23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/10
Kukurūzų auginimas: situacija, pokyčiai, tendencijos
  • R.Jagaitė
  • Mano ūkis

Kukurūzai ypač svarbūs gyvulininkystės ūkiams. Jų paskirtis dvejopa: žaliajai masei (pašarams) ir grūdams. Kokia pastarųjų metų kukurūzų auginimo situacija ir patirtis Lietuvoje, kokie technologijų pokyčiai ir galimos perspektyvos?

Pasėlių deklaravimo duomenimis, Lietuvoje 2015 m. buvo deklaruota 41,4 tūkst. ha, 2016 m. – 40,1 tūkst. ha, 2017 m. – 37,9 tūkst. ha kukurūzų. 2018 m. jų plotai sudarė 41,9 tūkst. ha, o šiemet deklaruota 46,2 tūkst. ha kukurūzų. Taigi per pastaruosius trejus metus šių augalų plotai mūsų šalyje po truputį didėja. Tačiau toks padidėjimas (po kelis tūkstančius ha kasmet) esminių pokyčių kukurūzų auginimo apimtims nedaro.

Kukurūzų auginimo tendencijos išlieka panašios: dalis jų skiriama žaliajai masei pašarams, o kita dalis (mažesnė) auginama grūdams. Įvertinus tai, kad pastaraisiais metais galvijų, kuriems ir skiriami iš kukurūzų gaminami pašarai, Lietuvoje mažėja, galima teigti, kad šių augalų plotai pamažu plečiasi.

Šie metai kukurūzams auginti buvo gana palankūs. Nors pavasarį tam tikrais momentais dirvose trūko drėgmės, tačiau vėliau pasėliai suvešėjo. Kukurūzų augintojai pjauna gausią augalų masę silosui arba laukia subręstant neblogo grūdų derliaus.

Mokslininkės pastebėjimai ir patarimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Onos Auškalnienės disertacijos darbo tema prieš du dešimtmečius buvo būtent apie kukurūzus. Nagrinėjo jų apsaugos nuo piktžolių būdus ir galimybes.

Kokie kukurūzų auginimo pokyčiai įvyko per du dešimtmečius? Per tą laiką, pasak mokslininkės, rinkoje atsirado naujų ankstyvų ir derlingų vakarietiškų hibridų. Seniau hibridų irgi buvo, tačiau jie taip anksti ir greitai nesivystė, kaip dabar. Dabartiniai hibridai atsparesni vėsesnėms pavasario temperatūroms, auga daug greičiau ir iki rudens sugeba sukaupti daugiau sausųjų medžiagų. Tokie augalai labiau tinka gaminti kokybiškam silosui arba subrandinti grūdus.

Nors pastaraisiais metais žemdirbiai pastebi, jog klimatas keičiasi, tačiau, mokslininkės nuomone, šie pokyčiai dar nėra tokie esminiai, kad labai stipriai paveiktų kukurūzų auginimą. Aišku, šiltesni orai tampa palankesni šiems šilumą mėgstantiems augalams. Pasak O. Auškalnienės, pavyzdžiui, 2018 metai pagal efektyvių temperatūrų sumą buvo vieni šilčiausių per jos darbo patirtį: Dotnuvos agrometeorologinės stoties duomenimis, 2018 m. gegužės–rugsėjo efektyvių temperatūrų suma (+10 °C) siekė net 1 316. Tokių metų dar nėra buvę! Per pastarąjį dešimtmetį ji svyruodavo nuo 841 iki 1 098. Atrodo, kad ir šie, 2019-ieji pagal efektyvių temperatūrų sumą gali būti panašūs į pernykščius.

Kukurūzai yra šiltų kraštų augalai ir aukštos temperatūros jiems patinka. Tačiau su karščiais prasideda kita bėda – augalams dirvose ima trūkti drėgmės. Mokslininkės žodžiais, kukurūzams drėgmės labiausiai reikia jų intensyvaus augimo metu, kai vystosi lapija, žiedynai. Tuomet sausųjų medžiagų gamybai jie sunaudoja du trečdalius reikalingo vandens kiekio. Pasitaikius sausroms, dėl drėgmės trūkumo kukurūzai neužauga tokie, kokių tikimės. Vanduo šiuo atveju tampa ribojančiu būsimo derlingumo veiksniu.

Palyginti su kitų rūšių augalais, pavyzdžiui, rapsais, kukurūzų bendras plotas Lietuvos ūkių sėjomainose vis dar nėra toks didelis, kad skatintų masinį ligų ar kenkėjų plitimą. Prisimename, kad pradėjus auginti rapsus, jų pasėliuose ligos ir kenkėjai taip pat mažai pasireikšdavo. Tačiau didėjant šių augalų plotams, situacija pasidarė visai priešinga – dabar be insekticidų ir fungicidų užauginti rapsų beveik neįmanoma.

Kadangi kukurūzų plotai kol kas riboti, jų ligų ir kenkėjų nėra tiek daug. Kita vertus, niekada negalima būti garantuotiems, kad pasėliai visuomet bus sveiki. Pasak O. Auškalnienės, pavyzdžiui, kukurūzų fuzariozės sukėlėjas yra tas pats, kaip ir žieminių kviečių. Tad, susidarius palankioms sąlygoms, pasėliai gali užsikrėsti.

„Yra registruota fungicidų ir insekticidų, skirtų kukurūzų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, tačiau augintojai dažniausiai dar išsiverčia jų nenaudodami. Nors šiais metais kai kuriuose kukurūzų laukuose buvo išplitusios javinės muselės (lot. Oscinella frit). Šie kenkėjai pažeidžia kukurūzų ūglius, jie deformuojasi. Tokius pažeidimų požymius galima supainioti su herbicidų sukeltomis augalų deformacijomis“, – pastebi O. Auškalnienė.

Mokslininkė sako, kad kukurūzų augintojai, kurie šiuos augalus puoselėja ne pirmus metus, įgyja patirties ir tiksliai atsirenka jų ūkiui ir tikslams tinkamiausias veisles. Kukurūzai yra gana plastiški augalai, todėl skirtingiems ūkiams ir auginimo sąlygoms tinka skirtingos veislės. Kadangi jų rinkoje siūloma tikrai nemažai, reikia nepatingėti išbandyti ir atsirinkti konkretaus ūkio sąlygoms tinkamiausias. Daugelis ūkių, ypač auginančių didesnius kukurūzų plotus, taip ir daro.

Mokslininkė pataria ūkyje auginti bent kelių skirtingų veislių kukurūzus. Pasitikėti viena veisle būtų neapdairu, nes nežinia, kokios bus oro sąlygos per vegetaciją, neaišku, kaip augalai į jas reaguos. Gali atsitikti taip, kad, esant nepalankioms sąlygoms veislė nesubręs. Kuo vėlesnės brandos yra kukurūzų veislė, tuo didesnis jos derlingumo potencialas. Tačiau ar jis bus išnaudotas, daug priklausys nuo klimato sąlygų. Visada yra rizika, kad per vasarą nesusidarys tiek efektyvių temperatūrų, kiek reikia konkrečiai veislei subręsti. Todėl pasirinkti vėlyvas ir kartu labai derlingas veisles Lietuvoje ne visuomet galima.

Pagrindinė kukurūzų augintojų daroma technologinė klaida, kurią pastebi mokslininkė, yra nesugebėjimas sukontroliuoti piktžolių. Kukurūzai labai jautrūs piktžolių konkurencijai, ypač pirmaisiais vystymosi tarpsniais, nes tuomet auga lėtai. Piktžolės gali greitai juos užgožti. Todėl didelę dalį kukurūzų auginimo sėkmės lemia tai, kaip augintojui pavyks sunaikinti piktžoles. Reikia labai atidžiai parinkti herbicidus ir jų naudojimo laiką. Kita vertus, registruotų herbicidų, skirtų kukurūzams, sąrašas nėra ilgas.

Auginant kukurūzus mokslininkė pataria subalansuoti tręšimą, t. y. nenukrypti vien į azoto trąšas. Kukurūzams ypač svarbus kalis. Vienpusis azoto naudojimas silpnina augalų atsparumą ligoms, stiebai irgi tampa liaunesni.

O. Auškalnienė pasakoja, kad šiuo metu kaip technologinės naujovės ateina kukurūzų auginimas kartu su kokiais nors tarpiniais augalais, pasėtais juostomis. Pavyzdžiui, dobilais. Šie auginimo būdai dar tebetyrinėjami, ieškoma geriausių sprendimų.

Kiek dar galėtų plėstis kukurūzų plotai Lietuvoje, ar vertėtų dar juos didinti? Kukurūzams reikia palyginti derlingų dirvų. Šiuo požiūriu jie konkuruoja su žieminiais kviečiais, kurie gali užauginti didelį derlių ir duoti didesnį pelną.

Kukurūzams labai tinkamų žemių nėra itin daug. Mažiau derlingose vietovėse įsikūrusiuose ūkiuose kukurūzų auginimo plėtra iš dalies ribota. Visai prastose žemėse kukurūzų auginti nė neverta. Šie augalai nemėgsta ir suslėgtų, rūgščių ar užmirkusių dirvožemių. Aišku, ūkiai, siekdami apsirūpinti pašarais, šiuos augalus sėja ir ne pačiose tinkamiausiose dirvose. Tokiu atveju būna ribotas ir pasėlių derlingumas.

Techninės ūkių galimybės irgi turi įtakos kukurūzų auginimo plėtrai. Reikia turėti jiems tinkamas sėjamąsias. Auginant grūdams, reikalingas kombaino priedas. Taigi, yra nemažai auginimą ribojančių veiksnių.

Ilgametė grūdams skirtų kukurūzų auginimo patirtis

Šakių rajono L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus pasakoja, kad ūkyje kukurūzus augina jau keliolika metų. Pradžia buvo, kai pagal tuometę ES tvarką atsisakė turėtos cukrinių runkelių kvotos ir juos pakeitė kukurūzais. Iš karto buvo nuspręsta juos auginti grūdams. Ir visą laiką iki šiol įmonė kukurūzus augina tik šiam tikslui.

Iš pradžių įmonės laukuose kukurūzams buvo skirta 150 ha. Pamažu jų plotai didėjo iki 1 500 ha. Ūkius įkūrė ir šeimos sūnūs Jaunius bei Darius, kurie taip pat augina kukurūzus grūdams. Pastaraisiais metais, po labai lietingų sezonų ir patirtų nuostolių dėl išmirkimo ir nederliaus, kukurūzų bendras plotas visuose trijuose ūkiuose sumažėjo iki 600–700 ha.

A. Stonkus sako, kad plotų korekcijai ir gautiems kukurūzų auginimo rezultatams daugiausia įtakos turėjo ne kas kitas, o skirtingų metų oro sąlygos.

„Nors atrodo, kad kuo karštesnis klimatas, tuo geriau turėtų būti kukurūzams, tačiau gamybinėje praktikoje yra ne visai taip. Visko: tiek lietaus, tiek drėgmės, tiek šilumos, turi būtų santykinai normaliai ir svarbiausia – laiku pagal kukurūzų augimo tarpsnius. Pavasarį kenkia šalnos ir sausros, vėliau žalos gali padaryti per gausus lietus, per šalti orai ir panašiai“, – sako patyręs kukurūzų augintojas A. Stonkus.

Šioje įmonėje per visą kukurūzų auginimo laiką jų technologijos keitėsi nedaug. Vienu metu kukurūzus sėjo į vagutes, paruoštas iš rudens. Tuomet ši technologija atrodė patraukli. Tačiau vėliau patirtis parodė, kad ji ne visai pasiteisino.

Iš rinkoje esančios gausios kukurūzų veislių pasiūlos L. Stonkuvienės agroserviso įmonė savo laukams paprastai išsirenka tą, kuri prieš tai 2–3 metus auginant mažesniais plotais pasirodė geriausiai. Tuomet šia veisle apsėjami pagrindiniai plotai.

Įmonėje išbandoma labai daug naujų kukurūzų veislių, nes gamybinė praktika geriau negu vien tik teoriniai jų aprašymai parodo, ko kuri veislė verta, ar tinka konkretaus ūkio ir jame taikomų priežiūros technologijų sąlygomis.

A. Stonkus pasakoja, jog per netrumpą kukurūzų auginimo laikotarpį pastebėjo, kad pasėliuose ima atsirasti daugiau ligų. Tačiau jis apgailestauja, kad mokslininkai nelabai skuba pasiūlyti apsaugos nuo jų priemonių.

„Klimato kaita akivaizdi: tokiais metais kaip 2018-ieji (manau, ir šiemet) kukurūzų branda buvo gerokai ankstyvesnė, kuliamų grūdų drėgmė būna mažesnė negu 30 proc. Tai leidžia sutaupyti daug džiovinimo išlaidų ir laiko. Tačiau dėl sausros 2018 m. kukurūzų derlingumas buvo 50 proc. mažesnis“, – pastebi A. Stonkus.

Patyrusio augintojo nuomone, pagrindinė priežastis, dėl ko kukurūzų plotai, ypač auginamų grūdams, Lietuvoje išlieka panašūs, yra tai, jog kukurūzams džiovinti (o to prireikia kasmet, net ir sausesniais karštesniais metais) reikia didelių investicijų ir profesionalių šiltintų džiovyklų. Retas ūkis ar įmonė tokią džiovyklą turi.

L. Stonkuvienės agroserviso įmonėje ir šeimos sūnų ūkiuose kukurūzų auginimo plėsti irgi neketinama. „Manau, išliksime kol kas santūrūs – nei labai mažinsime, nei labai plėsimės. Atsižvelgdami į sėjomainas visuose trijuose ūkiuose bendrai auginsime apie 600–1 200 ha“, – sako Aleksandras Stonkus.

***

Palyginti su kitais pasėlių augalais, bendras kukurūzų plotas Lietuvoje šiemet buvo panašus, kaip ir rugių, dukart mažesnis negu avižų ar žieminių kvietrugių, bet maždaug dukart didesnis negu grikių ar vasarinių rapsų.

***

Kukurūzams pavojų keliantys kenksmingi organizmai

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) duomenimis, Lietuvoje į kenksmingųjų organizmų (karantininių kenkėjų) sąrašus yra įrašyta kukurūzams pavojų kelianti bakterija Erwinia stewartii (Smyth) Dye. Ji sukelia ligą, kurią būtų galima pavadinti bakterine kukurūzų vytimi (oficialiai aprobuoto lietuviško termino nėra – red. past.).

„Visai ES bendrijai yra svarbu, kad kukurūzų (Zea mays L.) sėklos patektų tik iš teritorijų, kurios yra oficialiai pripažintos neužkrėstomis bakterija Erwinia stewartii (Smyth) Dye, arba atlikus sėklų mėginio laboratorinį tyrimą ir nustačius, kad Erwinia stewartii (Smyth) Dye bakterija nerasta. Moksliškai įrodyta, kad pagrindinis šios bakterijos plitimo pavojus – kukurūzų sėklos, todėl visoje ES griežtai kontroliuojamas šių sėklų judėjimas, ypač kukurūzų (ne tik sėklų) įvežimas iš trečiųjų šalių, kadangi bakterijos plitimas gali būti labai staigus ir ekonomiškai labai skausmingas augintojams“, – apie šių bakterijų keliamą pavojų paaiškina VAT Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Benetis.

Vakariniai lapgraužiai (Diabrotica virgifera virgifera Le Conte) yra kukurūzų kenkėjai, dėl kurių anksčiau buvo atliekami fitosanitariniai tyrimai, tačiau, nepavykus užkirsti kelio jų plitimui, nuo 2014 m. buvo atsisakyta bendrų fitosanitarinės kontrolės priemonių ES mastu. VAT duomenimis, Lietuvoje šio kenkėjo židinių aptikta nebuvo, tačiau kitų ES šalių stebėsenos rezultatai rodo, kad vakariniai lapgraužiai jau paplitę didelėje ES teritorijos dalyje. Nors neįmanoma sustabdyti šių kenkėjų plitimo, egzistuoja veiksmingų ir tvarių kontrolės priemonių, kuriomis galima sumažinti jų poveikį kukurūzų derlingumui, pavyzdžiui, taikant sėjomainą.

Pirmieji vakarinio lapgraužio plitimo protrūkiai Europoje užfiksuoti 1992 metais Serbijoje, o 2011 metais šių kenkėjų buvo aptikta netoli Varšuvos (Lenkija). Šiuo metu žinomi pavieniai atvejai pietinėje Baltarusijos dalyje (Bresto srityje), pasienyje su Ukraina.

Pasak VAT specialisto, be minėtų bakterijų ir vabalų, yra nemažai kukurūzų kenkėjų, neįrašytų į kontroliuojamų kenksmingųjų organizmų sąrašus.

Gerosios augalų apsaugos praktikos (GAAP) standarte PP 2 kukurūzams (jis yra vienas iš EPPO – Europos ir Viduržemio jūros baseino šalių augalų apsaugos organizacijos programos parengtų standartų visiems pagrindiniams žemės ūkio augalams EPPO regione) nurodomi šie kenksmingi organizmai (jie nurodomi lotyniškais pavadinimais, lietuviški terminai ne visi yra oficialiai aprobuoti – red. past.):

Grybinės ligos – rudoji dėmėtligė (Setosphaeria turcica), dulkančiosios kūlės (Sphacelotheca reiliana), pūslėtosios kūlės (Ustilago maydis), daigų, burbuolės šerdies ir stiebo puviniai (Pythium spp., Fusarium spp.), antraknozė (Colletotrichum graminicola), miltligė (Sclerophthora macrospora);

Vabzdžiai – javinės ir švedinės muselės (Oscinella frit, Geomyza tripunctata), kukurūziniai straubliukai (Tanymecus dilaticollis), pelėdgalviai (Noctuid larvae, Helicoverpa armigera), amarai (Sitabion avenae, Metopolophium dirhodum, Rhopalosiphum padi), spragšiai (Agriotes spp.), grambuoliai (Melolentha spp.), ilgakojai uodai (Tipula spp.), europiniai kukurūziniai ugniukai (Ostrinia nubilalis), kandys (Sesamia nonagrioides);

Erkės Tetranychus urticae, T. cinnabarinus ir T. turkestani.

Detalesnę informaciją apie kiekvieną šių kenkėjų galima rasti EPPO tinklalapyje anglų kalba ir žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. patvirtintose Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse.

VAT specialistai pastebi, jog klimatui šiltėjant kenkėjų gyvavimo arealai plečiasi, todėl didelė tikimybė, jog ateityje augalų kenkėjų tik gausės. Ne išimtis ir kukurūzai.