Daugumoje ES šalių pluoštinių kanapių auginimas legalizuotas dar 1993–1996 metais. Lietuvoje pluoštinių kanapių įstatymas, leidžiantis auginti šiuos augalus, po ilgų ir painių jo kūrimo peripetijų įsigaliojo prieš šešerius metus. Per tą laiką kanapių plotai mūsų šalyje išsiplėtė nuo 283 ha 2013 m. iki 9 182 ha šiemet.

Tai rodo, kad ūkiai aktyviai domisi kanapių auginimu, jau veikia ir kuriasi įmonės, perdirbančios įvairią kanapių žaliavą. Ūkininkams kanapės patrauklios kaip pelningi augalai, galintys paįvairinti sėjomainas, tinkantys ekologinei žemdirbystei. Pramonininkams kanapės įdomios dėl labai plataus jų panaudojimo spektro. Teigiama, jog iš šių augalų galima pagaminti net 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių.

Be to, Lietuva, augindama ir perdirbdama pluoštines kanapes, gali labai prisidėti prie ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimo. Bioekonomika – tai produktų kūrimas iš atsinaujinančių šaltinių. O kanapės tam puikiai tinka dėl unikalių savybių, plačių panaudojimo galimybių ir palankumo aplinkai.

Vienas hektaras pluoštinių kanapių iš aplinkos sugeria 10 tonų CO2.

Statistika rodo, kad Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal auginamų kanapių plotą ir patenka į pasaulio augintojų dešimtuką!

Kanapėse randama apie 480 biologiškai aktyvių junginių. Klausimas tik toks – ar mes sugebėsime juos panaudoti savo labui: farmacijai, kosmetikai, kūno priežiūrai, maistui ir vaistui?

Ūkininko patirtis: ne tik augina kanapes, bet ir ūkyje spaudžia aliejų

Molėtų r. ūkininkas Andrius Šironas pluoštinėmis kanapėmis susidomėjo pradėdamas kurti savo ūkį ir ateitį. „Supratau, kad nenoriu gyvulių, nenoriu įprastų augalų, noriu auginti kažką įdomesnio ir prasmingesnio, naudingo ne tik savo šeimai, bet ir kitiems“, – teigia augintojas.

Lankydamasis parodoje Kaune jaunasis ūkininkas susipažino su žmonėmis, kurie jau buvo pradėję auginti kanapes. Domėjosi, ieškojo, mokėsi ir dabar jau ketvirtas sezonas savo ūkyje augina pluoštines kanapes. Jaunojo ūkininko tėvas, žinomas Molėtų rajono ūkininkas ir visuomenininkas, Virgilijus Šironas prieš metus nutarė likviduoti ilgai puoselėtą pieno ūkį ir kartu su sūnumi ėmėsi kanapininkystės.

Šironai pradėjo nuo 5 ha, o šiemet augino 12 ha pluoštinių kanapių. Pagrindinis tikslas – sėklų derlius. Pasak Andriaus, prižiūrint pasėlius reikėjo daug išmokti, neišvengta ir klaidų. Pavyzdžiui, pasėjo netinkamą sėkloms veislę, kurios stiebai užauga 3–4 m aukščio, tokių su kombainu neįmanoma nukulti. Dabar ūkis atsirinko tinkamas sėkloms veisles, kurių augalai palyginti neaukšti, galima įprastai nukulti derlių su javų kombainu.

Kanapių pasėlį per vegetaciją nesunku prižiūrėti, o dar tiksliau – darbų nedaug. Svarbu prieš sėją gerai paruošti dirvą, patręšti, kad augalai tolygiai sudygtų. Į hektarą sėjama 20–25 kg kanapių sėklų. Tarpueiliai – 12 cm. Auginant kanapes dėl žiedynų, tarpueilius vertėtų palikti platesnius arba sėti juostomis, kad augalai labiau šakotųsi.

Kol Šironai turėjo karvių, dirvas tręšė mėšlu. Kanapės mėgsta humusingą žemę, todėl taip tręšti naudinga. Jeigu mėšlo ūkyje nėra, dirvas vertėtų gerinti sideratais. Kanapėms registruotų herbicidų, fungicidų ar kitų pesticidų ES nėra. Vegetacijos pradžioje, jeigu augalai silpnoki, galima naudoti lapų trąšas.

Šiemet ūkyje buvo auginamos suomiškos kilmės ankstyvos veislės Finola kanapės. Derlius nukultas rugsėjo viduryje. A. Šironas sako, kad Molėtų rajono žemėse kanapių derlius gali siekti apie toną sėklų iš hektaro. Šiemet sausra padarė nepalankių korekcijų, todėl vidutiniškai prikulta po 800 kg iš ha. Ūkininkas sako, kad toks kiekis dar nėra nuostolingas. Jeigu būtų prikuliama tik apie 400 kg iš ha, tuomet jau apie pelną nevertėtų svajoti.

Nukūlus sėklas, masė turi būti per parą išdžiovinama, prieš tai ji valoma nuo priemaišų. Pasak ūkininko, svarbu, kad kanapių sėklos taptų 9–10 proc. drėgnumo. Tokias jau galima sandėliuoti. Vėliau pagal užsakymų poreikį spaudžiamas aliejus. Iš tonos kanapių sėklų, jeigu masė švari, o presas gerai sureguliuotas, išeina apie 250 l šalto spaudimo natūralaus aliejaus. Po nufiltravimo arba nusodinimo lieka apie 210–220 l vartoti tinkamo aukštos kokybės aliejaus. Tai yra gerokai mažesnė aliejaus išeiga negu, pavyzdžiui, spaudžiant iš linų sėmenų.

Pasak Andriaus, šeima paskaičiavo, kad tik nukultų kanapių sėklų parduoti neapsimoka, mažame ūkyje daug didesnė pridėtinė vertė gaunama, kai parduodamas aliejus. Dalis derliaus skiriama lukštenimui: sėklų branduoliai tinka maistui. Kanapių sėklose yra ne tik aliejaus, bet ir daug baltymų (aminorūgščių), todėl jos laikomos aukštos maistinės vertės produktu.

Ūkininkas yra sudaręs sutarčių, pagal kurias tiekia produkciją supirkėjams. Be to, šiek tiek parduodama ir tiesiai iš ūkio. Į turgus su kanapių produkcija ūkininkas nebevažiuoja, nors pirmus dvejus metus tai darė aktyviai. Tuomet mėgino pardavinėti ne tik aliejų, bet ir kanapių sėklas maistui, tačiau pamatė, kad iš sėklų ekonominės naudos maža. Be to, ilgainiui išsivysčius palankiems bendradarbiavimo santykiams su supirkėjais, į turgų važiuoti netikslinga.

Todėl dabar ūkis stengiasi ruošti kokybišką produkciją, kurią tiekia didmenininkams. Pasak molėtiškio, jie produktus tiekia smulkesnėms mažmeninės prekybos įmonėms. Pardavėjai kanapių produkciją pristato pirkėjams, užsiima jos reklama. „Mes tam tiesiog neturėtume nei laiko, nei galimybių. Todėl koncentruojamės į auginimą ir kokybiškos produkcijos tiekimą“, – aiškina kanapių augintojas.

Anksčiau ūkyje dar mėginta iš kanapių žiedynų ruošti arbatą, tačiau šį projektą teko pristabdyti, nes pagal dabar galiojančius įstatymus naudoti šias kanapių dalis draudžiama (kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos siekia, kad įstatymas būtų pakeistas ir būtų įteisintas visas pluoštinės kanapės augalas – red. past.).

Molėtų r. ūkininkas A. Šironas, kaip ir daugelis kitų mūsų šalies pluoštinių kanapių augintojų, ateityje tikisi, kad iš šių augalų gaminama lietuviška produkcija pateks į užsienio rinkas.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas ūkininkas mano, kad savo ūkyje labai išplėsti kanapių augimo plotų tikriausiai nepavyks dėl tinkamų dirvų stygiaus. Molėtų rajono dirvožemiai labai įvairūs, skirtingi, ne visi laukai kanapėms tinka.

Todėl molėtiškis tikisi, kad plėsis kanapių augintojų ratas ir jie įsijungs į šios srities asociacijų veiklą – visi drauge sieks užsibrėžtų tikslų. Vieni augintų, kiti – perdirbtų, treti – realizuotų. A. Šironas dalyvauja šiais metais įkurtos Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos veikloje.

Sukūrė greitai suyrančias vienkartines pakuotes

Iš kanapių pluošto galima pagaminti per 25 tūkst. įvairiausių produktų. Šia medžiaga galima pakeisti medieną, plastiką, metalą, įvairius kitų rūšių audinius ir statybines medžiagas. Tad galimybės gaminti jau žinomus ir sukurti dar naujų produktų iš kanapių – labai didelės. Andrius Ramonas, pernai įsteigtos bendrovės „Kanapiniai sprendimai“ direktorius, kartu su MB „Ekopolimeras“, pasitelkę mokslininkus, ieško galimybių iš kanapių pluošto ir spalių gaminti vienkartinius indus.

Tokioms biologiškai skaidžioms pakuotėms gaminti naudojami spaliai, likę po pirminio kanapių stiebų apdirbimo. Jie maišomi su kanapių pluoštu. Mišinys supurškiamas biologiškai skaidžiais polimerais ir presuojamas. Eksperimentas pavyko, dabar toliau atliekami gaminio testai.

Kodėl pasirinkta būtent tokia kanapių panaudojimo kryptis? Jauni specialistai pastebi, kad orientuojamasi į žaliąjį tvarų verslą, veikiantį pagal žiedinės ekonomikos principus. Gaminant biologiškai skaidžias pakuotes iš kanapių pluošto, prisidedama išsaugant medžius, nes kol kas popieriui gaminti daugiausia naudojama mediena. Medžiai, kol subręsta, auga dešimtis metų, o kanapės užauga per šimtą dienų, sukuria daugiau ir geresnės kokybės celiuliozės, kurią išgaunant nereikia tokio sudėtingo cheminio apdorojimo.

Pasaulyje kasmet vienkartinių kavos puodelių gamybai nukertama daugiau kaip 20 mln. medžių. Kiekvienais metais į Lietuvą įvežama per 200 tūkst. tonų popierinių, plastikinių ir kombinuotų pakuočių, ir didelė jų dalis vėliau atsiduria šiukšlynuose. Tokia gamyba naikina gyvąją gamtą ir yra vienas didžiausių pasaulinio lygio teršėjų. „Iš kanapių gaminamos biologiškai skaidžios pakuotės gali pagerinti ekologinę situaciją“, – įsitikinęs A. Ramonas.

Kryptį diktuoja rinka, mokslo atradimai ir vartotojų poreikiai

2014 metais, kai įsigaliojo įstatymas, leidžiantis auginti šalyje pluoštines kanapes, įsikūrė ir Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija (PKAA). Jos vadovas Paulius Paršeliūnas sako, jog pastaruosius kelerius metus susidomėjimas šiais augalais tik augo. Kanapininkystės plėtra, palyginti, didelė, nes šią kryptį diktuoja pati rinka: tiek vartotojų supratimas apie gerąsias kanapių savybes, tiek ūkininkų ir verslininkų noras užsidirbti.

PKAA duomenimis, ES šiemet buvo auginama apie 55 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Tad Lietuva su savo turėtais 9 tūkst. ha užima tikrai reikšmingą vietą šioje rinkoje. Kiek galėtų dar plėstis kanapių auginimas mūsų šalyje? Pasak P. Paršeliūno, labai priklauso nuo to, kaip pavyks išnaudoti kuo daugiau šių augalų perdirbimo galimybių, žaliavų auginimo ir supirkimo mastų. Matome, kad tiek sėklų, tiek pluošto perdirbimas plečiasi, o tai turi įtakos ir augimo plotų didėjimui. O tolesnė kanapių auginimo ir produkcijos gamybos ateitis priklausys ne tik nuo rinkos, bet ir nuo įstatyminės bazės. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo, kurio tikslas – leisti naudoti visas kanapių dalis. Tai padarius, pasak PKAA vadovo, atsivertų visai kitos perspektyvos.

„Jeigu Seime bus priimtas minėto įstatymo pakeitimas, tai galiu prognozuoti, kad kitąmet pluoštinių kanapių augimo plotai mūsų šalyje galėtų išaugti labai smarkiai“, – sako P. Paršeliūnas.

PKAA nuomone, dabar pasaulyje, ypač Kanadoje, JAV, didžiausias proveržis vyksta iš kanapių biomasės išgaunant veikliąją medžiagą kanabidiolį (CBD), kurį galima naudoti labai įvairiais – sveikatinimosi, medicinos, grožio ir kt. tikslais. Pavyzdžiui, kaip maisto papildą, kaip vaistą, kosmetikai ir pan. Tačiau Europoje dar trūksta šios srities (naudojant kanapių veikliąsias medžiagas) teisinio reguliavimo.

Kalbant apie kanapių perdirbimo ateitį, dar neišnaudotos visos galimybės iš jų pluošto gaminti statybinių, izoliacinių ir pan. medžiagų komponentus. Be abejo, kanapės svarbios ir kaip ekologinis bei įprastas maistas. Pastarojo rinka pasaulyje kasmet auga net po 20 proc.

PKAA vadovas neneigia, kad kanapininkystės ateitis priklausys ir nuo pasaulyje esamos konkurencinės aplinkos. Sėklų, pluošto perdirbimo srityje mes neatsiliekame, tačiau kanabidiolio panaudojimo kai kurias galimybes (dėl pasenusio įstatymo, kai 2014 m. buvo tiesiog leista auginti pluoštines kanapes, bet tuomet apie jų veikliąsias medžiagas, tokias kaip kanabidiolis, jų išgavimą net nebuvo šnekama) galime ir praleisti, jeigu artimiausiu laiku valdžia nelegalizuos visų kanapių dalių.