Didžioji kaimo plėtros programos paramos dalis skirta su žemės ūkiu susijusioms veikloms, tačiau labai svarbu ir tai, jog ES lėšos gali būti naudojamos ir kitai ekonominei veiklai kurti, taip skatinant kaimo vietovių gyvybingumą. Viena tokių galimybių – parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014–2020 m. KPP laikotarpiu pagal šią veiklą dažniausiai pretenduojama į paramą poilsiautojų ir kitai trumpalaikio apgyvendinimo veiklai bei veikloms, susijusioms su statybomis, pastatų remontu, karjerų eksploatavimu.

Galimybė išlaikyti konkurencingumą

Šia parama pasinaudojusi Utenos rajono kaimo turizmo sodybos „Ilgio vingis“ savininkė Ona Šeduikienė sako, kad ilgainiui paslaugų teikėjas susiduria su iššūkiu, kaip didinti veiklos patrauklumą ir išlaikyti konkurencingumą. Daugiau nei per dešimt metų sukaupta patirtis teikiant apgyvendinimo ir laisvalaikio praleidimo gamtoje paslaugas leido pažinti besikeičiančius klientų poreikius ir norus.

„ES parama, pritaikius infrastruktūros plėtros ir gerinimo priemones – automobilių stovėjimo aikštelės, pažintinių takų, vaikų žaidimų aikštelių įrengimą – sudarė sąlygas verslui pritraukti naujų segmentų. Pirmiausiai – verslo įmones ir privačius asmenis, kuriems patogi infrastruktūra ir yra vienas iš prioritetų“, – apie augančius klientų poreikius ir būtinybę jiems atliepti kalba O. Šeduikienė.

Moteris sako, kad jų teikiamos paslaugos šiandien neįeina į būtiniausių ar nuolatinio naudojimo paslaugų krepšelį, o kur dar orų nulemtas verslo sezoniškumas, todėl lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie individualaus kliento, net oro pokyčių, yra stiprioji jų pusė. „Galima teigti, kad ES parama, investicijos į alternatyvią ne žemės ūkio veiklą, padėjo pasiekti mūsų tikslus ir gauti atitinkamą rezultatą daug greičiau nei planavome“, – džiaugiasi O. Šeduikienė.

Apie tai, kad be ES paramos investicijos į kaimo turizmo paslaugų plėtrą, matyt, tikrai būtų mažesnės, kalba ir Kelmės rajone veikiančios sodybos „Gaja“ šeimininkė Jolita Koryznienė. Ji sako, kad parama suteikia stipresnį impulsą ir leidžia planuoti daugiau, nei tai darytų vien tik savo ar skolintomis lėšomis. „Ko gero, būtume planavę mažesnės apimties plėtrą, nes ši veikla nėra tiek ekonomiškai patraukli ir tiek stipriai išsilaikanti, kad leistų daryti didesnes investicijas“, – apie pradėtą įgyvendinti projektą kalba J. Koryznienė.

Koryznų planuose – kaimo turizmo sodybos „Gaja“ plėtra, per kurią numatyta pastatyti daugiafunkcę salę ir įrengti svečių apgyvendinimo kambarius. Moteris pritaria „Ilgio vingio“ šeimininkei, kad būtent darbo metu išryškėjęs tokių paslaugų poreikis paskatino imtis plėtros ir kreiptis paramos.

Sutartis pasirašyta ir šiuo metu vyksta „Gajos“ projekto parengiamieji darbai, su NMA derinamos statybų techninio projekto korekcijos. Šeimininkė neabejoja, kad geriausias įmanomas sprendimas bus rastas ir statybos greitai prasidės.

Šiuo metu, kreipiantis paramos pagal veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, paramos gavėjas turi užtikrinti ir darbo vietų sukūrimą bei išlaikymą (atitinkamai prašomai paramos sumai). J. Koryznienė pasakoja, kad ši paramos sąlyga jų nebaugina, nes savaime aišku, kad, išplėtus pastatų kompleksą, jiems reikės ir aptarnaujančiųjų darbuotojų.

„Mums reikia tų darbo vietų ir žmonių, bet neramina faktas, kad rajonuose sunku rasti žmonių, kurie galėtų ir norėtų dirbti“, – apie verslo kaimo vietovėje ypatumus kalba sodybos šeimininkė.

Paskata imtis veiklos įvairinimo

Tai, kad toliau nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse nėra labai paprasta ne tik steigti, bet ir išlaikyti darbo vietas, surasti, kas jas užims, kalba ir UAB „Ilzenbergo valdos“ direktorius Martynas Laukevičius.

Ekologinį pienininkystės ūkį dvaro teritorijoje valdanti įmonė nusprendė imtis ir ne žemės ūkio veiklos – su NMA jau pasirašyta sutartis dėl paramos projektui, kurio metu bus įrengtas maisto tematikos muziejus. M. Laukevičius pripažįsta, kad su projektu ateinantis įsipareigojimas sukurti ir išlaikyti darbo vietas periferijoje gali kelti tam tikros įtampos, tačiau jie yra apgalvoję ir pasiruošę bent kelis veiklos scenarijus, jei projektas nesivystytų taip optimistiškai, kaip prognozuojama.

Rokiškio rajone, prie pat Latvijos sienos, veikiančios įmonės atstovas sako, kad plėsti veiklą tokia kryptimi paskatino besiformuojantis turistinių ir rekreacinių paslaugų poreikis. „Viešiname savo ūkio veiklą ir matome, kad mums visai derėtų muziejus maisto tema, kuris padėtų atskleisti natūralų ir kuo labiau tradicijomis paremtą mūsų ūkininkavimą tokioje istorinėje vietoje. Pasirinkome šią kryptį, pamatėme, kad yra galimybė dar ir pasinaudoti parama, tad nusprendėme pamėginti, rašėme paraišką, dėliojome viziją“, – apie paskatas imtis muziejaus su degustacine sale kūrimo pasakoja M. Laukevičius.

Direktoriaus teigimu, ši idėja, tikėtina, būtų vystoma ir be paramos, tačiau tikrai kiek vėliau. „Tai nėra pirmo būtinumo klausimas, tačiau jis turi socialinį aspektą. Tiek piniginių srautų, tiek verslo stabilumo platforma turėtų būti būtent ta ūkio dalis, kuri sukuria pridėtinę vertę gaminant produktus ar gaunant tam tikrų kokybinių parametrų žaliavą. Muziejus ir noras parodyti, kaip visa tai vyksta, yra bendra mūsų strategijos ir veikimo filosofijos dalis. Tad kai tokiam projektui atsirado galimybė gauti paramą, kai atitinkamai ir savų investicijų reikia šiek tiek mažiau, ryžomės pabandyti ir pretenduoti“, – kalba M. Laukevičius.

Jis teigia, kad muziejaus projektas yra labiau socialinis, prikeliantis tą kraštą, šiek tiek atgaivinantis periferiją, puoselėjantis kultūrą, formuojantis traukos centrą, viliojantis miesto žmones atvykti į kaimą. Tačiau kalbant apie tokio projekto rentabilumą – jis gali būti labai minimalus. „Yra tam tikras prieskonis – tokios apimties projektus ryžtiesi daryti, tik kai yra galimybė pasinaudoti parama“, – sako vyras.

Šiuo metu dvaro teritorijoje vyksta parengiamieji darbai, pradėti pirkimai. Vis dėlto įmonės atstovas pripažįsta, kad projekto įgyvendinimo terminai gali būti maksimalūs, nes, bankams itin sugriežtinus paskolų politiką, tenka aktyviai ieškoti, kaip finansuoti savo projekto dalį, be to, reikia papildomų investicijų tiems darbams, kurie nekompensuojami, bet, žvelgiant į ateities perspektyvas, taip norima pasiruošti, pavyzdžiui, energiją tausojantiems sprendimams.

Vis dėlto M. Laukevičius sako, kad tokia parama kaip ši skatina imtis projektų, kurie nėra vien tik agresyviai orientuoti į pelną, bet turi ir socialinę reikšmę. „Dotuojamasis mechanizmas padeda tokiems projektams išvysti šviesą greičiau, socialiai reikšmingesne apimtimi, o mums leidžia tikėtis bent jau minimalių rezultatų“, – kalba verslininkas.

Parama – tik kuriantiems ir išlaikantiems darbo vietas

Šiemet veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ paraiškas planuojama rinkti nuo lapkričio 4 iki gruodžio 31 d. Priemone norima skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Taip norima kaimo vietovėse įvairinti veiklą, prisidėti prie mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat – lengvinti darbo vietų kūrimą.

Paramos gali kreiptis tiek fiziniai asmenys, tiek privatūs juridiniai asmenys (labai mažos arba mažos įmonės).

Pagal veiklos sritį gali būti remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus veiklas, nurodytas neremiamų veiklų sąraše. Jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių.

Svarbu tai, kad šios veiklos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių, o parama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų, neteikiama visai.

Vienam etatui sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 000 Eur, jeigu numatyta sukurti keturias ir daugiau naujų darbo vietų. Gali būti finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų išlaidų.

Pretenduojant į paramą turi būti sukuriama ne mažiau kaip 0,5 darbo vietos, o paramos dydis yra apskaičiuojamas proporcingai: pavyzdžiui, kuriant 0,5 darbo vietos – didžiausia paramos suma gali būti 25 000 Eur.