Nuo liepos 1-osios vėl galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Paraiškos priimamos iki rugpjūčio 30 dienos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki naujojo šaukimo pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ pasirašyta 50 sutarčių bendrai 51,2 mln. eurų sumai, o išmokėta paramos suma sudarė daugiau kaip 33,1 mln. eurų.

Gamybą išplėtojo didžiausias pieno kooperatyvas

Didžiausią investicinį projektą pagal šią priemonę įgyvendino žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, jam priklausančioje gamykloje išplėtojęs sausų pieno baltymų produktų gamybą. Parama buvo panaudota pieno produktų išgarinimo– džiovinimo ir pakavimo įrangai įsigyti. Paramos suma sudarė apie 3 mln. Eur. Įgyvendinus projektą, ŽŪK „Pienas LT“ gamykla tapo išskirtine Lietuvoje ir viena iš pažangiausių pieno baltymų produktus gaminančių įmonių Šiaurės Europoje, turinčių mažai analogų pasaulyje.

Pasak kooperatyvo generalinio direktoriaus Manto Rudaičio, gavus ES paramą, gamykloje nuo 2017 m. pradžios pagal pažangiausias technologijas maisto pramonei gaminama grietinėlė ir sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Pasaulyje šie produktai pristatomi prekės ženklo „BaltMilk“ pavadinimu. Šiandien gamyklos pajėgumas sudaro 7 600 t sausų pieno baltymų per metus.

„Už ES paramos lėšas įsigyta džiovinimo ir pakavimo įranga padėjo kooperatyvui išplėtoti pieno baltymų miltelių gamybos procesą. Paprasčiau tariant, per ankstesnius gamybos etapus parengtas koncentratas yra garinamas, vėliau – džiovinamas. Skirtingi produktai patenka į aukšto slėgio džiovinimo kamerą. Po to produktai atšaldomi sausu oru, jie tampa stabilūs ir sausi. Išdžiovinti milteliai transportuojami į pakavimo sistemos talpyklas“, – apie gamybos proceso pokyčius pasakojo M. Rudaitis, pabrėždamas ES paramos lėšų reikšmę investicijoms ir gamybos plėtrai.

Didžiausias Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ pernai gavo 52 mln. Eur pajamų. Kooperatyvo sumokėti mokesčiai į Lietuvos biudžetą išaugo beveik 1,7 karto – nuo 1,0 mln. Eur 2017 metais iki 1,7 mln. Eur 2018 metais. Pernai įmonė supirko pieno žaliavos 13 proc. daugiau negu 2017-aisiais. Per metus įmonė pagamino beveik 4 700 t sausų pieno baltymų.

Startavo kanapgrūdžių perdirbimo verslas

Įmonė „Borela“, pasinaudojusi parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, Kauno rajone, Voškoniuose, pastatė ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbimo gamyklą, įsigijo perdirbimo ir laboratorinę įrangą.

Pasak įmonės direktoriaus Pauliaus Paršeliūno, kanapgrūdžių perdirbimo gamyklų yra įvairiose Europos šalyse, tačiau viso ciklo gamyklų tik dvi, viena iš jų Voškoniuose. „Perdirbimo proceso ypatumas tas, kad mūsų gamykloje kanapgrūdžiai pirmiausia išlukštenami (lukštenimo įranga yra labai sudėtinga). Taigi, pirmas produktas – lukštenos, po to aliejus, o iš džiovintų išspaudų jas malant gaunami baltymai (proteinas) ir miltai. Daugelyje įmonių kanapgrūdžiai perdirbami į vieną ar du produktus, o mes gauname keturis produktus“, – sakė P. Paršeliūnas.

Atskleisdamas perdirbimo proceso ypatumus, direktorius pasakojo, jog nuimtas derlius pirmiausia valomas ir džiovinamas. Vėliau sėklos keliauja per įvairius nerūdijančio plieno, tinkamo liestis su maistu, įrenginius. Viso perdirbimo proceso metu griežtai kontroliuojama, kad žaliavos temperatūra nepakiltų aukščiau nei 40°C – tai leidžia išsaugoti visas naudingąsias kanapių savybes.

Modernus žaliavos perdirbimo ir gamybos valdymo procesas ne tik nuolat kontroliuojamas, bet ir leidžia atsekti bet kurį momentą nuo kanapių sėjos iki galutinio produkto patekimo pas vartotoją. Perdirbėjas gali tiksliai pasakyti, kaip, kur ir kada žaliava buvo paruošta. „Borelos“ gamykloje sumontuota vokiška automatizuota įranga, procesus galima valdyti telefonu ar kompiuteriu. Įmonė perdirba tik ekologiškas kanapes, užaugintas Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkiuose. Įmonė pati rūpinasi žaliava, sudaro sutartis su ūkininkais (šiemet Baltijos šalių ūkininkai bendrovės užsakymu kanapėmis apsėjo 3 400 ha). Per metus bendrovė perdirba nuo 1 500 iki 2 000 t kanapgrūdžių. Pasak P. Paršeliūno, investicinės paramos lėšos prisidėjo prie pagrindinės verslo idėjos įgyvendinimo – ne tik žaliavą auginti, bet ir ją perdirbti bei eksportuoti produkciją. „Perdirbtos grūdų tonos vertė išauga apie 4 kartus“, – pastebėjo P. Paršeliūnas. Nedidelė bendrovė gavo atsitiesti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ teikiamomis galimybėmis pasinaudojo ne tik stambios, vidutinės, bet ir mažesnės įmonės. Viena iš tokių – Kalvarijos savivaldybės žemės ūkio bendrovė „Šaltekšnis“. Įmonei 2016 m. buvo skirta daugiau kaip 15 tūkst. eurų parama. Viso projekto vertė – beveik 38 tūkst. eurų. Pasak bendrovės direktorės Aldonos Piepolienės, iki tol įmonė naudojo atgyvenusią ir primityvią grietinės pilstymo įrangą. „Pasinaudodami parama įsigijome pusiau automatinę produkcijos pilstymo įrangą. Mašina pati pripila indelį, pasveria ir uždaro. Praplėtėme ir pieno išpilstymą. Anksčiau pasterizuotą natūralų pieną supilstydavome vien į kibirus ir veždavome konditerijos gamintojams, bet atsirado poreikis pieną tiekti buteliais. Tad pasinaudodami paramos lėšomis įsigijome pilstymo į butelius įrenginį. Patobulinome ir sūrių gamybą. Vasarą labai populiarus mūsų gaminamas nebrandintas sūris, bet tam neturėjome tinkamos įrangos. Taigi nusipirkome pasterizatorių su sūrio gamybos moduliu ir automatine pjaustykle. Šis įrenginys mums labai praverčia gaminant ir natūralų jogurtą“, – pasakojo A. Piepolienė. Naujojo šaukimo ypatumai Esminis būsimo paramos paraiškų surinkimo pasikeitimas, palyginti su ankstesniais kvietimais, yra tai, kad projektams įgyvendinti skirta lėšų suma (28,8 mln. Eur) lygiomis dalimis bus paskirstyta dešimčiai Lietuvos apskričių. O pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimas, vadovaujantis paramos paraiškų atrankos kriterijais, vyks apskričių lygmeniu. Atrenkant projektus prioritetiniai balai bus skiriami pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojams, vietinės žaliavos perdirbėjams, perdirbtų žemės ūkio produktų eksportuotojams. Prioritetas taip pat teikiamas vaisių, uogų, daržovių bei gyvulininkystės (pieno, mėsos) sektorių ir beatliekių technologijų diegimo projektams. Prioritetiniai balai bus taip pat skiriami labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pirmumo balai taip pat teikiami pareiškėjams, kurie dar nepasinaudojo ES parama pagal šią veiklą, projektams, kuriems įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, taip pat projektams, kuriuose numatyta diegti inovacijas bei įgyvendinamiems savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, lyginant su apskrities vidurkiu. Atliekant papildomą vertinimą įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2019 m. birželio 11 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-356 nustatyta tvarka, pirmumas suteikiamas pareiškėjams, mokantiems didesnį darbo užmokestį, taip pat prašantiems mažesnės paramos sumos. Į paramą gali pretenduoti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Taip pat nuo 2019 m. paramą pagal šią veiklos sritį gali gauti ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paramos paraiškos, pareiškėjo pateiktos kartu su partneriu, nepriimamos. Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ gali siekti iki 1,3 mln. eurų. Gaminantiems produktus, nepatenkančius į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikoma nereikšminga (de minimis) valstybės pagalba – 200 tūkst. Eur vienam projektui. Per visą 2014–2020 m. laikotarpį didžiausia galima paramos suma iki 4 mln. eurų. Paramos intensyvumas sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos intensyvumas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir pareiškėjams, gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus (kai po projekto įgyvendinimo per visą kontrolės laikotarpį įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) – iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ Prioritetai  Didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių subjektų technologijas.  Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai. Tikslinės sritys  Didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą.  Skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą.  Diegti inovacijas, naujus technologinius procesus.  Vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą. Kompleksiniai tikslai  Inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida.  Aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra.  Klimato kaitos švelninimas.