140 ha, dar 80 ha paliko augti dobilus (pernai jie augo 150 ha plote). Pavasarį planuoja laukuose, kur šiemet augo kviečiai, sėti avižas. Kadangi kelerius metus žirniai neužaugo, tai kitąmet jų sėti neplanuoja, tačiau neatmeta galimybės grįžti prie grikių, jei tik jų kaina vėl padidės. O štai pupų auginti net nesvarsto dėl labai ilgo jų džiovinimo proceso. Šeimos ūkyje sukurta visa grūdų ruošos infrastruktūra, pradedant valomąja, džiovykla, baigiant saugojimo bokštais. „Be šios įrangos ekologiniame ūkyje išsiversti neįmanoma. Visa ekologiška produkcija, sufasuota į didmaišius, išvežama iš šalies, todėl ji turi būti tinkamai paruošta, atitikti drėgmės, šiukšlingumo reikalavimus“, – sako ūkininkas.

Ne vienas šalies ūkininkas skaičiuoja didesnius ar mažesnius grūdų derliaus nuostolius dėl šiųmetės sausros, o Švenčionių r. ūkininkai Rudžiai džiaugiasi kaip niekad dideliu ekologiškų kviečių derliumi. „Sausra mūsų pasėliams įtakos neturėjo, šių metų derlius labai geras, nes byrėjo iki 4 t/ha ekologiškų grūdų, o tai yra maždaug du kartus daugiau nei įprastai. Kviečius auginome pirmus metus po dobilų, tad net neabejojame, kad rekordiniam derliui įtakos turėjo žaliajai trąšai palikti dobilai“, – sprendimu sėti kviečius po dobilų ir gerais šių metų derliaus rezultatais džiaugiasi ekologinio ūkio savininkas Giedrius Rudys.