Neįprastai šilti ir sausi balandžio orai su žemomis temperatūromis naktimis vargino augmeniją ir kėlė galvos skausmą žemdirbiams. Atrodytų, lyg ir žinomos žemės ūkio augalų auginimo technologijos, pagrindiniai darbai suplanuoti, tačiau gamtos išdaigos vertė ieškoti neįprastas sąlygas atitinkančių sprendimų.

Javai šiais metais užima rekordinius plotus, tačiau pavasario orai buvo nedėkingi jiems augti. Drėgmės trūkumas balandžio–gegužės mėnesiais bus vienas iš šiemetinį derlių limituojančių veiksnių.

Įprastomis sąlygomis sezono metu kartu su kitomis priemonėmis naudojami fungicidai apsaugo pasėlį nuo ligų ir prisideda prie konkretaus augalo didžiausio galimo derliaus išauginimo. Panaudojus fungicidus, lapai ilgiau išlieka žali, ilgiau tęsiasi augalo fotosintezė ir grūdo pildymosi tarpsnis.

Sveikos lapijos svarba

Sveikos lapijos svarba derliaus formavimuisi yra visiems žinoma. Žieminiuose kviečiuose viršutinis vėliavinis lapas lemia net apie 43 proc. derliaus, antras lapas – apie 23 proc., trečias – apie 7 procentus.

Javuose, ir ypač kviečiuose, būtina nepamiršti varpų apsaugos nuo ligų. Jos reikšmė derliaus formavime labai svarbi – lemia apie 22 proc. kviečių ir apie 13 proc. miežių grūdų derliaus. Miežių augintojams nereikėtų pamiršti, kad šiuose augaluose svarbiausias yra antras lapas nuo viršaus – jo sveikumas lemia 20–40 proc. grūdų derliaus, o pirmas lapas – tik 5–9 procentus. Sveika lapamakštė miežiuose prisideda prie derliaus išsaugojimo apie 25 procentais.

Skirtingų autorių skaičiavimai dėl atskirų augalo dalių svarbos javų grūdų derliui gali šiek tiek skirtis, tačiau tie skirtumai nėra esminiai.

Žinant lapijos formavimosi etapus javuose ir galimą riziką užsikrėsti ligomis, numatomas purškimo laikas konkrečiais vystymosi tarpsniais, siekiant kuo ilgiau išsaugoti lapus ir varpas. Žieminių kviečių auginimo technologijose sezono metu paprastai planuojami trys purškimai, miežiuose – vienas arba du.

Pirmasis purškimas (T1)

Lietuvos sąlygomis fungicidai nuo ligų javuose pradedami naudoti bamblėjimo pradžioje (BBCH 31–33). Šiuo purškimu apsaugomi ne tik tuo metu žali apatiniai lapai (L4, L5), bet ir besiformuojantys trečias ir antras lapai (L3 ir L2). Naudojami fungicidai saugo nuo ankstyvų lapų ligų (miltligės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės kviečiuose, miltligės, tinkliškosios dryžligės miežiuose) ir nuo stiebalūžės. Nuo pastarosios ligos veiksmingais fungicidais purškiama tuomet, kai pasėlyje randama ligos pažeistų augalų. Nuo ligos fungicidai veiksmingi tik juos panaudojus bamblėjimo metu (BBCH 31–32). Kitu laiku naudojami fungicidai nuo stiebalūžės nesaugo.

Fungicidų naudojimo reikalingumą bamblėjimo pradžioje lemia:

• palankios ligoms plisti meteorologinės sąlygos (lietingi orai, didelė santykinė oro drėgmė, optimali ligos sukėlėjui temperatūra);
• pasėlio būklė (tankus, vešlus, nukentėjęs nuo sausros ir kt.);
• drėgmės trūkumas / perteklius dirvožemyje;
• užkratas pasėlyje;
• auginama veislė (jautri ar atspari ligoms, trumpos ar ilgos vegetacijos).

Antrasis purškimas (T2)

Šis purškimas javų auginimo technologijoje yra pagrindinis. Renkantis konkrečius fungicidus bei jų normas, įvertinama galimų ligų plitimo rizika, auginamos veislės jautrumas ligoms ir jos derliaus potencialas, vegetacijos trukmė, pasėlio būklė. Kviečiai paprastai purškiami pasirodžius vėliaviniam lapui iki vamzdelėjimo pradžios (BBCH 37–41), miežiai – iki akuotų pasirodymo (BBCH 37–49).

Trečiasis purškimas (T3)

Trečiasis purškimas skirtas apsaugoti pasėlį nuo lapų ir varpų ligų formuojantis grūdams ir yra ne mažiau svarbus negu purškimas T2. Per antrąjį purškimą panaudotų fungicidų veikimas silpnėja, o grūdų pildymuisi vis dar reikalingas maksimalus asimiliacinis plotas. Tai ypač aktualu vėlesnės brandos, didelio derliaus potencialo veislėms.

Renkantis produktus T3 purškimui, visada reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie būtų veiksmingi nuo lapų dėmėtligių, varpų septoriozės ir varpų fuzariozės. Jei javams išplaukėjus vyrauja lietingi orai, viena iš naudojamų fungicidų veikliųjų medžiagų turėtų būti veiksminga nuo varpų fuzariozės. Ši liga Lietuvoje pastaraisiais metais įvardijama kaip viena iš žalingiausių ne tik dėl mažėjančio derliaus, bet ir dėl suprastėjusios grūdų kokybės ir ypač dėl užterštumo mikotoksinais. Labai svarbu įsidėmėti, kad nuo šios ligos veiksmingi fungicidai turi būti naudojami javų žydėjimo metu (BBCH 61–69). Kitu laiku panaudotų tų pačių fungicidų efektyvumas nuo varpų fuzariozės bus menkas ar net visiškai neapsaugos nuo šios ligos.

Javuose purškimų laikmatis išjungiamas vandeningosios brandos pradžioje. Visi purškimai turėtų būti atliekami aktyvaus augimo metu kritiniais augimo tarpsniais ir pagal poreikį, įvertinant aplinkos ir agronomines sąlygas.

Pasitaiko atvejų, kad pamačius varpų fuzariozės, lapų dėmėtligių, rūdžių požymius pieninės brandos metu bandoma „gelbėti situaciją“. Tokie pavėluoti purškimai ne tik reikalauja papildomų kaštų, tačiau yra mažai efektyvūs ir neatitinka veiksmingos ir saugios aplinkai ligų kontrolės rekomendacijų.

Prasidėjus grūdo formavimosi tarpsniui, turėtume nusibrėžti raudoną STOP liniją purškimų kalendoriuje.