23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/08
Tarpiniai pasėliai ir supaprastintas žemės dirbimas: kaip suderinti technologijas
  • Dr. Aleksandras VELYKIS, dr. Antanas SATKUS LAMMC Joniškėlio bandymų stotis
  • Mano ūkis

Įgyvendinant žalinimo ir kitų programų, susijusių su augalų įvairovės didinimu, reikalavimus, žemdirbiams dažnai teks rinktis tarpinius pasėlius, nes auginti vienmečius pupinius augalus pagrindiniuose pasėliuose be cheminių augalų apsaugos priemonių galimybės yra ribotos. Kaip suderinti tarpinius pasėlius ir supaprastintą žemės dirbimą?

Apie tarpinių pasėlių – tiek įsėlinių, tiek posėlinių – auginimo technologijų pasirinkimą, derinant prie žalinimo reikalavimų, mokslininkai jau yra nemažai rašę. Tačiau šios technologijos buvo aptartos pagrindinių pasėlių augalams taikant tradicinį žemės dirbimo būdą – arimą.

Dabar Lietuvoje vis plačiau taikomi įvairaus intensyvumo supaprastinto žemės dirbimo būdai ar net tiesioginė sėja. Taip pat į Lietuvą ateina naujos juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologijos. Todėl žemdirbiams gali iškilti nemažai klausimų, kaip elgtis, kai po augintų tarpinių pasėlių norėsis pagrindinių pasėlių augalams supaprastinti žemės dirbimą.

LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje supaprastinto žemės dirbimo ir tarpinių pasėlių auginimo derinimo galimybės yra tiriamos nuo 2007 metų. Todėl sukaupta nemažai tyrimo duomenų ir patirties, leidžiančių apibendrinti šių technologinių derinių problemas ir perspektyvas.

Ieškoti pusiausvyros tarp privalumų ir trūkumų

Siauros specializacijos ūkiuose, kur sėjomaina trumpa ir ypač jei augalai dažnai atsėliuojami ir taikomas supaprastintas žemės dirbimas arba tiesioginė sėja, net ir trumpalaikis tarpinių pasėlių įtraukimas į augalų kaitą yra naudingas tiek fitopatologiniu, tiek ir kitais augalų įvairinimo naudos bei dirvosauginiu požiūriu. Tik visada būtina laikytis taisyklės, kad tarpiniame pasėlyje reikia auginti negiminingus augalus nei prieš tai buvusiems pagrindinio pasėlio, nei būsimiems augalams.

Renkantis supaprastinto žemės dirbimo ar tiesioginės sėjos derinius su tarpinių pasėlių auginimu, kiekviename ūkyje, atsižvelgiant į vietos dirvožemio sąlygas, auginamus augalus ir specializaciją, turimą techniką ir kitus veiksnius, reikia ieškoti pusiausvyros tarp šių technologijų privalumų ir trūkumų.

Pagrindiniai tarpinių pasėlių derinimo su bearimiu žemės dirbimu ypatumai yra šie:

  • tarpinių pasėlių augalai gali biologiškai supurenti nedirbtą dirvos sluoksnį (suirusios šaknys palieka stambias bioporas dirvoje);
  • sustiprėja tarpinių pasėlių, ypač pupinių augalų, auginimo poveikis didinti dirvožemio struktūros patvarumą, dirvožemio poringumą ir laidumą vandeniui bei orui. Augalų liekanos saugo dirvos paviršių nuo sutankėjimo;
  • sumažėja maisto medžiagų, ypač azoto, nuostoliai, gruntinių ir drenažo vandenų tarša;
  • sumažėja ligų išplitimas giminingus augalus perskiriant kitos rūšies tarpiniais pasėliais, nes bearimio dirbimo sąlygomis daug augalų liekanų lieka dirvos paviršiuje. Tačiau ligos ir kenkėjai gali labiau išplisti, jei pagrindinių ir tarpinių pasėlių augalai giminingi;
  • labiau gali pasireikšti tarpinio pasėlio augalų fitotoksiškumas (dėl įterpimo dirvos paviršiuje) pagrindinio pasėlio augalams – alelopatinis liekanų efektas;
  • daugiau negu ariant išlieka nesudygusių tarpinio pasėlio augalų sėklų, kurios užteršia pagrindinį pasėlį. Dalis tarpinio pasėlio augalų gali atželti.

Sunkesni dirvožemiai be mechaninio purenimo greitai sutankėja, pasidaro mažai laidūs vandeniui ir tampa kliūtimi augalų šaknims prasiskverbti į gilesnius sluoksnius. Dėl to išmirksta žieminių augalų pasėliai, o sausringais periodais augalai negali panaudoti gilesniuose sluoksniuose esančių drėgmės ir maisto atsargų.

Seklinant žemės dirbimo gylį, dirvožemio degradacijai mažinti svarbios tampa biologinės priemonės. Šiuo požiūriu lengviausiai pritaikoma agropriemonė – tarpinių pasėlių auginimas, pasirenkant tinkamus augalus, galinčius stipriomis šaknimis biologiškai supurenti nedirbtą dirvos sluoksnį ar gerinti jos struktūrą.

Nedirbtą dirvos sluoksnį supurenti geriausiai gali bastutiniai augalai – aliejiniai ridikai, garstyčios ir kt., o jos struktūrą pagerinti – pupiniai: dobilai, žirniai, pupos, vikiai, lubinai.

Auginant minėtus augalus, sustiprėja ir dirvožemio faunos (sliekų ir kitų gyvų organizmų) dirvos atkuriamasis poveikis. Biologinis purenimas dirvožemio struktūringumui palaikyti dažnai gali būti svarbesnis už mechaninį. Dirvos paviršiuje išlikusios tarpinio pasėlio augalų liekanos saugo dirvožemį nuo žalingo lietaus, saulės ir vėjo poveikio ir mažina jo fizinę degradaciją.

Vien dėl bearimio žemės dirbimo, palyginti su tradiciniu arimu, sumažėja pagrindinio pasėlio nesunaudotų maisto medžiagų, ypač mineralinio azoto, patekimas į gilesnius poarmeninius dirvožemio sluoksnius. Derinant bearimį žemės dirbimą su tarpinio pasėlio augalų, ypač tokių, kurie sujungia daug likusio laisvo azoto, auginimu, galima gerokai sumažinti maisto medžiagų nuostolius ir gruntinių bei drenažo vandenų taršą. Kuo ilgiau išlaikome vegetuojančius tarpinius pasėlius, tuo šis poveikis bus stipresnis.

Bearimio žemės dirbimo sąlygomis daug augalų liekanų, o kartu ir jų ligų sukėlėjų, lieka dirvos paviršiuje. Todėl dažnai labiau plinta augalų ligos.

Sumažinti ligų išplitimą galima giminingus augalus pakeičiant kitos rūšies tarpiniais pasėliais. Tačiau augalų ligos ir kenkėjai gali dar labiau išplisti, jeigu supaprastinto žemės dirbimo sąlygomis auginsime giminingus pagrindinių ir tarpinių pasėlių augalus. Todėl bearimio žemės dirbimo sistemoje yra daug svarbiau negu ariant pasirinkti tokius augalus tarpiniams pasėliams, kad jie nebūtų giminingi pagrindinio pasėlio augalams.

Net ir laikantis šios taisyklės, kai pagrindiniuose pasėliuose auginami rapsai, o tarpiniuose – baltosios garstyčios ar aliejiniai ridikai ir taikomas bearimis žemės dirbimas, rapsuose gali labiau išplisti fomozė ir sklerotinis puvinys. Ligų plitimo požiūriu taip pat svarbu „neperkrauti“ sėjomainos ne tik bastutiniais, bet ir pupiniais pagrindiniais bei tarpiniais pasėliais (pupomis, žirniais, dobilais ir kt.).

Tarpinių pasėlių biomasės įterpimas bearimiu dirbimu

Derinant bearimį žemės dirbimą su tarpinių pasėlių auginimu žaliajai trąšai, svarbu ją įterpti, kai dirva yra tinkamos būklės, t. y. į fizinę brandą panašaus drėgnumo, o didelę antžeminę biomasę išauginusius tarpinių pasėlių augalus prieš įterpimą reikėtų susmulkinti. Smulkinti tarpinių pasėlių augalus verta, kai nesmulkinti augalai trukdo tinkamai įdirbti žemę ir pasėti pagrindinį pasėlį.

Tarpiniais pasėliais uždengtas molingesnių dirvų paviršius vėlai rudenį, jeigu gausiau palyja, dažnai išlieka per drėgnas, kad tinkamai atliktume bearimį žemės dirbimą. Tam, kad taip dirbdami žemę negadintume dirvožemio, reikia prieš keletą dienų susmulkinti tarpinio pasėlio augalus ir iki žemės dirbimo leisti dirvos viršutiniam sluoksniui pradžiūti.

Tačiau verta žinoti, kad susmulkinti augalai greitai skaidosi ir gali prarasti daug sukauptų maisto medžiagų. Todėl smulkinti tarpinių pasėlių augalus reikia tiek, kad jie netrukdytų kitoms technologinėms operacijoms, bet ne per daug, kad neskatintume žalios biomasės skaidymosi.

Smulkinti tarpinių pasėlių augalus galima įvairių tipų augalų smulkintuvais, jeigu jų panaudojimas leidžia laikytis minėtos taisyklės. Šiam tikslui taip pat gerai tinka peilinio tipo volai. Įterpiant tarpinių pasėlių augalų masę, peilinio tipo volus galima agreguoti kartu su plūgais, bearimio žemės dirbimo padargais ar net sėjamosiomis.

Privoluotą ir susmulkintą tarpinį pasėlį galima be įterpimo palikti per žiemą iki pavasario kaip mulčią, taip pat taikyti tiesioginę sėją tiek žieminiams, tiek vasariniams augalams.

Tarpinių pasėlių panaudojimas mulčiui

Įgyvendinant žalinimo reikalavimų siekį kuo ilgiau išlaikyti vegetuojančius tarpinius pasėlius, supaprastinto žemės dirbimo sistemose šiuos pasėlius galima panaudoti mulčiui. Tarpinių pasėlių panaudojimo mulčiui būdai yra tokie: 1) žiemojančių augalų („gyvas“) mulčias; 2) nušalusių augalų mulčias; 3) susmulkintų augalų mulčias.

Mulčiuotus tarpinius pasėlius dažniausiai galima pritaikyti prieš vasarinių augalų auginimą pagrindiniuose pasėliuose. Taikant tradicinius tarpinius pasėlius kaip mulčią, bet kokio žemės dirbimo rudenį tenka atsisakyti ir tik pavasarį atlikti priešsėjinį žemės dirbimą ar taikyti tiesioginę sėją, nelygu dirvos fizinė būklė, auginamų vasarinių augalų rūšis ir kitos sąlygos.

Žiemojančių augalų – „gyvą“ – mulčią turėsime tarpiniame pasėlyje pasėję žiemojančius (žieminius) augalus: įvairių rūšių daugiametes pupines žoles, žieminius javus (pavyzdžiui, rugius) ar kitus per žiemą nenušąlančius augalus. Pasėjus tarpiniame pasėlyje vasarinius augalus, jie per žiemą nušals, augalų liekanos padengs dirvos paviršių ir turėsime nušalusių augalų mulčią.

Smulkinti tarpinių pasėlių augalus mulčiui verta:

  • kai pasėliai užauga piktžolėti ir norime neleisti piktžolių sėkloms subręsti;
  • kai augalai gali kelis kartus per vegetacijos periodą atželti (pavyzdžiui, daugiametės žolės);
  • kai augalai perauga ir gali per daug sumedėti.

Naudojant tarpinius pasėlius mulčiui svarbiausi ypatumai yra šie:

  • sumažėja dirvos mechaninis purenimas, išsaugoma susiformavusi jos struktūra. Mažinama dirvos erozija. Tačiau mulčias sulėtina dirvos įšilimą ir išdžiūvimą (prastėja dirvos įdirbimo kokybė, vėlinama sėja, augalai prasčiau dygsta ir auga). Mulčiui uždengus dirvos paviršių, gali sumažėti herbicidų efektyvumas;
  • ilgėja tarpinių pasėlių augimo periodas, didėja organinių medžiagų sukaupimas ir patekimas į dirvą;
  • tarpinių pasėlių liekanos mažina piktžolių sėklų dygimą ir stelbia augančias piktžoles;
  • nebūtina smulkinti ir įterpti tarpinių pasėlių biomasės;
  • ilgiau išlieka alelopatinis tarpinių pasėlių augalų poveikis;
  • nušalusių augalų liekanas lengviau įterpti pavasarį priešsėjinio dirbimo metu, tuomet jos mažiau trukdo tinkamai pasėti, negu auginant žiemojančius tarpinius pasėlius iki pavasario. Tačiau kai kurie vasariniai tarpinių pasėlių augalai, esant švelnioms žiemoms, ne visai nušąla. Mulčias gali trukdyti tinkamai išpurenti tarpueilius;
  • sunkiose žemėse tinkamesnė per žiemą nušąlančių vasarinių tarpinių pasėlių panaudojimo mulčiui technologija, palyginti su žiemojančiais.

Lietuvoje, kaip ir kitose Šiaurės Europos šalyse, tarpinių pasėlių, ypač posėlinių, trukmė po pagrindinių pasėlių nuėmimo iki augalų augimui dar palankaus rudens laikotarpio ir būtinumo rudeninį žemės dirbimą atlikti tinkamais terminais yra trumpa. Trukmė dar labiau sumažėja po vėliau nuimamų vasarinių augalų auginimo. Todėl tarpinių pasėlių panaudojimas „gyvam“ ar nušąlančių augalų mulčiui leidžia dar pratęsti jų pozityvų poveikį likusių maisto medžiagų sujungimo, dirvos paviršiaus uždengimo ir kitais tikslais.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad sunkesnėse molingose dirvose, palikus žiemojančių augalų mulčią visai be žemės dirbimo rudenį, pavasarį būna sunku įprastiniais priešsėjinio žemės dirbimo padargais dirvą tinkamai paruošti augalų sėjai.

Paliekant nušąlančių augalų mulčią per žiemą visai be žemės dirbimo rudenį, sunkesnės dirvos gali stipriai sutankėti, ypač jeigu ruduo lietingas. Tokiu atveju reikėtų vengti auginti vasarinius augalus, kurių šaknų sistema silpna ir jie nepakenčia smarkiau suslėgtos dirvos. Mūsų tyrimuose šioms sąlygoms jautriausi (silpniau augo ir derėjo) buvo žirniai, ne tokie jautrūs – vasariniai miežiai, o tarpinę padėtį užėmė vasariniai rapsai.

Juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologijų po tarpinių pasėlių taikymo perspektyvos

Taikant juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologijas, tarpinius pasėlius galima panaudoti tiek „gyvam“, tiek ir nušąlančių augalų mulčiui. Tokiose technologijose pasėliai gali ilgesnį (jeigu tarpiniai pasėliai peržiemoja) ar trumpesnį (jeigu nušąla) laiką tapti dvinariais, kai kartu auga ir pagrindinio, ir tarpinio pasėlio augalai.

Juostinio žemės dirbimo ir sėjos agregatais į ištisinį tarpinį pasėlį galima juostomis įsėti žieminius javus. Tarpueiliuose išlikę tarpinių pasėlių augalai ar jų liekanos žiemą gali padėti sulaikyti vėjo nupustomą sniegą. Pavasarį ir vasarą tarpinio pasėlio augalų liekanos, mulčiumi padengusios dirvos paviršių javų tarpueiliuose, padės išlaikyti dirvožemio drėgmę ir stelbs piktžolių augimą.

Šios technologijos leidžia suderinti įsėlinių ir posėlinių tarpinių pasėlių auginimą ne tik prieš vasarinius pagrindinius pasėlius, bet ir kartu su žieminiais. Pastaruoju atveju nereikia visai likviduoti tarpinio pasėlio (tai būtina padaryti ištisinio žemės dirbimo atveju) prieš žieminių augalų sėją.

Be to, taikant juostinio žemės dirbimo ir sėjos į tarpinius pasėlius derinį, sudaromas tarpinio pasėlio biomasės skaidymosi konvejeris. Taikant tokį derinį, dalis tarpinio pasėlio augalų, kurių augimas pakirtus šaknis sustabdomas, pradeda skaidytis iš karto po sėjos ir tampa javų maisto šaltiniu rudenį, o kita dalis pratęsia vegetaciją ir tampa augalų maisto šaltiniu vėliau. Taip apsaugomas tarpinių pasėlių sukauptas azotas ir kitos maisto medžiagos nuo galimo išplovimo iš dirvožemio rudens–pavasario laikotarpiu. Taikant šiuos derinius galima sustiprinti juostinės sėjos technologijų privalumus.

Kai bearimis žemės dirbimas su tarpiniais pasėliais nedera

Jeigu bearimio žemės dirbimo derinimas su tarpinių pasėlių auginimu sukelia sunkumų (išplinta daugiametės piktžolės, susislegia dirva, sėjami supaprastintam žemės dirbimui jautrūs augalai ir kt.), posėlinius tarpinius pasėlius būtų galima sėti suarus dirvą iškart po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo.

Arimo gylį reikėtų pasirinkti pagal dirvos sąlygas ir keliamus tikslus. Šiuo atveju net ir seklus arimas leistų spręsti bent dalį bearimio dirbimo trūkumų. Tarpinio pasėlio augalai mažiau konkuruos su piktžolėmis ir sudygusiomis pabiromis.

Labai gerai būtų arti plūgais, sukomplektuotais su arimo volais ar kitais dirvos paviršių trupinančiais ir išlyginančiais padargais, ir greitai pasėti tarpinio pasėlio augalus. Taip dirbdami sutaupytume laiko ir pinigų bei išsaugotume dirvožemio drėgmę, reikalingą sparčiam augalų sudygimui.

Suartoje dirvoje pasėtus tarpinius pasėlius palikus iki pavasario be rudeninio žemės dirbimo, sėjant vasarinius augalus pavasarį problemų bus mažiau.