Karštą vasarą, kokia buvo šiemetinė, viena didžiausių problemų šiltnamyje – aukšta oro temperatūra. Augalai perkaista, blogai apsidulkina, krenta žiedai ir užuomazgos, pagausėja tuščių žiedų, o streso veikiamus augalus labiau puola ligos ir kenkėjai.

Karštą vasarą geriau auginti pomidorų hibridus, o ne veisles, nes jie mažiau negu veisliniai reaguoja į temperatūrų skirtumus. Be to, reikia stengtis palaikyti atitinkamą temperatūrą šiltnamyje: dieną 22–25 °C, naktį – ne žemenę nei 16–18 °C. Esant tokiai nakties temperatūrai, pomidorai užsigrūdina ir lengviau reaguoja į perkaitimus. Oro temperatūra naktį šiltnamyje turi būti žemesnė už dienos oro temperatūrą daugiau negu 5 °C.

Išsklaidyta šviesa naudingesnė

Stiklas beveik nepraleidžia UV spindulių, o polietileno plėvelė praleidžia tokio ilgio šviesos bangas, kurių spektras labiau pasislinkęs ultravioletinių spindulių pusėn. UV spinduliai turi teigiamos įtakos ne tik daigų (stabdo jų tįsimą), bet ir augalų augimui. Šie spinduliai gerina fotosintezės procesą, didina augalų atsparumą karščiui, šalčiui, pagerina žiedų apsidulkinimą. UV spindulių reikia normaliam kamanių darbui šiltnamyje.

Tolimi infraraudonieji spinduliai turi įtakos lapų temperatūrai. Kai oro temperatūra siekia 20 °C, šie spinduliai teigiamai veikia augalą. Kai oro temperatūra pakyla per 25 °C, šie spinduliai tampa kenksmingi augalams: lapai perkaista, vysta, apdega.

Giedrą dieną šviesa krenta tiesiai į dangos paviršių – tai vadinama tiesiogine radiacija. Debesuotą dieną saulės šviesa yra išsklaidyta. Augalams naudingesnė išsklaidyta šviesa, kai geltonai raudoni spinduliai sudaro iki 60 proc., palyginti su tiesiogine saulės radiacija, kur tie patys spinduliai sudaro ne daugiau kaip 35 procentus.

Išsklaidyta šviesa giliau prasiskverbia į augalo lapą, nes ji į dangos paviršių krenta įvairiomis kryptimis. Nors išsklaidytos šviesos intensyvumas mažesnis negu tiesioginės, tačiau ji skatina augalų augimą. Saulei esant žemai, augalai geriau panaudoja jos spindulius, negu jai esant aukštai. Geriausia augalams yra ryto šviesa.

Pakinta augalo išvaizda

Kai temperatūra aukšta, pakinta augalo išvaizda: lapai būna smulkūs, stiebas plonas, tarpubambliai ilgi. Aukštoje temperatūroje padidėja augalų augimo tempas, todėl jie ištįsta. Be to, dominuoja vegetatyvinis, o ne generatyvinis augimas. Jeigu augalo lapai sukasi, vysta arba auga stačiai stiebo, tai rodo, kad augalai kaista.

Svarbu, kad oro temperatūra naktį šiltnamyje nebūtų žemesnė negu 15 °C, o dieną nepakiltų aukščiau negu 32 °C. Esant 20–25 °C oro temperatūrai ir geram apšvietimui (apie 50 tūkst. liuksų), pomidorų augimas ir vaisių nokimas paspartėja 2–3 kartus.

Ar augalų vystymuisi temperatūra yra palanki, galima spręsti pagal žiedyną. Jeigu žiedynai išsidėstę retai, jie ilgi ir ploni, o kampas tarp žiedyno ir augalo stiebo yra status, vadinasi, oro temperatūra naktį buvo per aukšta. Tada žiedynai lūžta, sutrinka vandens ir maisto medžiagų patekimas į vaisius, produktyvumas sumažėja 30–50 procentų.

Vytimas ir nudeginimas

Dažniausiai augalai vysta dėl drėgmės trūkumo. Saulėtą dieną pomidorus reikia gausiau laistyti. Augalo sausosios masės priaugimą tiesiogiai lemia fotosintezės greitis, o žalios masės priaugimas priklauso nuo augalo vandens balanso. Dažnai pastebima, kad karštą saulėtą dieną sausoji augalo masė padidėja, o žalia masė lieka tokia pat arba net sumažėja.

Esant aukštai temperatūrai (per 34 ^oC), gali nudegti augalų lapai ir vaisiai. Nudegimas nuo saulės dažniau pasireiškia ant pomidorų, turinčių nedidelį lapų plotą. Tokiu atveju nukenčia vaisiai, ant jų atsiranda geltonų ar baltų dėmių, kurios vėliau kietėja ir sudžiūsta. Nudega ir augalų lapai, ypač tie, kurie liečiasi su stiklu ar plėvele. Taip pat augalų lapus gali nudeginti vandens lašai, patekę ant augalų.

Krenta užuomazgos

Esant aukštai temperatūrai (30– 35 ^oC), sutrinka fiziologiniai procesai, sumažėja žiedadulkių gyvybingumas, augalai neapsidulkina, pristabdomas žydėjimas, krenta žiedai. Optimali temperatūra žiedadulkėms dygti – 21–29 ^oC. Esant aukštesnei negu 35 ^oC temperatūrai, nustoja augti generatyviniai organai. Kai augalai nežydi, o vaisiai jau yra pasiekę reikiamą dydį, aukšta temperatūra jiems nepavojinga.

Gelsta ir sukasi lapai

Esant aukštai temperatūrai per derėjimą, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Kai augalų augimo tempas yra greitas, gali kilti kalcio transportavimo į vaisius problemų, atsiranda lapų margumas. Tokiu metu reikia rūpintis, kad augalai išliktų aktyvūs, būtų gerai pasirengę saulėtam periodui. Jei augalas nėra aktyvus, jis turės mažiau šaknų. Svarbu, kad per saulėtą periodą augalai būtų su sveika šaknų sistema, kad normaliai vyktų vandens ir maisto medžiagų apykaita.

Viena iš neigiamų augalo reakcijų į aukštą temperatūrą yra senų lapų sukimasis į viršų palei centrinę gyslą. Į vamzdelį lapai sukasi esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei. Aukštoje temperatūroje (35 ^oC ir daugiau) sustiprėja kvėpavimas, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o jų pasisavinimas ir kaupimasis labai sulėtėja. Augalai „alksta“ ir pradeda suktis jų lapai.

Temperatūros įtaka vaisiams

Temperatūra turi didelę įtaką pomidorų vaisių nokimo (ypač pirmą ir paskutinę savaitę) trukmei. Vidutinė 17 ^oC temperatūra labiau tinka vegetatyviniam augimui, o esant 23 ^oC temperatūrai, užsimezga daugiau vaisių kekėje. Kekėms formuotis optimali temperatūra 19 ^oC, aukštesnė ir žemesnė temperatūra yra nepalanki vaisiams vystytis. 12–16 oC temperatūroje vaisiai vystosi ilgiau, aukštesnėje kaip 16 ^oC – greičiau. Vaisių augimo metu pakėlus nakties temperatūrą, jų vystymasis pagreitėja.

Vaisių nokimo greitį tiesiogiai lemia temperatūros režimas. Esant geram apšvietimui, vaisiai noksta intensyviau, o esant aukštai temperatūrai (per 35 oC), pomidorų vaisiai blogai noksta, nes slopinamas likopeno (pigmento, dėl kurio pomidorai tampa ryškiai raudoni) ir karoteno (oranžinis pigmentas) susidarymas juose.

Pomidorų, sunokusių aukštoje temperatūroje, vaisiuose susikaupia mažiau karoteno. Tai labiau būdinga stambiavaisiams pomidorams. Optimali temperatūra vaisių nokimui – 16–32 ^oC. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad oro temperatūra šiltnamyje gali būti žemesnė negu vaisių temperatūra. Esant saulėtam orui ir aukštai oro temperatūrai, žalių vaisių temperatūra gali siekti 35–43 oC, o raudonų – 40–48 ^oC.

Vaisių nokimo greitį taip pat lemia konkretus hibridas, klimato sąlygos, šviesa, auginimo laikotarpis. Optimaliomis sąlygomis nuo vaisiaus mezgimo iki nokimo praeina 45–50 dienų. Karštomis dienomis užuomazgos nustoja augti, ir vėl pradeda augti tik nukritus temperatūrai. Taigi vaisiai gali pradėti nokti praėjus 75–90 dienų po mezgimo.

Pablogėja vaisių kokybė

Esant 35 ^oC temperatūrai, užmegzti vaisiai nepasiekia reikiamo dydžio, skyla, ant jų atsiranda dėmių. Dėmės ant vaisių susidaro ir esant dideliems temperatūrų svyravimams. Kai trūksta magnio ir kalio, ant sunokusių vaisių atsiranda žalių ar geltonų dėmių. Baltos neprinokstančios dėmės susidaro, kai vaisiai stipriai apšviesti tiesioginės saulės, o ant augalų mažai lapų. Radialinis (žiedinis) vaisių skilimas ties koteliu atsiranda, kai šiltnamyje temperatūra kyla greitai, o vėdinimo nėra arba jis nepakankamas.

KAIP SUMAŽINTI TEMPERATŪRĄ ŠILTNAMYJE?

Kad šiltnamyje augalai neperkaistų, reikėtų galvoti dar prieš statant šiltnamį. Šiltnamį rekomenduojama statyti šiaurės– pietų kryptimi. Pirmenybę reikėtų teikti aukštesniems, t. y. 1,5–1,8 m aukščio šiltnamiams. Kai šiltnamis yra mažas ir žemas, jame esančius augalus sunkiau apsaugoti nuo perkaitimo. Aukštus šiltnamius paprasčiau išvėdinti, juose lengviau sudaryti augalams palankesnes mikroklimato sąlygas.

Perkaitimą galima sumažinti, naudojant šiltnamyje dirbtinį rūką (oro temperatūrą galima sumažinti 3–5 ^oC). Bet tokiu atveju padidėja oro drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos vystytis grybinėms ligoms, tad karščio nualinti augalai greičiau suserga. Jeigu naudojamas lašelinis augalų laistymas, augalus 1–2 kartus galima palieti naktį.

Pritemdymas

Norint sumažinti temperatūrą šiltnamyje, reikėtų jį užtamsinti, t. y. naudoti užuolaidas ar žaliuzes. Taip oro temperatūrą galima sumažinti 5–7 ^oC. Tačiau nelaikykite ilgai užtamsinę augalų, nes jiems gali pradėti trūkti CO₂.

Šiltnamio stogą galima uždengti agroplėvele arba kokia nors kita medžiaga (pvz., tinklu). Nustatyta, kad uždengus šiltnamį specialiu tinklu, gaunamas 6–8 proc. didesnis pomidorų derlius, nes išsklaidytoje šviesoje vyksta intensyvesnė fotosintezė. Tinklą galima tiesti ir šiltnamio viduje, ir ant šiltnamio stogo. Naktį tinklas gali sutaupyti 15–20 proc. šilumos, dėl šilumos srautų atspindėjimo.

Galima naudoti ventiliatorių, kuris, pastatytas ant žemės, maišys šaltą orą, esantį augalų apačioje, su šiltu oru, esančiu šiltnamio viršuje, ir taip temperatūra šiltnamyje bus žemesnė.

Esant aukštai temperatūrai, reikia intensyviai vėdinti šiltnamį. Kai temperatūra 16 ^oC, šiltnamį nuolat laikyti atidarytą. Jeigu temperatūra naktį žemesnė negu 12 ^oC, šiltnamio langus reikia priverti.

Esant karštam orui, reikia daryti skersvėjus šiltnamyje ir stengtis, kad būtų vėdinama vidurinė ir viršutinė augalo dalis.

Mulčiavimas

Vienas iš dirvos temperatūros mažinimo ir drėgmės išsaugojimo būdų yra augalų mulčiavimas. Karštą vasarą mulčias apsaugo viršutinį dirvožemio sluoksnį nuo perkaitimo. Mulčiavimas 2–3 cm šiaudų sluoksniu sumažina dirvos temperatūrą 6–7 ^oC. Kartu palaikoma optimali temperatūra augalų šaknų zonoje, gerokai sumažėja drėgmės garavimas iš dirvožemio, todėl nereikia dažnai laistyti. Po mulčiu dirvožemio sluoksnis būna purus. Kita teigiama mulčiavimo savybė yra tai, kad mulčias slopina piktžolių augimą. 5–7 cm storio mulčio sluoksnis kelis kartus sumažina piktžolių augimą.

Laistymas

Geras aprūpinimas vandeniu kartu yra ir augalų apsauga nuo perkaitimo. Esant aukštai oro temperatūrai, juos galima laistyti dažniau, tačiau reikia stengtis neperlaistyti. Apsiniaukusią dieną augalui pakanka 1–2 l vandens, o saulėtą dieną reikia net 6–10 litrų. Nepatartina pomidorų laistyti dieną. Padidėjus oro drėgmei šiltnamyje, bus sudarytos tinkamos sąlygos ligoms plisti. Tad geriausiai laistyti anksti ryte.

Oro temperatūrai pakilus 10 ^oC, vandens išgarinama du kartus daugiau ir lapai atvėsta. Kol drėgmės šiltnamyje pakanka, lapų temperatūra yra žemesnė negu oro.

Kai oras šiltnamyje labai įkaista, galima palaistyti takus ir tarplysvius, stengtis neaplieti augalų. Po laistymo šiltnamį reikėtų vėdinti mažiausiai valandą.

Esant karštam orui, labai naudinga šiltnamio orą praturtinti CO₂. Pastatykite indą su raugintu mėšlu. Taip pat galima naudoti sausą ledą: 10–20 g viename kvadratiniame metre.

Skatinti generatyvinį augimą

Esant aukštai temperatūrai, dominuoja vegetatyvinis augimas, todėl būtina skatinti generatyvinį pomidorų augimą. Tai galima pasiekti didinant nakties ir dienos temperatūros skirtumą. Be to, reikėtų sumažinti oro drėgmę, intensyviai vėdinant šiltnamius. Tačiau oro drėgmė neturi būti žemesnė negu 65 proc., kad augalai galėtų apsidulkinti.

Jei augalai labai vešlūs, patartina pašalinti ne tik apatinius lapus, bet ir vieną nedidelį lapą tarp kekių augalo viršūnėje. Generatyvinį augalų augimą galima paskatinti tręšiant augalus fosforo ir kalio trąšomis. Be to, augalus galima patręšti ir pelenais.

Sureguliuoti tręšimą

Saulėtomis dienomis augalai daugiau sunaudoja azoto, mažiau kalio. Tačiau azoto trąšomis pertręšti pomidorai greičiau suserga vidine vaisių nekroze. Naudinga augalus apipurkšti silpnu cinko druskos tirpalu. Tai darykite kelias dienas iš eilės. Augalai bus atsparesni sausrai.

Esant aukštai temperatūrai, pomidorai žydi, bet neformuoja vaisių. Mezgimui paskatinti galima naudoti boro rūgštį – 10 g boro rūgšties miltelių ištirpinti stiklinėje karšto vandens, gerai išmaišyti. Šį tirpalą įpilti į kibirą vandens. Juo purkšti pomidorus kas savaitę per žydėjimą.

Esant karštam orui, kad pomidorai būtų atsparesni stresinėms sąlygoms, juos patariama purkšti preparatais Epinextra, Silk. Preparatu Delfan galima ne tik laistyti daigus, bet purkšti augalus. Šis preparatas padidina augalų atsparumą stresinėms situacijoms, pagerina maisto medžiagų pasisavinimą.

Kai mikroklimato sąlygos šiltnamyje yra tinkamos, augalų temperatūra visą vegetacijos laikotarpį laikosi žemesnė negu oro temperatūra.

***

Pats populiariausias būdas saugoti augalus nuo karščio – šiltnamio stogo balinimas kreida (ne kalkėmis). Rekomenduojama ne tik pietinį šiltnamio stogo šlaitą, bet ir pietinę šiltnamio pusę balinti kreidos mišiniu. Esant labai karštam orui, galima pasidaryti tokį kreidos mišinį – 2 kg kreidos į kibirą vandens, pridedant 300 ml pieno. Karščiui praėjus, būtina nuplauti šiltnamio stogą. Taip pat galima šiltnamio stogą apipurkšti pienu. Jis šiltnamio paviršiuje sudarys plėvelę, kuri imituos šiltnamio viduje apsiniaukusią dieną.

***

Lapų genėjimas

Kad augalai šiltnamyje neperkaistų, svarbu ir augalo lapų skaičius, kuris priklauso nuo metų laiko, šiltnamio aukščio ir kitų veiksnių. Manoma, kad, gerokai apskabius pomidorų lapus, greičiau sunoks vaisiai. Tada gaunamas ankstyvesnis pomidorų derlius, tačiau nukenčia bendras derlius: jis būna mažesnis. Taip pat tokiu atveju ant vaisių gali atsirasti dėmių dėl tiesioginės saulės poveikio, t. y. vaisiai nudega.