Augalininkystės ūkyje svarbu ne tik užaugintus grūdus laiku nukulti, bet ir parvežtus iš laukų saugiai supilti. Akmenės rajone su tėvu Vilijumi ūkininkaujantis Audrius Vaišvyla neslepia, kad tai ypač skaudžiai supratę prieš tris sezonus, kai dėl nuolat merkusio lietaus supuvo didžiuliai kiekiai lauko aikštelėje kaugėse laikytų grūdų.

Maždaug prieš dešimtmetį Vaišvylos įsirengė džiovyklą, pasistatė keturis 400 t talpos grūdų bokštus – juose galima sandėliuoti apie 1 600 t kviečių. Grūdus sandėliuoja ir mechaninių dirbtuvių patalpose, tačiau stambiame augalininkystės ūkyje turimų sandėlių nepakanka prikuliamiems grūdams laikyti. Audriaus skaičiavimu, norint įsirengti sandėlį, kuriame tilptų daugiau kaip 6 000 t grūdų, reikėtų mažiausiai 1 mln. eurų, o svarbiausia – gana didelių pradinių investicijų. Tad kaip geriausią naujų sandėlių alternatyvą jis įvardija grūdų laikymą plastiko rankovėse. Šią technologiją Akmenės r. ūkininkai naudoja jau antrą sezoną. Iš tolo baltuojančias grūdų pilnas rankoves jie laiko ūkio gamybinės bazės aikštelėje Sablauskių kaime.

„Šlapiais 2017-aisiais prikūlėme kaip niekad daug grūdų, kviečių derliaus vidurkis siekė 9 t/ha. Pylėme juos aikštelėje į kauges, uždengėme plėvele, tačiau prasidėjo gausūs ir ilgai užsitęsę lietūs, todėl kaugių apačioje grūdai beveik per sprindį supuvo, dalis grūdų sudygo. Išveždami grūdus suskaičiavome, kad praradome apie 100 tonų. Tai ir privertė ieškoti sprendimo, daugiau rizikuoti nenorėjome“, – apie jų ūkyje pradėtą naudoti grūdų laikymo plastiko rankovėse technologiją pasakoja Audrius. Pasak jo, tai puikus sprendimas grūdams laikyti, jei nėra galimybės greitai derliaus parduoti arba sandėliuoti po stogu.

Ūkininkas neslepia, kad visa plėvelė ir šiai technologijai reikalinga technika kainavo pigiau nei siekė 2017-aisiais patirti nuostoliai. Be to, jo pastebėjimu, grūdus pilti į kauges, dengti jas plėvele taip pat nėra pigu, nes ir ši plėvelė kainuoja panašiai tiek pat, kiek plastiko rankovė.

Šios grūdų laikymo technologijos pagrindas – žarnos formos trisluoksnė plėvelė, į kurią grūdai pilami tam skirta mašina – kimštuvu, o iškraunami specialia grūdų iškrovimo mašina. Į vieną 90 m ilgio plastiko rankovę telpa apie 300 t kviečių. A. Vaišvylos skaičiavimu, vienai tonai grūdų supilti rankovės kaina sudaro apie 2 eurus.

Galima laikyti drėgnus grūdus

Bendrai ūkininkaujantys Vilijus ir Audrius Vaišvylos dirba 1 200 ha. Lig šiol apie 900 ha valdę ūkininkai šiemet dirbamų naudmenų plotą išplėtė dar 300 ha nuomojamos žemės, kurią nuomoti pasiūlė kitame Lietuvos rajone ūkininkaujantis vokietis. Tad, padidėjus dirbamos žemės plotams, grūdų sandėliavimo klausimas tapo dar aktualesnis ir, pasak Audriaus, tai kuo puikiausiai padeda išspręsti grūdų laikymo plastiko rankovėse technologija.

„Vienas iš šios technologijos privalumų – greitas ir saugus iš laukų nuo kombaino parvežtų grūdų supylimas. Svarbu ir tai, kad į rankoves galima pilti ir gana ilgai laikyti drėgnus grūdus, nebūtina jų iš karto išdžiovinti. Rankovėse grūdai negauna oro, todėl nekaista ir negenda. Nesvarbu, ar lyja, ar sninga, grūdai rankovėse guli saugiai“, – technologijos privalumus vardija ūkininkas. Pasak jo, ir dėl plėvelės utilizavimo jokių problemų nekyla – jas noriai išsiveža plastiko atliekas tvarkančios įmonės.

A. Vaišvyla pasakoja, kad pernai teko į rankoves pilti 18 proc. drėgnumo grūdus, šiais metais drėgniausi buvo 15,5–16 proc., nors pylė į rankoves ir sausus 13,7 proc. grūdus. „O svarbiausia, kad per patį darbų įkarštį nereikia sukti galvos dėl grūdų valymo ir džiovinimo. Galima ramiai, kai yra laisvo laiko, grūdus tvarkyti ir išvežti“, – sako Audrius, nors pripažįsta, kad džiovinti grūdus efektyviausia, kai oras šiltas. Pernai Vaišvylų ūkyje visi grūdai buvo sutvarkyti ir rankovių lauke neliko jau spalio viduryje. Šiais metais grūdai supilti į 10 rankovių: 6 laikomi kviečiai, po dvi skirta kvietrugiams ir miežiams.

Plastiko rankoves Silobolsa Plastar ir reikiamą techniką Vaišvylos įsigijo iš Šakių rajono įmonės „Kalnorė“, kurios savininkas ūkininkas Darius Stonkus buvo šios technologijos, labai populiarios Argentinoje, pradininkas Lietuvoje, vėliau pasiūlęs ją ir mūsų šalies grūdų sektoriui. „Kalnorė“ prekiauja ne tik argentinietiškomis, bet ir ukrainietiškomis šiai technologijai reikalingomis medžiagomis ir mašinomis. Vaišvylos pasirinko techniką, pagamintą „Zavod Kobzarenko“ gamykloje Ukrainoje. Kimštuvą jie įsigijo prieš dvejus metus, iškrovimo mašiną – šiemet.

Audriaus pastebėjimu, ypač našiai dirba grūdų iškrovimo mašina. „Jei grūdai sausi, 34 m³ talpos vilkikas pakraunamas per 10 minučių. Techninėse charakteristikose nurodomas 150 t/val. našumas, vadinasi, visa rankovė iškraunama per dvi valandas. Palyginimui, pakrauti tokį pat vilkiką iš bokšto su vienu sraigtiniu transporteriu užtrunka 60–75 minutes“, – naujos mašinos našumu džiaugiasi ūkininkas.

Investicijų neplanuoja, kol neatiduos skolų

Augina Akmenės r. ūkininkai žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius rapsus, kvietrugius, žirnius, pernai sėjo ir žieminių miežių. Pastarosios kultūros šiemet atsisakė, nes, Audriaus teigimu, miežiai, kurie gerai šaknijasi, krūmijasi ir dauginasi, ilgainiui tampa kaip piktžolės, kurias sunku išnaikinti.

Šį sezoną sėjo daugiau nei įprastai žieminių rapsų: jei anksčiau jiems skirdavo 260–270 ha, tai šiemet rapsai pasėti didesniame kaip 400 ha plote, o štai kitąmet planuoja juos auginti iki 200 ha plote. Kaip ir daugumoje ūkių, didžiąją dalį naudmenų sudaro žieminiai ir vasariniai kviečiai. Prastesnėse dirvose paprastai sėja žieminius kvietrugius, žalinimo užskaitai – žirnius, juos taip pat augina ir dėl sėjomainos.

Derlių doroja dviem New Holland kombainais – kratikliniu ir rotoriniu, pastarąjį įsigijo šiemet vietoj anksčiau naudoto dar vieno to paties gamintojo kratiklinio kombaino. Audrius teigia, kad kuliant rotoriniu kombainu beveik nebūna suskaldytų grūdų – tuo įsitikino patys, valydami ir beicuodami sėklai grūdus. Be to, juo galima dirbti gerokai našiau nei kratikliniu, tik šį sezoną tam sąlygos nebuvo itin palankios. „Šiemet sunkiai grūdai iš varpų kūlėsi, nes uždžiovino, kai jos dar nebuvo gerai subrendusios, grūdai sudžiūvo, kietai varpose laikėsi, todėl net kuliant rotoriniu kombainu didelio našumo nebuvo. Nors derlius buvo mažesnis nei įprastai, tačiau lėkti negalėjai, nes daug neiškultų grūdų varpose būtų likę“, – apie šio sezono išskirtinumus pasakoja Audrius. Beje, rotoriniu kombainu šiemet jis pats ir dirbo.

Vidutiniškai Vaišvylos kulia apie 7 t/ha kviečių, tačiau dvejus metus iš eilės alinusi sausra padarė įtaką derliui: pernai byrėjo apie 6, šiemet – 5 t/ha kviečių. Mažiau byrėjo ir kvietrugių, jų šių metų derliaus vidurkis siekė 5 t/ha. O štai rapsų derliumi – 4 t/ha – ūkininkai patenkinti. Tiesa, ne visus rapsus pavyko iš karto po javapjūtės parduoti – maždaug 300 t jų dar guli grūdų bokšte. „Pernai žieminių augalų derlius buvo geresnis, nes užteko jiems drėgmės, likusios dirvožemyje po lietingų metų. Šiemet žieminių derlius prastesnis, o laimėjo tie, kurie vasarinių kviečių buvo pasisėję daugiau“, – pripažįsta A. Vaišvyla, neslėpdamas, kad per dvejus sausringus metus dėl mažesnio nei tikėtasi derliaus jų ūkis, kaip ir daugelis kitų, skolų neišvengė.

„Tikimės, kad pardavę ir išvežę visus grūdus atiduosime skolas. Jei kiti metai bus geri, bus galima vėl apie naujas investicijas galvoti“, – sako Audrius ir priduria, kad dirbamos žemės plotams padidėjus ūkiui reikėtų galingesnio traktoriaus. Tačiau tada tektų keisti ir dabar naudojamus 6 m darbinio pločio padargus.

Rūpinasi dirvožemio gyvybingumu

Stambaus augalininkystės ūkio savininkai aria tik tuos laukus, kuriuose sėja rapsus, kitoms kultūroms dirvas įdirba skutikliais. Šiemet ryžosi eksperimentui – pusėje vieno lauko rapsus pasėjo demonstracine juostine sėjamąja Focus, kuri vienu važiavimu giliai įdirbo žemę ir kartu pasėjo rapsus. „Kitoje lauko pusėje rapsus pasėjome į artą dirvą. Bus įdomu palyginti rezultatus. Tačiau šiai sėjamajai reikia galingo traktoriaus – mūsų 250 AG traktorius keturmetrę mašiną vos traukė“, – pastebėjimais dalijasi ūkininkas.

Didelį dėmesį Vaišvylos skiria dirvožemiui, jo struktūrai ir produktyvumui gerinti naudoja ne tik mikroelementus, bet ir biologinius preparatus, tarp jų – ir šiaudų mineralizaciją skatinančias bakterijas. Jas išpurškia 6 m darbinio pločio savos gamybos purkštuvu, kurį kabina ant traktoriaus priekio, kai iš karto po javapjūtės skuta dirvą diskiniu skutikliu.

Audrius tikina, kad ir nedideliais kiekiais naudojamų biologinių preparatų privalumai akivaizdūs. Viena, pagerėjo net durpingų dirvožemių, kuriuose niekas anksčiau neaugo, derlingumas, antra, žemė tapo puresnė, pralaidesnė vandeniui, atsparesnė užmirkimui. „Konkretus pavyzdys – šalia vienas kito du laukai: kaimyno ir mūsų, kuriame mes kelerius metus naudojome biologinius priedus. Po lietaus kaimyno lauke telkšo pelkė, o mūsų – vos vos drėgna“, – biologinių preparatų nauda neabejoja Akmenės rajono ūkininkas.