ES gyvūnų veisimo reglamentas įsigaliojo praėjusių metų lapkritį, tačiau kiekvieną dieną kyla vis naujų klausimų, kaip jį įgyvendinti, kaip teisingai pasielgti vienu ar kitu atveju ir nepakenkti gyvulių augintojams.

Naujasis ES gyvūnų veisimo reglamentas skirtas tam, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos prekiauti grynaveisliais gyvuliais ir jų genetinės medžiagos produktais. Reikalavimu asociacijas pripažinti veisimo organizacijomis ir patvirtinti veisimo programas siekiama, kad kiekviena ES šalis turėtų vienodas žaidimo sąlygas.

Lietuvos veislininkystė susiduria su iššūkiais, bet suvienodintos sąlygos mums padės sparčiau spręsti problemas. ES gyvūnų veisimo reglamentas suteikia daugiau teisių ir galių veisėjams per asociacijas. Pirmiausia, labai svarbu nusistatyti aiškius ir konkrečius veisimo programos tikslus. Jei bus siekiama tik abstrakčiai „daugiau“, o veisėjai neturės aiškios vizijos, krypties, jeigu neapibrėš, kokių veislinių gyvulių nori, kokios krypties nutarė laikytis, pažangos tikėtis nereikėtų.

Todėl Reglamentas suteikia teisę pasirengti tokias veisimo programas, kuriose būtų numatyta, ko veisėjai nori, kokiomis priemonėmis sieks užsibrėžtų tikslų, kada planuoja juos pasiekti.

Visoje ES – vienoda kilmės pažymėjimo forma

Viena iš naujovių ta, kad vienas iš kilmės knygos pagrindinio skyriaus poskyrių būtų toks, į kurį, atsižvelgiant į kilmę, galėtų patekti produktyvumo tyrimų duomenų dar neturintys gyvuliai. Problema iškildavo, kai gimusio veršelio ūkininkas negalėdavo parduoti kaip grynaveislio, nes jis neįrašytas į kilmės knygą, kol nepadaryti produktyvumo tyrimai. Dabar Reglamentas nurodo turėti bent vieną kilmės knygos pagrindinio skyriaus poskyrį, kur gyvuliai būtų įrašomi tik pagal kilmę ir tėvų duomenis. Tai didelis palengvinimas ūkininkams, norintiems jaunus gyvulius parduoti kaip grynaveislius.

Kilmės pažymėjimai gali būti išduoti tik grynaveisliui gyvuliui, tai yra įrašytam į atitinkamos kilmės knygos pagrindinį skyrių. Jeigu gyvulys įrašytas į papildomą kilmės knygos skyrių, vadinasi, trūksta duomenų apie jo kilmę, gal jis neatitinka kitų reikalavimų ir kilmės pažymėjimas neišduodamas, jis nėra laikomas grynaveisliu. Toks gyvulys gali būti parduodamas tik kaip ūkinis.

Reglamentas nustato ir kilmės pažymėjimo formą. Pagal naujai patvirtintą formą bus aišku, kokiame laukelyje kokios informacijos ieškoti, nesvarbu, kokioje šalyje pirktas gyvulys. Tai labai didelis palengvinimas, perkant veislinius gyvulius su ES parama. Anksčiau šalių išduodami kilmės pažymėjimai buvo skirtingi ir tai ūkininkams sukeldavo problemų.

Kilmės pažymėjimus gali išduoti tik veisimo organizacijos, kurios atsako ir už duomenų, pateikiamų kilmės pažymėjime, teisingumą. Veisimo programose nustatoma sistema, kaip patikrinti duomenis, prieš įrašant gyvulius į kilmės knygą ir išduodant kilmės pažymėjimą. Atsakingi asmenys sprendžia, ar pakanka duomenų apie gyvulį, kad būtų galima jį įrašyti į kilmės knygą, ar duomenys patikimi. Jeigu manoma, kad trūksta kažkokios informacijos ir panašiai, galima kreiptis į veisėją.

Perkami grynaveisliai gyvuliai iš užsienio turi turėti patvirtintos formos kilmės pažymėjimą, kuriame yra numeris, išdavimo data, išdavusios institucijos antspaudas, bei patvirtintas išduodančio asmens parašu. Visi kiti papildomi dokumentai nėra tinkami gyvulio grynaveisliškumui patvirtinti.

Produktyvumo kontrolės sistema

Jei veisimo organizacija nusprendžia, kad bus vykdomi produktyvumo tyrimai, ji savo veisimo programoje turi labai aiškiai aprašyti visą produktyvumo tyrimų vykdymo sistemą, kaip surinkti duomenys bus tvarkomi ir naudojami.

Iš veisimo programos ūkininkas turi suprasti, kokią produktyvumo kontrolę, kaip veisimo programos dalyvis, privalo daryti, kokius duomenis apskaityti, ir turi žinoti, ką iš tų duomenų gaus.

Funkcijas gali deleguoti trečiosioms šalims

Dar viena Reglamento naujovė – funkcijų delegavimas. Kas tai yra? Veisimo organizacijų darbuotojų, palyginti su gyvulių laikytojais, yra nedaug, tad jie būtų nepajėgūs patys atlikti visų veisimo programoje numatytų darbų, nors tokią teisę turi: vertinti eksterjerą, atlikti privalomus svėrimus, skenuoti ilgąjį nugaros raumenį, atlikti produktyvumo kontrolę pagal palikuonių penėjimosi savybes ir individualius penėjimosi rodiklius. Todėl Reglamentas suteikia teisę šias funkcijas deleguoti trečiosioms šalims – kitoms organizacijoms ar paslaugų teikėjams, turintiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išduotą leidimą teikti tokias paslaugas.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų kyla dėl eksterjero vertinimo. Ūkininkai, dalyvaujantys veisimo programoje, privalo žinoti, kokiems paslaugų teikėjams asociacija delegavo tas funkcijas, ir paslaugą pirkti tik iš tokio asmens. Tik asociacija sprendžia, kuris eksterjero vertintojas jiems yra tinkamas. Jeigu pirksite paslaugą iš asmens, kuriam tos funkcijos nebuvo deleguotos, asociacija tokių duomenų galės nepriimti.

Kiekvieno veisėjo teisės ir pareigos

Turbūt mažai kuris ūkininkas susimąsto, ko gali reikalauti iš asociacijos vadovybės. Pirmoji teisė – dalyvauti veisimo programoje. Dalyvauti veisimo programoje gali ir ūkininkas, nebūdamas asociacijos nariu.

Veisimo programoje dalyvaujantys veisėjai pagal Reglamento 18 ir 20 str. turi teisę prašyti, kad gyvuliai būtų įrašyti į kilmės knygą. Veisimo programoje turi teisę dalyvauti veisliniai gyvūnai, priklausantys veislei, kuriai ir taikoma veisimo programa. Bet yra nepopuliarių, mažų populiacijų veislių, kurios dar neturi veisimo programų. Nors jų gyvuliai ir atitiktų grynaveislių galvijų reikalavimus, jie nebus laikomi grynaveisliais, kol nebus veisimo programos.

Jeigu gyvuliai neatitinka arba neturi visų kilmės duomenų, bet veisėjas nori dalyvauti veisimo programoje, jis turi teisę prašyti įrašyti gyvulius į kilmės knygos papildomą skyrių. Vykdant veisimo programoje nustatytas veiklas, tiksliai vedant veislininkystės apskaitą, po kurio laiko maždaug trečios kartos palikuonys galės patekti ir į kilmės knygos pagrindinį skyrių.

Iškilus nesutarimams su paslaugų teikėjais, kuriems veisimo organizacija delegavo funkcijas, veisimo programos dalyvis turėtų informuoti veisimo organizaciją. Tokia informacija padėtų tinkamai atsirinkti paslaugų teikėjus.

Veisimo organizacija veisėją gali pašalinti iš narių, jeigu jis nesilaiko veisimo programos reikalavimų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių. Jeigu ūkininkas atsisako vykdyti veisimo programoje numatytą produktyvumo kontrolę, veisimo organizacija gali priimti sprendimą, kad jis negali dalyvauti veisimo programoje.

Yra galimybių ir ginti savo teises įtarus, kad nesilaikoma Gyvūnų veisimo reglamento reikalavimų. Veisimo organizacijos gali kreiptis į VMVT, kaip paskirtą kompetentingą instituciją Lietuvoje, ir pateikti informaciją apie galimą Gyvūnų veisimo reglamento taisyklių nesilaikymą. Tokiu atveju VMVT kreiptųsi į atitinkamos šalies kompetentingą instituciją, siekdama išsiaiškinti galimą neatitiktį.

Visos ES ir trečiųjų šalių veisimo organizacijos, kurios yra pripažintos vadovaujantis Gyvūnų veisimo reglamento nuostatomis, yra skelbiamos Europos Komisijos interneto svetainėje.

Gyvūnų veisimo reglamentas tik nustato vienodas taisykles prekybai grynaveisliais ūkiniais gyvūnais. Tačiau, norint būti iš tiesų konkurencingu rinkos dalyviu, svarbu užauginti sveiką, aukštos genetinės ir veislinės vertės grynaveislį gyvūną.