Mano Ūkis 2019/07
Nelegalių pesticidų šešėlis Lietuvoje
  • Aušra BENIULIENĖ „Salvum Satus Consulting“ konsultantė
  • Mano ūkis

Vyriausybei planuojant ištraukti iš šešėlio ir į valstybės biudžetą 2019 m. įnešti ne mažiau kaip 200 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų, aktualu apžvelgti prekybos augalų apsaugos produktais (AAP) srities šešėlinės ekonomikos apraiškas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Koks yra nelegalios prekybos AAP mastas? Vienų vertinimu, tai sudaro 10 proc. visos pesticidų rinkos, kitų vertinimu, siekia net 30 procentų. Ar Lietuva pagal šiuos rodiklius išsiskiria iš kitų šalių ir kiek pajamų valstybė gali tikėtis „ištraukti“ iš nelegalių pesticidų rinkos?

Dėl labai suprantamų priežasčių nelegalių pesticidų prekyba, kaip ir cigarečių ar alkoholio kontrabanda, tikrai nėra prestižinė veikla, o ją vykdantys prekeiviai visai netrokšta pasigirti savo veiklos pasiekimais ir juo labiau informuoti institucijas, kiek tų nelegalių produktų buvo parduota. Tad tikrai negalime ir greičiausiai niekada negalėsime įvardyti realaus nelegalių pesticidų rinkos dydžio nei Lietuvoje, nei pasaulyje.

Tačiau, lygiai taip pat, kaip vertinant šešėlį kituose sektoriuose, galime pasikliauti visuotinai pripažintais metodais ir daryti apklausas (naudotojų, platintojų, gamintojų), galbūt naudotis slaptųjų pirkėjų paslaugomis ar taikyti kitus mikroekonominius metodus.

Naudotojų apklausa Lietuvoje

Pirmą kartą reprezentatyvi pesticidų naudotojų apklausa Lietuvoje buvo atlikta 2010 m. Ją inicijavo Lietuvos augalų apsaugos asociacija. Rinkos tyrimo kompanija „Spinter tyrimai“ apklausė 1 000 respondentų. Tyrimas atskleidė, kad, pačių ūkininkų vertinimu, nelegalūs produktai sudaro daugiau kaip 22 proc. rinkos. 2017 m. gale pakartotas tyrimas parodė, kad nelegalios rinkos dydis, ūkininkų vertinimu, dramatiškai susitraukė. Tiesa, kai kurie kontroliniai klausimai tarytum neleido patikėti tokiu pernelyg geru rezultatu. Iš dalies dėl šios priežasties rezultatai nebuvo paviešinti.

Kita vertus, ženklaus situacijos pagerėjimo buvo galima tikėtis, žinant, kad nuo 2010 m. į kovą su nelegalia prekyba greta Valstybinės augalininkystės tarnybos aktyviai įsitraukė policijos ir muitinės pareigūnai, o nuo 2014 m. ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios Kauno, Šiaulių, o vėliau ir Panevėžio valdybų pareigūnų pastangomis buvo suduotas labai rimtas smūgis nelegalios rinkos veikėjams ir jų grupuotėms, plačiu mastu vykdžiusiems savo veiklą.

Skaičiuojama pasitelkus specialią metodiką

Kalbant apie nelegalios rinkos dydžio ES šalyse identifikavimo metodus, būtina paminėti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – EUIPO) valdomo Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro (toliau – Stebėsenos centras) sukurtą specialią metodiką, leidžiančią nustatyti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų ES mastą, apimtį ir tiesioginius bei netiesioginius ekonominius padarinius legaliems augalų apsaugos produktų gamintojams, taip pat negautas valstybių biudžeto pajamas.

Ši metodika buvo taikoma tiriant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo padarinius kosmetikos, aprangos ir avalynės, vaistų, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų, pesticidų ir kituose sektoriuose. Studija „Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pesticidų sektoriuje ekonominiai kaštai“ buvo išleista 2017 metais.

Atlikdamas pesticidų rinkos tyrimą Stebėsenos centras naudojosi Eurostato duomenimis apie augalų apsaugos produktų gamybą, importą ir eksportą, Europos augalų apsaugos asociacijos informacija apie pesticidų rinkos dydį ES, tyrėjai rinko duomenis iš gamintojų apie pardavimų prognozes ir realias pardavimų apimtis.

Skirtumai tarp prognozuoto ir realaus pardavimo kiekvienoje iš ES šalių buvo analizuojami taikant ekonometrinius modelius. Klastojimas gali būti viena iš priežasčių, neigiamai veikiančių legalią prekybą. Yra ir kitų veiksnių, galinčių paveikti pardavimus: žemės ūkio naudmenų plotas, jo augimo lygis, bendrosios pridėtinės vertės žemės ūkyje didėjimas; BVP vienam gyventojui augimas ir pan.

Naudojantis „Transparency International“, Eurobarometro, Europos Sąjungos vidaus rinkos gerinimo tarnybos (nuo 2016 m. vadinama EUIPO) duomenimis į modelio matricą buvo įtraukti ir tiesiogiai su klastojimu siejami kintamieji: korupcijos suvokimo indeksas, tolerancijos korupcijai indeksas, intelektinės nuosavybės teisių suvokimas; gyventojų dalis, perkanti suklastotas prekes ir pateisinanti tokį elgesį, ir kt. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta ir į Pasaulio banko nustatytą Vyriausybių efektyvumo indeksą.

Kiek pajamų prarandama

Per tyrimą kiekvienai ES valstybei buvo nustatytas klastojimo poveikis legaliai prekybai, išreikštas procentais nuo pardavimų pajamų gamintojo kainomis. EUIPO Stebėsenos centro vertinimu, dėl suklastotų pesticidų, tiekiamų ES rinkai, legalūs augalų apsaugos produktų gamintojai kasmet netenka vidutiniškai 1,3 mlrd. eurų pajamų, o tai yra 13,8 proc. viso sektoriaus pardavimų.

Stebėsenos centro duomenys rodo, kad legalių gamintojų prarastos pajamos Lietuvoje sudaro 17,8 proc., o pinigine išraiška tai yra 12 mln. eurų. Šie skaičiai parodo metinį šešerių metų vidurkį 2009–2014 m. laikotarpiu. Kaip Lietuvos „pasiekimai“ atrodo kitų šalių fone, galima palyginti diagramose, parengtose pagal EUIPO studijos „Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pesticidų sektoriuje ekonominiai kaštai“ duomenis.

Vertinant procentine išraiška, prarastų pajamų dydžiais Lietuvą lenkia Čekija (17,9 proc.), Graikija (18,7 proc.), Ispanija (17,9 proc.) ir Italija (18,1 proc.).

Septyniolikos šalių prarastos pajamos procentais viršija ES vidurkį. Mažesni negu 10 proc. tiesioginiai prarastų pardavimų pajamų dydžiai nustatyti tik 4 šalyse: Danijoje, Suomijoje, Liuksemburge ir Švedijoje.

Lyginant šalis pagal nuostolius pinigine išraiška, Lietuva kartu su Slovakija dalijasi 18–19 vieta.

Didžiausias neigiamas poveikis stebimas Vokietijoje (beveik 300 mln. eurų) ir Prancūzijoje (240 mln. eurų), nors pardavimų nuostoliai procentais yra mažesni negu ES vidurkis (atitinkamai 11,4 ir 12,8 proc.).

Tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai

Kai legalūs gamintojai parduoda mažiau, negu parduotų, jei nebūtų suklastotų pesticidų rinkoje, jie neįdarbina tiek darbuotojų, kiek galėtų įdarbinti dirbdami visu pajėgumu. Labiausiai darbo vietų praradimas pasireiškia pesticidus gaminančiose šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje. Naudodamasis Eurostato duomenimis, Stebėsenos centras įvertino ir gamintojų prarastų pajamų poveikį kitiems sektoriams, teikiantiems pesticidų pramonei prekes ir paslaugas. Šie netiesioginiai nuostoliai sudaro apie 1,1 mlrd. eurų. Tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai kartu siekia 2,8 mlrd. eurų.

EUIPO Stebėsenos centras apskaičiavo, kaip sumažėjęs pramonės aktyvumas veikia valstybių biudžeto pajamas. Tyrėjai įvertino prarastą gyventojų pajamų mokestį, pelno mokesčius, dėl prarastų darbuotojų sumažėjusius socialinio draudimo mokesčius ir nustatė, kad ES valstybių biudžetai galimai negauna apie 238 mln. eurų pajamų. PVM mokestis, apskaičiuojant prarastas pajamas, nebuvo įtrauktas, motyvuojant tuo, kad pesticidai yra tarpiniai produktai, naudojami žemės ūkio produktų gamyboje, ir pradžioje sumokėtas PVM mokestis vėliau yra grąžinamas.

Ekonominė žala pesticidų sektoriui visų tirtų sektorių kontekste

2018 m. EUIPO išleido „Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų apibendrinamąją ataskaitą“ (toliau – Apibendrinamoji ataskaita), kurioje pateikė apibendrintus visų sektorių, kuriuose buvo atlikti tyrimai, duomenis. Ataskaitiniu laikotarpiu ES pesticidų pardavimų nuostoliai sumažėjo nuo 13,8 iki 10,4 procento. Mažėjimo tendencija matoma ir tik ką išleistoje EUIPO „Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų padėties ataskaitoje“ (toliau – Padėties ataskaita). Šioje ataskaitoje nurodytas ES pardavimų nuostolių vidurkis – 9,8 procento.

2018 m. Apibendrinamosios ataskaitos priede pateikiami tiesioginiai ekonominiai kaštai pagal sektorius ir šalis. Jame nurodoma, kad Lietuvos pesticidų sektoriaus tiesioginiai nuostoliai sudaro 13 mln. eurų. Milijonu padidėję nuostoliai ataskaitoje nepaaiškinti ir praradimų vertė procentais nėra nurodyta, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai susiję su 2012–2015 metais išaugusia Lietuvos pesticidų rinka. Kartu su apibendrinamąja ataskaita kiekvienai šaliai buvo parengti ir infografikai, kuriuose pavaizduoti 5 didžiausią ekonominę žalą tose šalyse patyrę sektoriai. Pesticidų sektorius į Lietuvos penketuką 2018 m. nepateko, jo nebuvo ir kitų šalių infografikuose.

Tačiau 2019 m. kartu su Padėties ataskaita pateiktame infografike pesticidų sektorius buvo nurodytas kaip vienas iš labiausiai klastojimo paveiktų sektorių Lietuvoje.

Palyginus abiejų EUIPO ataskaitų duomenis, Europos Sąjungos mastu kosmetikos produktų klastojimas augo, todėl sunku paaiškinti, dėl kokių priežasčių kosmetikos sektorius „iškrito“ iš Lietuvos penketuko. Peržiūrėjus kartu su 2019 m. Padėties ataskaita pateiktus infografikus matyti, kad pesticidų sektorius atsirado ne tik Lietuvos, bet ir dar keturių šalių penketukuose.

Siekis – nulinė tolerancija nelegaliems pesticidams

Pažiūrėjus į infografikus, susidaro įspūdis, kad ataskaitos rengėjai iš dalies nurodo atitinkamų šalių vyriausybėms, kur slepiasi didžiausias šešėlis, kurie sektoriai yra labiausiai pažeidžiami. Galima pasidžiaugti, kad pesticidų pardavimų nuostoliai dėl klastojimo mažėjo nuo 17,8 iki 13,8 procento, tačiau ir toliau būtina dėti visas pastangas, kad šešėlinė prekyba pesticidais būtų galutinai pažabota.

Sprendžiant iš 2018 m. atlikto Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau – LLRI) tyrimo „Šešėlinė ekonomika: suprasti ir suvaldyti“, šešėlį dar ilgai vaikysimės per visus sektorius.

LLRI duomenimis, 6 iš 10 apklaustųjų per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų, žinodami arba bent įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. Net 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų. 66 proc. apklaustųjų mano, kad tikimybė įkliūti perkant iš nelegalių pardavėjų yra maža. Tyrime nurodoma, kad 56 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigia, kad jie nežino arba jiems nerūpi, kad prekės yra nelegalios. Šie keli skaičiai iliustruoja, kad, ko gero, Lietuva turi neblogą nelegalios prekybos potencialą.

Tačiau pelenais barstytis galvos nederėtų. EUIPO studija „ Europos Sąjungos piliečiai ir intelektinė nuosavybė: suvokimas, informuotumas ir elgesys“ irgi atskleidžia akivaizdų prieštaravimą tarp daugumos ES piliečių tvirtos paramos intelektinei nuosavybei ir individualios elgsenos, darant intelektinės nuosavybės pažeidimus, pateisinimo.

Vertinant padėtį Lietuvoje, nėra taip svarbu kalbėti apie nelegalios rinkos dydį, nors ir kokiais metodais jis būtų apskaičiuotas. Svarbiau sutelkti visas pastangas, kad visuomenė pamažu pradėtų visiškai netoleruoti nelegalių pesticidų. Galų gale, juk turi žmonės išsiugdyti savisaugos instinktą.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai