Įprastai bulvių derlingumą ir sandėliavimo nuostolius siejame su viena pagrindinių ligų – maru, dėl kurios metiniai nuostoliai pasaulyje siekia 10–15, o kai kada net iki 60–70 procentų. Tačiau ne mažiau nuostolinga yra ir kita grybinė liga – sausligė.

Maro arba fitoftorozės sukėlėjas yra Phytophthora infestans. Sausligės arba alternariozės (angl. Early Blight) sukėlėjai yra grybų Alternaria solani ir Alternaria alternata rūšys, besiskiriančios forma ir dydžiu. Pagrindiniu ligos sukėlėju laikomas grybas A. solani, kita rūšis A. alternata reiškiasi vėliau ir atskirti jų vien pagal požymius be mikroskopavimo beveik neįmanoma.

Maras ir alternariozė kenkdami sumažina lapų asimiliacinį paviršių, o tai turi įtakos maisto medžiagų susidarymui ir kaupimuisi, ypač formuojantis gumbams. Sergantys augalai suformuoja mažiau gumbų arba jie lieka iki galo neišsivystę, blogai laikosi, nemažai jų supūva.

Sausligės pažeidimai stebimi kasmet ir per vegetaciją vidutiniškai siekia nuo 5 iki 40 procentų. Palankiomis ligai plisti sąlygomis kai kuriais metais nuo sausligės bulvių derlius sumažėja iki 50 proc., taip pat skaičiuojami sandėliavimo nuostoliai.

Sausligė plačiai išplitusi visuose regionuose, tačiau dažnai dėl nedidelio jos intensyvumo buvo laikoma ne tokia svarbia liga, o visas dėmesys skiriamas apsaugai nuo maro. Tačiau besikeičiančios klimato sąlygos, technologiniai sprendimai, kai kurių bulvių veislių didesnis jautrumas sausligei daro šią ligą ne mažiau pavojingą bulvių pasėliams. 

Šalies ūkiuose ne kartą teko stebėti alternariozės nusiaubtus pasėlius. Atlikus tyrimus nustatyta, kad bulvių pažeidimas sauslige 2018 m. gruodžio – 2019 m. balandžio mėnesiais bulvininkystės ūkiuose sandėliavimo laikotarpiu vidutiniškai siekė iki 2,5 procento. Tai dar nedideli skaičiai, palyginti su rauplėmis (22,5 proc.), rizoktonioze (10,2), bet panašu į fuzarinį puvinį (2,6 proc.).

Sąlygos sausligei plisti

Pagrindiniu ligos infekcijos šaltiniu laikomi užsikrėtę gumbai, augalų lieka nos ir dirva, kurioje užkratas chlamidosporose ir micelyje laikosi 2–3 metus.

Sausligė neplinta taip greitai ir intensyviai kaip maras, tačiau susikaupusi drėgmė (dėl lietaus, laistymo, rasos), šiltas oras sudaro palankias sąlygas grybui plisti. Optimalios sąlygos ligai plisti, kai oro temperatūra siekia 24–30 °C, o drėgmė ant lapų laikosi mažiausiai 2 valandas. Pastaruoju metu stebimas grybo prisitaikymas ir prie žemesnių temperatūrų. Rizikos grupę sudaro vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo veislių bulvės.

Maras labiau išplinta lengvose dirvose, ypač kai trūksta kalio, tręšiant didesnėmis azoto, organinių medžiagų normomis.

Požymiai ant lapų, stiebų ir gumbų

Liga gali pasireikšti kelios savaitės po sudygimo, dažniau birželio viduryje, prieš žydėjimą, ir toliau vystosi per visą vasarą. Paprastai susidaro keli infekcijos židiniai, iš kur grybo sporas vėjas, lietus, kenkėjai nuneša toliau ant kitų augalų. Sausligė yra dažnesnė kenkėjų ir virusinių ligų pažeistuose pasėliuose, išplinta vėlesniais tarpsniais.

Liga pažeidžia lapus, stolonus, rečiau gumbus, sutrinka augalų augimas. Gumbai, ypač mechaniškai pažeisti, užsikrečia per derliaus nuėmimą nuo sergančių bulvienojų ar užkrėstos Alternaria grybų sporomis dirvos.

Pirminė infekcija paprastai pasireiškia ant apatinių lapų, nuo kurių sporomis (konidijomis) plinta toliau. Abiejų grybų sukeltos ligos požymiai ant lapų iš pradžių būna panašūs. Pirmiausia išryškėja smulkios (1–2 mm), sausos, tamsiai rudos dėmelės. Grybo A. alternata sukeltos sausligės dėmėms būdinga tik keletas netaisyklingos formos rievių, pati dėmė smulki (iki 0,5 cm), A. solani – dėmės didėjančios, iki 10–35 mm skersmens, koncentriškai rievėtos. Dėmės gali lokalizuotis ir centrinėje lapo dalyje (gal net dažniau), ir pakraščiuose. Aplink dėmes lapai tampa gelsvi. Po kurio laiko dėmėse susidaro Alternaria spp. grybų apnašas, mikroskopuojant matyti charakteringos sporos, konidijakočiai.

Analogiškos dėmės formuojasi ant stiebų, o įdumbančios pilkos dėmės su sporofikacijos apnašu – ant gumbų.

Grybas A. solani išskiria toksinus, dėl kurių sutrinka fotosintezė ir skatinamas greitesnis lapų senėjimas. Pirmiausiai nudžiūsta apatiniai lapai, o ligai vystantis toliau, bulvienojai visai sunaikinami, gumbai per anksti subręsta. Praradus aktyvų žaliąjį lapų plotą, sumažėja gumbų, ypač prekinių, derlius, kartu sumažėja krakmolo kiekis gumbuose.

Ligą atpažinti gali būti sunku, nes požymiai gali būti klaidingai palaikyti maisto medžiagų disbalansu – pirmiausiai magnio trūkumu, mangano toksiškumu ar net verticilioziniu vytuliu.

Kaip sukontroliuoti sausligę

Sausligei plisti palankūs aukšta temperatūra, sausra, drėgmės trūkumas. Silpna augalo imuninė sistema, didelis jautrumas Alternaria infekcijai, kaip ir kitos ligos (tarp jų ir virusinės), kenkėjai, mitybinių elementų disbalansas dirvoje sustiprina sausligės protrūkius. Azoto ir kalio trūkumas, bet per didelis fosforo kiekis – tai pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos intensyvesniam bulvių sirgimui sauslige.

Įprasta pasėlių apsauga nuo maro tinka ir apsaugai nuo sausligės. Dauguma fungicidų, registruotų bulvių apsaugai nuo maro, kartu tinka ir nuo sausligės. Bulvių pasėlius purškiant tik nuo sausligės, pakanka 3–5 purškimų. Problema iškiltų tuo atveju, jei oro sąlygos nėra palankios marui plisti (aukštesnė temperatūra, drėgmės trūkumas) ir logiškai atsisakius vieno ar kito fungicidinio purškimo, susidarytų tokia situacija, jog nesukontroliuota sausligė pridarytų ne mažiau nuostolių negu maras.