23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/07
Sodo sklypų įsigijimas mirus artimajam
  • Justas VAITIEKAITIS Advokatų profesinės bendrija TVINS Nekilnojamojo turto praktikos grupės teisininkas
  • Mano ūkis

Sodininkų bendrijos užima dideles teritorijas įvairiuose šalies rajonuose. Bendrijose pasitaiko neprižiūrėtų, apleistų žemės plotų. Juose niekas nesilanko daugybę metų ir net patys bendrijų nariai nežino, ką su jais daryti, t. y. ar yra galimybė juos perimti, parduoti, naudoti ar paveldėti. O pagal teisės aktus šių žemės plotų nesuteikus sodininkų bendrijų nariams ar šiems nariams jų neįsigijus, plotai paliekami likimo valiai. Tokia situacija trukdo daugeliui – bendrija negali tinkamai tvarkytis, kiti savininkai vargsta dėl neprižiūrimų kaimyninių sklypų. Anksčiau šios situacijos nebuvo galima išspręsti dėl valstybinių institucijų nesusikalbėjimo. Tačiau situacija keičiasi.

Metų pradžioje Žemės ūkio ministerija pateikė savo poziciją dėl tokių sodininkų bendrijų teritorijose esančių apleistų žemės plotų tolesnio naudojimo galimybių. Ministerija pažymėjo, kad nors minėtus žemės plotus piliečiai pageidauja įsigyti, tačiau šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės sodininkų bendrijų nariams ar kitiems asmenims įsigyti nenaudojamą sodininkų bendrijos teritorijoje esančią ne bendrojo naudojimo žemę (t. y. neskirtą rekreacijai ir kitoms reikmėms). Esant tokiai situacijai, bendrijų nariams būtų uždaromos durys tokius žemės sklypus įsigyti. Tačiau ministerija nurodė, jog, siekiant visapusiškai plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį, turi būti vengiama sodininkų bendrijos teritorijoje esančių apleistų žemės plotų. Tad pabrėžė reikalingumą sudaryti galimybes tokius žemės plotus įsigyti sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims. Tam būtina atlikti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos būtų numatytas tam tikras laikotarpis, iki kurio asmenys, kurie turėjo teisę įsigyti sodo žemės sklypus (t. y. kuriems buvo suteikti sodo sklypai), galėtų užbaigti pradėtas minėtų sklypų įsigijimo procedūras.

Numatytajam laikotarpiui pasibaigus, tokie sodo žemės sklypai per aukcioną galėtų būti parduodami sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims. Tačiau Žemės ūkio ministerija nepateikė konkretaus veiksmų plano, kaip sodo sklypus būtų galima įsigyti, kokia turėtų būti procedūra, terminai. O to nesant valstybinėse institucijose potencialus sodo įgijėjas negauna atsakymų, kaip įgyvendinti savo teises. Tad vien politinės krypties negana.

Ministerijos ir NŽT pozicijos skiriasi

Žemės ūkio ministerija nurodė, kad teisė paveldėti, susitvarkyti dokumentus neturėtų būti amžina. Tačiau nurodo, kad iš principo tokia galimybė egzistuoja. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) laikėsi kitos pozicijos, daug metų teigdama, kad mirusių asmenų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikti sodo sklypai, įpėdiniai paveldėjimu neįgyja teisės tokius sklypus išsipirkti iš valstybės. Dėl tokios NŽT pozicijos asmenys ne kartą kreipėsi į teismus, būdami įsitikinę, kad jų teisės pažeidžiamos. Negavę NŽT reikalingų pritarimų asmenys skundėsi, kad sodo perėmimo teisė taip pat gali būti paveldima. Juk Civilinis kodeksas numato, kad paveldėjimo objektu gali būti ne tik materialūs ir nematerialūs daiktai, tačiau ir teisės.

Dėl tokios situacijos neseniai galutiniu sprendimu pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis konstatavo, jog NŽT pozicija yra neteisėta ir nepagrįsta – Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai neleidžia įpėdiniams įsigyti sodų sklypų, kurie buvo suteikti palikimo priėmėjams.

NŽT negali drausti

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis paveldėjo velionio tėvo turtinę teisę išpirkti žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Karklas“. Šis sodo sklypas buvo suteiktas velioniui, tačiau iki mirties nebuvo išpirktas iš valstybės. Pareiškėjas su minėtu liudijimu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių dėl šio sodo sklypo įsigijimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė teismui.

NŽT savo atsisakymą parduoti pareiškėjo velioniui tėvui skirtą sodo sklypą motyvavo tuo, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktuose išvardytų sodo sklypo įsigijimo iš valstybės pagrindų, kadangi šie teisės aktai nenumato galimybės įpėdiniams įsigyti (privatizuoti) sodo sklypus, kurie buvo suteikti palikėjams. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, jog velionis tėvas už sodo sklypą nesumokėjo nustatytos kainos, t. y. neišpirko jo iš valstybės, todėl nebuvo įgyta turtinė teisė įsigyti sodo sklypą, kurią pareiškėjas galėjo paveldėti.

Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos išdėstyti motyvai (jog pareiškėjas turtinę teisę pirkti sodo sklypą būtų įgijęs tik tada, jeigu jo velionis tėvas būtų sumokėjęs šio jam suteikto sklypo kainą) yra nelogiški ir neteisingi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis, kuriuos nedraudžia paveldėti turtinių teisių, nustato paveldėtojo teises ir pareigas.

Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniai nustato, kad įpėdinis privalo priimti palikimą, kad jį įgytų. Įpėdiniu laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimą įstatymas apibrėžia kaip turto valdymą, rūpinimąsi šiuo turtu, (valdo, naudoja, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). CK 5.1 straipsnio 2 dalis numato, kad paveldimos įvairios įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos, t. y. įstatymas nenustato baigtinio paveldimų teisių sąrašo.

Teismas konstatavo, kad NŽT supainiojo paveldėjimo objektą, t. y. jeigu pareiškėjo tėvas būtų sumokėjęs jam suteikto sodo sklypo kainą, tuomet pareiškėjas paveldėtų patį sklypą, o ne turtinę teisę jį įsigyti. Nagrinėjamos bylos kontekste kalbama apie paveldimas įstatymų nustatytas turtinės teisės bei pareigas, o ne apie materialius daiktus, t. y. jeigu pareiškėjo tėvas būtų sumokėjęs jam suteikto valstybinės žemės sklypo kainą, tuomet pareiškėjas paveldėtų sklypą, o ne turtinę teisę jį pirkti. Tad teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos taikoma praktika yra ydinga bei neteisėta ir įpareigojo šią instituciją pradėti velioniui tėvui suteikto sodo sklypo pardavimo procedūrą pareiškėjui.

Geros naujienos palikimo priėmėjams

Žemės ūkio ministerijai nurodžius, kad teisė paveldėti, sutvarkyti dokumentus neturėtų būti amžina, turėtų suklusti tie asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privatizavimo metu buvo suteikti sodo sklypai, tačiau jų iki šiol dar neįsigijo. Taip pat suskubti turėtų ir tokių asmenų įpėdiniai.

Priešingu atveju tokia galimybė gali išnykti, o asmenys prarastų galimybę paveldėti ar perimti didelės vertės turtą. Ypač tai svarbu po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, nes valstybės institucijos sieks reglamentuoti, kad po išaiškinimo atsiradusi teisė būtų apribota terminu.

Tarkime, ministerijai inicijavus teisės aktų pakeitimus, gali būti numatytas terminas, po kurio perimti sklypus nebus galimybės. Todėl patartina susipažinti su Vyriausybės patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis ir kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių pagal tokio sklypo buvimo vietą. Kartu su tokiu prašymu būtina pateikti:

  • asmens tapatybės ir pilietybės ar nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje patvirtinimo dokumento kopiją;
  • savo lėšomis parengtą sodo sklypo kadastrinių matavimų bylą;
  • dokumento, patvirtinančio, kad už suteiktą valstybinės žemės sklypą sumokėta pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, kopiją (tuo atveju, jeigu yra sumokėta);
  • paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai.

Mūsų vertinimu, netgi tie asmenys, kurie yra anksčiau kreipęs į Nacionalinę žemės tarnybą ir negavę sutikimo bei jo neapskundę, turėtų turėti galimybę kreiptis iš naujo. Nors Nacionalinė žemės tarnyba pagal ydingą praktiką anksčiau neleido įsigyti palikėjų atžvilgiu suteiktų sodų sklypų, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų įvertinti savo klaidas ir tokius prašymus nagrinėti iš naujo. Dar daugiau, pažymėtina, jog įpėdiniai, vėliau sužinoję (sąrašai saugomi Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose), kad jų palikėjams buvo suteikti sodo sklypai, gali kreiptis į paveldėjimo teisės liudijimą išdavusį notarų biurą dėl tokio liudijimo patikslinimo, jeigu tokia turtinė teisė įsigyti sodo sklypą nebuvo įtraukta į šį liudijimą. Gavus patikslintą paveldėjimo teisės liudijimą, būtų galima kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių dėl tokio sodo sklypo įsigijimo.