Mikroorganizmai vis labiau propaguojami žemės ūkyje, kasmet ta tema publikuojama šimtai straipsnių. Taip siekiama sumažinti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą, skatinama rinktis bioproduktus, kurie potencialiai sumažintų pesticidų ir trąšų kiekius. Šio straipsnio autorius ūkininkas Edmundas Giknius turi sukaupęs nemažai patirties naudodamas bioproduktus savo ūkyje ir dalijasi kai kuriais praktiniais pastebėjimais.

Reikėtų nesitikėti, jog mikroorganizmai padidins javų derlingumą dvigubai. Pirmiausia, jie padeda taupyti mūsų pinigus – galima gauti geresnį arba tokį patį derlių naudojant mažiau trąšų.

Kalbant apie biologinių produktų naudojimą pasėlių apsaugai nuo ligų, tenka pripažinti, kad čia situacija šiek tiek kita: patogenus gali platinti ir vėjas, kurio mes negalime kontroliuoti, tačiau galime rūpintis dirvožemio mikroflora.

Apskritai purškimas biopreparatais nuo ligų ant augalų paviršiaus yra diskutuotinas dalykas. Kai kurių mikroorganizmų sporos gali išgyventi ant grūdų ir tada, iš šių grūdų ruošiant tešlą duonai, ji gali neiškilti. Mikroorganizmai, kurie naudojami kaip biofungicidai, vėliau sunaikina mieles tešloje, taip sugadindami produkciją.

Nedaryti klaidų įterpiant

Svarbu teisingai mikroorganizmus įterpti į dirvožemį, nes čia padaroma kone daugiausia klaidų. Jie yra jautrūs saulės šviesai, todėl nepatartina naudoti saulėtą dieną. Idealiausias variantas būtų biologinius preparatus paskleisti su tradiciniu purkštuvu vakare per nesmarkų lietų, bet praktiškai tai labai retai pavyksta.

Rekomenduočiau biopreparatus paskleisti ruošiant dirvožemį pavasarinei ar rudeninei sėjai, darant pirmąjį dirbimą po derliaus nuėmimo ar įterpiant trąšas. Nuimant derlių ir žinant, kad palikta organika bus apdorojama mikrobiologiniais preparatais, ražiena paliekama 15–20 cm aukščio, o šiaudai smulkinami stambiai. Taip kombainas atlieka savo pagrindinę funkciją – nuima derlių, o ne smulkina šiaudus. Organika skyla greičiau, patogenai taip pat yra sunaikinami, pošaknio ligų sumažėja iki minimumo.

Organikos skaidymui naudodavau bakterijas, tačiau vėliau pradėjau naudoti Trichoderma genties grybus. Jie daug greičiau skaido organiką, nereikia papildomai naudoti azoto trąšų. Atsižvelgiant į tai, kokia kultūra bus auginama po derliaus nuėmimo, pasirenkami tinkami mikroorganizmai būsimam pasėliui. Siūlyčiau sumontuoti purkštuvą prieš padargą, o slėginę sistemą su talpa – ant priekinės tritaškės pakabos. Taip mažiau kartų važinėjama per lauką, o mikroorganizmai iškart patenka ant organinių liekanų ir į dirvožemį, negaudami UV spinduliuotės. Taip pasiekiamas maksimalus preparatų efektyvumas.

Mūsų ūkyje mikroorganizmų preparatai naudojami daug metų, sukaupta nemažai patirties, išbandytas ne vienas produktas. Pastebėta, kad kviečiams geriau naudoti Trichoderma harzianum, o cukriniams runkeliams ir rapsams labiau tinka Trichoderma viride. Rapsų šaknys yra rūgščios, jos „nedraugauja“ su mikrobais, cukriniai runkeliai taip pat nedraugauja su mikrobais, bet lauko bandymai parodė, kad Pseudomonas fluorescense bei Trichoderma viride mišinys daro teigiamą poveikį tiek rapsams, tiek cukriniams runkeliams.

2018 m. rudenį į žieminių kviečių pasėlių dirvožemį buvo įterpiama Bacillus megaterium 1x10¹¹, Bacillus subtilis 4,5x10⁹, azoto bakterijų 8,5x10¹⁰, Trichoderma harzianum ir Pseudomonas fluorescense 6,6x10¹⁰. Buvo sausa, todėl kviečiai dygo netolygiai. Tačiau sudygus kviečiams ir jiems pradėjus krūmytis, šaknų sistema buvo labai gera, augalai turėjo net 13–14 cm ilgio šaknis.

Bandymai su žirniais

Žirnių sėklą apvelti rizogenu ir išlaikyti iki sėjos yra keblu, todėl pernai pabandyta rizogeną auginti skystoje terpėje ir įterpti kartu su kitais mikroorganizmais ruošiant dirvą sėjai. Tai pasiteisino, nes per sėją kiekviena valanda yra brangi.

Kontroliniame (nepurkštame) sklypelyje žirniai brandino mažiau ankščių ir patys augalai buvo silpnesni. Plotuose, kur buvo naudoti mikroorganizmai, ant šaknų rasta apie 15 proc. daugiau azotą fiksuojančių gumbelių, žirniai mezgė daugiau ankščių, o grūdai buvo akivaizdžiai stambesni. Tačiau piktžolėms mikroorganizmai taip pat patiko. Lauke aiškiai matėsi piktžolių pasiskirstymo skirtumai. Kur buvo naudoti biopreparatai, ten piktžolių buvo daugiau. Tai tik patvirtina, kad tuose plotuose dirvožemio parametrai buvo geresni už kontrolinio ploto parametrus.

Šių metų pavasarį savo ūkyje auginome rizobakterijas (3 t), Bacillus subtilis (5 t), Bacillus megaterium (5 t), azoto bakterijas (5 t), Trichoderma harzianum (5 t). Rizobakterijų auginta mažiau (3 000 l), nes žirnių plotas buvo tik 100 ha. Į žirnių hektarą įterpėme apie 25–30 l koncentruoto rizogeno, kitų produktų – apie 10 l/ha.

Posėliui planuojama sėti žirnius, kurie per 8 savaites tikriausiai subręs iki žydėjimo. Nustatyta, kad žirniai iki žydėjimo labiausiai kaupia azotą, o per žydėjimą pradeda naudoti gumbeliuose sukauptą azotą. Norint gauti maksimalią naudą, turbūt reikėtų posėliui panaudoti rizobakterijas, kurios padėtų maksimaliai sukaupti azotą iš atmosferos.

Stebėsime dirvožemio kokybinius parametrus, augalų derlių ir grūdų kokybinius parametrus. Planuojame kitais metais Bacillus mucilaginosus įterpti į gilesnius dirvožemio sluoksnius (apie 40–50 cm), nes ši bakterija gali gyventi ir dirbti anaerobinėje aplinkoje.

Norint įsitikinti biopreparatų veiksmingumu, reikia daryti dirvožemyje esančio azoto, bendro bei augalams prieinamo fosforo ir kalio, pH ir humuso tyrimus. Rekomenduojama kiekvienais metais tyrimus pakartoti ir lyginti su praėjusių metų tyrimų rezultatais.

Dirvožemio ėminius pagal nustatytą metodiką galima paiimti ir pačiam, o pažymėtus mėginius nuvežti į laboratoriją ištirti. Taip galite nuspręsti, ar jie yra Jums naudingi. Neužtenka stebėti derliaus dydžio ir jo kokybinių parametrų pokyčius. Gerokai svarbiau sekti, ar naudojant biopreparatus pavyksta ūkininkauti ekonomiškiau ir dirbti rentabiliau. Mano patirtis rodo, kad tikrai galima sutaupyti pinigų naudojant mažiau trąšų ir pesticidų.

***

Specifinės ūkyje dauginamų ir naudojamų mikroorganizmų savybės

Trichoderma viride – gerai skaido organiką, gyvena prie augalo šaknų, taip saugodama nuo patogenų. Tinka naudoti, cukrinių runkelių ir rapsams laukuose.

Trichoderma harzianum – sudaro mikorizę su kviečių šaknimis, taip jas apsaugodama ir padidindama šaknų plotą. Efektyvi nuo dirvos patogenų. Naudojama žieminių kviečių, žirnių laukuose.

Bacillus mucilaginosus – silicio bakterija, išskiria organines rūgštis, kurios tirpdo neorganinius junginius, išlaisvina fosforą ir kalį.

Bacillus subtilis – intensyviai ardo organiką, aktyvi nuo ligų. Naudojama visiems žemės ūkio augalams.

Azoto bakterijos – dirvožemyje fiksuoja atmosferinį azotą. Naudojamos visoms kultūroms.