23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/06
Burokėlių auginimas ir veislės
  • Dr. Rasa KARKLELIENĖ, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Pastaraisiais metais raudonieji burokėliai Lietuvoje sparčiai populiarėja – pernai jų plotai siekė beveik 1 200 ha. Auga ir jų eksportas – Vakarų Europos šalys pageidauja ir šviežių, ir perdirbtų burokėlių, tad tikėtina, kad jų plotai gali dar labiau išsiplėsti. Ar paprasta užauginti šias šakniavaises daržoves?

Burokėliai (Beta vulgaris L. var. conditiva Alef.) – balandinių (Chenopadiaceae) šeimos dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais išauga lapija ir mėsingas šakniavaisis, antraisiais – žiedstiebiai, žiedai, sėklos. Burokėlių šakniavaisį sudaro galvelė (polapinė šakniavaisio dalis – skrotelė, šerpeta, kerpė), kaklelis (vidurinė minkštoji šakniavaisio dalis) ir tikroji šaknis. Šakniavaisiai būna nuo visai plokščių iki ilgų cilindro ar konuso formos.

Burokėliuose gausu betainų ir folinės rūgšties, o jų lapuose – B grupės vitaminų. Burokėlių šakniavaisiai sukaupia apie 11–16 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 8–12 proc. cukrų ir 9–25 mg/100 g vitamino C. Juose gausu kalio, natrio druskų, geležies ir mangano mikroelementų.

Hibridinės ir populiacinės veislės

Pagal vegetacijos trukmę burokėlių veislės skirstomos į 4 grupes: labai ankstyvos veislės, kurios techninę brandą pasiekia per 65–75 d., ankstyvos – 75–85 d., vidutinio ankstyvumo – 85–110 d., vidutinio vėlyvumo – daugiau kaip 110 dienų.

Pagal šakniavaisio formą veislės grupuojamos į tipus: Egipto, Krosbi, Bordo, Detroit, Eklips, cilindriniai ir Erfurto. Vienos veislės yra universalios, kitos specialios paskirties, pavyzdžiui, skirti vartoti tik švieži vasaros laikotarpiu arba kulinarinių dažų pramonei ir t. t.

Bordo tipo veislės

Joniai – vidutinio ankstyvumo universalios paskirties veislė. Smulkiausia lapija ir lapkočiai iš Lietuviškos selekcijos veislių. Dvisėkliškumas 60–80 proc. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai ovalūs, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais. Išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknimi ir mažesne skrotele. Tinka šviežiam vartojimui, konservavimui ir sandėliavimui. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Boldor – vidutinio ankstyvumo veislė geltonais šakniavaisiais. Jie vienodi, lygia, glotnia odele. Minkštimas ryškiai geltonas, saldaus, burokėliams įprasto skonio. Augalai gyvybingi, lapija tvirta, vešli, atspari ligoms. Geltonieji burokėliai nekeičia gaminio spalvos, puikiai tinka konservavimui, sriuboms, salotoms gaminti. Vėlesnės sėjos derlius tinka sandėliuoti. Vegetacijos trukmė – 105 dienos nuo sudygimo. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Bikores – apvaliais šakniavaisiais, skirta perdirbti vidutinio vėlyvumo veislė. Labai intensyvi, tamsi minkštimo spalva. Šakniavaisiuose nėra sukietėjusio pluošto žiedų. Nerekomenduojama sėti anksti, nes gali atsirasti žyduolių. Puikiai laikosi visą žiemą ir tinka šviežių daržovių rinkai.

Bona vegetacijos periodas – apie 120 dienų. Šakniavaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai raudonas, be baltų žiedų, paviršiaus luobelė lygi. Šakniavaisiai tinka perdirbti, verdami nepraranda spalvos.

Action H – vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties burokėliai. Galima sėti ankstyvam derliui, šviežiam vartojimui, o birželio sėjos derlių nuėmus rudenį – laikyti per žiemą. Derliaus nuėmimo laikotarpis palyginti ilgas, subrendę burokėliai ilgai gali išbūti dirvoje neprarasdami kokybės. Šakniavaisiai apvalūs, patrauklios tamsiai raudonos spalvos, nelinkę formuoti šviesių sukietėjusio pluošto žiedų. Veislė tolerantiška lapų rudmargei (cerkosporozei). Vegetacijos laikotarpis apie 80–100 dienų. Pasėjus rečiau, vegetacijos laikotarpis sutrumpėja iki 80 d., pasėjus tankiai – pailgėja iki 100 dienų. Auginant rudeniniam derliui, rekomenduojama sėti birželio pradžioje, 500 tūkst. sėklų/ha.

Rhonda H – vėlyviausi burokėliai mūsų asortimente. Labai derlingi, gaunamas didžiausias prekinis derlius. Šakniavaisiai apvalūs, vienodo didumo. Odelė lygi, glotni ir švelni. Minkštimas tamsiai raudonas, be koncentrinių žiedų, sultingas, išskirtinai saldaus skonio. Rhonda H sukaupia daugiau cukrų. Dėl saldaus skonio puikiai tinka spausti sultis. Gerai ištveria drėgmės trūkumą, atsparūs grybinėms ligoms, ypač lapų rudmargei (cerkosporozei). Sėjant anksti, išsiskiria atsparumu žyduolių formavimuisi. Puikiai laikosi. Minkštimas net ir ypač ilgai sandėliuojant nepatamsėja, išlieka vienalytės struktūros, nekinta skonis. Vegetacijos trukmė – 120 dienų nuo sudygimo.

Kestrel H – vėlyva hibridinė veislė. Puikiai tinka ilgam sandėliavimui. Šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni, geros prekinės išvaizdos. Lapija stipri ir sveika. Šakniavaisiuose sukaupia daug cukraus. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Subeto H – šakniavaisiai labai vienodi, apvalūs, patrauklios prekinės išvaizdos. Odelė lygi ir glotni. Minkštimas ryškus, tolygios, skaisčiai raudonos spalvos, sultingas ir skanus. Tinka šviežiam vartojimui, perdirbti ir smulkiems šakniavaisiams (angl. baby beet) auginti. Sėklų norma pasirenkama pagal sėjos schemą ir derliaus paskirtį, rekomenduojama sėti 500–900 tūkst. sėklų/ha. Vėlesnės sėjos derlius tinka ilgesniam laikymui. Išsiskiria ypač geru atsparumu cerkosporozei. Vegetacijos trukmė – 110 dienų nuo sudygimo.

Wodan H – tai patys ankstyviausi burokėliai mūsų asortimente. Auga greitai, anksti suformuoja šakniavaisius. Ryšeliams skirtą brandą pasiekia per 40–50 dienų nuo sudygimo. Šakniavaisiai apvalūs, vienodo didumo, geros prekinės išvaizdos. Odelė lygi ir švelni. Minkštimas tamsiai raudonas, be koncentrinių žiedų, sultingas ir saldus. Lapija vidutinio stambumo, ne itin vešli, auga vertikaliai. Net ir labai anksti pasėjus, burokėliai atsparūs žyduolių formavimuisi. Galima sėti ir antros rotacijos derliui. Pasėjus birželį ir derlių nuėmus rudenį, burokėliai tinka ilgiau laikyti, jei rinkoje yra smulkių šakniavaisių poreikis. Vegetacijos trukmė – 90 dienų nuo sudygimo.

Egipto tipo veislės

Rikiai – vidutinio ankstyvumo, dvisėklė (75 proc.) veislė. Šakniavaisiai pusiau elipsiniai, elipsiniai ir šiek tiek apvalūs su plona pagrindine šaknimi, odelė lygi. Priklauso Egipto tipo veislėms. Burokėliai tamsiai raudoni, su neryškiais tamsiais žiedais, sultingi, gero skonio. Atsparūs sausroms. Tinka vartoti švieži, laikyti per žiemą, konservuoti. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

D‘Egypte – ankstyva, derlinga veislė, kuri geriausiai auga vidutinio sunkumo gerai ir giliai įdirbtose, nerūgščiose priemolio dirvose. Derlius gaunamas praėjus 90–120 dienų po sudygimo. Šakniavaisiai apvaliai plokšti, tamsiai raudoni. Tinka vartoti švieži, konservuoti, sandėliuoti. Auginami vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Detroit tipo veislės

Boltardy – ankstyva, vienasėklė veislė. Lapija 30–35 cm aukščio, pusiau stati. Šakniavaisiai apvalūs, lygia odele, tamsiai raudoni, be ryškių koncentrinių žiedų. Atsparūs žydėjimui. Tinka šviežiai produkcijai, perdirbti ir sandėliuoti. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Pablo H – vidutinio ankstyvumo hibridinė veislė, skirta šviežių daržovių rinkai, perdirbimui ir sandėliavimui. Lapija vidutinio stambumo, ploni lapkočiai. Šakniavaisiai vienodos formos, apvalūs, maža skrotele, plona šaknele, lygia odele, minkštimas ištisinis, be koncentrinių žiedų, ryškiai raudonas, sultingas. Šakniavaisių dydį galima reguliuoti sėjos tankumu. Būtinas subalansuotas tręšimas, nes nėra pakankamai atsparūs lapų ligoms, šakniavaisiai – rauplėms, laikosi gerai iki žiemos vidurio. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Boro H – vidutinio ankstyvumo hibridinė veislė. Gražūs, apvalūs šakniavaisiai. Šie burokėliai turi stambią ir vešlią lapiją. Šakniavaisiai gražios, tamsiai raudonos spalvos, nelinkę formuoti sukietėjusio pluošto žiedų. Hibridas atsparus sausrai, grybinėms ligoms, lapų rudmargei (cerkosporozei) ir alternariozei. Rekomenduojama auginti vasaros ir rudens derliui, sandėliavimui. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Bonel – vidutinio ankstyvumo, vienasėklė- dvisėklė veislė, skirta šviežiam vartojimui ir perdirbimui visą sezoną. Tolerantiška lapų ligoms, gero skonio. Šakniavaisiai apvalūs, vidutinio dydžio, tamsiai raudoni, be aiškiai matomų žiedų. Odelė lygi, plona, šviesi. Lapija vidutinė su nedidele skrotele. Labai atspari žiedynų formavimui. Tinka auginti įvairiomis klimato sąlygomis. Vidutiniškai atsparūs rauplėms. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Detroit 2 – vidutiniškai ankstyva veislė. Derlius imamas po 85–95 dienų. Šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni. Auginama vasaros ir rudens derliui, tinka sandėliuoti. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.

Cilindro tipo veislės

Ilgiai – vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties apie 80 proc. dvisėklė, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veislė. Cilindriniai šakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių minkštimas ryškiai raudonas su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Alto H – labai derlinga vidutinio vėlyvumo olandiška hibridinė veislė, išauginanti ilgus, cilindro formos šakniavaisius. Vegetacijos trukmė – apie 125 dienos. Šakniavaisiai gražios tamsiai raudonos spalvos, lygia, plona odele. Minkštimas sultingas, puikaus skonio, be sukietėjusio pluošto žiedinių intarpų. Greitai išverda, išvirę išlaiko ryškią ir intensyvią spalvą ir išskirtinai švelnų ir saldų skonį. Lapai vešlūs, statūs, šaknys giliai įsišaknijusios, todėl šiam hibridui sausra ne itin pavojinga. Galima vartoti šviežius, konservuoti, ilgai laikyti. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Rocket – šakniavaisiai cilindro formos, minkštimas tolygios, intensyvios, tamsiai raudonos spalvos, be ryškių ruožų. Odelė lygi, plona. Lapai statūs ir stiprūs, geras atsparumas žyduolių formavimuisi. Tinka vartoti švieži, konservuoti ir sandėliuoti. Perdirbimo pramonėje naudojami pjaustyti riekelėmis. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Cylindra – vidutinio ankstyvumo, lapija vidutinė, lapkočiai ploni. Šakniavaisiai 15–20 cm ilgio, apie 4–7 cm skersmens. Minkštimas tamsiai raudonas, pasitaiko su šviesiais koncentriniais žiedais. Skanūs, tinka perdirbti ir neilgai laikyti. Atsparūs rauplėms. Tinka auginti vidutinio sunkumo priemoliuose ir priesmėliuose.

Biologinės burokėlių savybės

Burokėliai reikliausi šilumai sėkloms dygstant ir formuojantis šakniavaisiams. Optimali temperatūra tuo laikotarpiu turi būti 20–25 °C šilumos. Nuo sėklų sudygimo iki šakniavaisių pradžios burokėliai geriausiai auga 15–18 °C temperatūroje. Subrendusiems nenurautiems burokėliams nekenkia trumpalaikės -3– -5 °C rudens šalnos, išrauti iš dirvos pašąla -1– -2 °C temperatūroje. Jautresni šalnoms cilindrinio tipo veislių burokėliai.

Burokėliai yra šviesamėgė, ilgos dienos daržovė. Šviesos trūkumui ypač jautrūs jauni augalai, jiems gali trūkti šviesos tiek tankiame, tiek piktžolėtame pasėlyje. Trūkstant šviesos, lapai būna gelsvi, smulkūs, lapkočiai ištįsę. Šviesos trūkumas mažina derlių 30–35 procentais.

Daugiausia drėgmės burokėliams reikia dygstant sėkloms ir formuojant pagrindinę lapijos masę. Trumpalaikiai sausringi periodai burokėliams nepavojingi, nes jų šaknys stiprios ir sugeba pasiimti drėgmę iš gilesnių dirvos sluoksnių. Dažniau burokėliai nukenčia nuo liūčių, kai vanduo lomose laikosi 2–3 dienas. Burokėliams tinkamiausios vidutinio sunkumo nerūgščios pH < 6,0, geros aeracijos, laidžiu podirviu, ne aukštesniu kaip 0,6–0,8 m gylyje esančiu gruntiniu vandeniu dirvos.

Burokėliai sunaudoja daug maisto medžiagų. Išaugindami 40 t/ha šakniavaisių derlių, iš dirvos jie paima apie 108 kg azoto (N), 61 kg fosforo (P2O5) ir 171 kg kalio (K2O). Azoto trūkumas mažina burokėlių derlių, gelsta apatiniai lapai, augalai skursta, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai. Dėl azoto pertekliaus užauga stambi lapija, bet užsitęsia branda, suprastėja šakniavaisių kokybė.

Pirmoje vegetacijos pusėje fosforas suaktyvina šaknų augimą, padidina atsparumą grybinėms ligoms, vėliau pagreitina šakniavaisių formavimąsi. Kalis dalyvauja svarbiausiuose burokėlių vystymosi procesuose, didina augalų atsparumą sausroms, šalčiui ir kitoms nepalankioms augimui sąlygoms. Be pagrindinių trąšų, burokėliams svarbūs mikroelementai: boras, magnis, manganas, natris, kalcis. Trūkstant boro, burokėliai suserga sausuoju vidurinių lapų puviniu. Kai trūksta mangano, didesnė tikimybė jauniems burokėliams susirgti diegavirte, o šakniavaisiams – rauplėmis.

Auginimo technologija

Geriausia burokėlius auginti po mėšlu tręštų priešsėlių: daržo sėjomainoje – po agurkų, ankstyvųjų kopūstų, ankštinių daržovių, pomidorų; lauko sėjomainoje – po bulvių, vasarinių javų ar mišinių, žieminių kviečių, žieminių rapsų, sideralinių augalų. Burokėlius auginti netinka po špinatų, mongoldų, visų šakniavaisinių daržovių, ypač pašarinių ir cukrinių runkelių. Į tą pačią vietą patartina sėti po 3–4 metų.

Burokėlių sėjos laiką lemia daug veiksnių: biologinės savybės, agroklimatinės sąlygos, dirvos būklė, burokėlių paskirtis. Norint vartoti žalumyninės brandos burokėlius, sėti reikia kuo anksčiau, kai tik galima įdirbti dirvą (balandžio viduryje ar pabaigoje). Burokėlių daigams nekenkia nedidelės 1–2 °C šalnos, bet jeigu jie būna ilgesnį laiką (7–10 dienų) tokioje temperatūroje, vėliau pasėlyje būna daug žyduolių.

Gegužės pradžioje reikia sėti skirtus vartoti vasarą, o ilgai laikyti – gegužės viduryje ar antroje pusėje. Burokėlių sėklas lengvose, sausesnėse dirvose reikia įterpti 3–4 cm, sunkesnėse, drėgnesnėse – 2–3 cm gylyje. Labai svarbu burokėlius pasėti į drėgną dirvą, nes sausoje sėklos ilgai dygsta, pasėlis būna nevienodas. Burokėlius rekomenduojama auginti lygiame dirvos paviršiuje. Taikoma ištisinė, tarpueiliais kas 45 cm arba 70 cm (sėjos schema 62 + 8 cm) arba juostinė 1,4 m, 1,5 m pločio juosta (juostoje trys arba keturios eilutės) sėja.

Lietuviškos selekcijos ir introdukuotų Bordo tipo veislių burokėliams optimalus augalų skaičius hektare 300–360 tūkstančių vienetų, Detroit tipo veislėms – 400– 600, o cilindrinėms – 500–700 tūkst. vnt. Tai sudarytų 5–11 kg/ha sėklų.

Burokėliai reiklūs azoto ir kalio trąšoms. Vidutinės mineralinių trąšų normos veikliąja medžiaga – azoto (N) – 90–120, fosforo (P2O5) – 90–120, kalio (K2O) – 160–200 kg/ha, 1–2 kg/ha boro (B). Geriausia trąšų normas pasirinkti turint dirvos analizes, jų neatlikus NKP santykį galima pasirinkti 2:2:3. Parenkant trąšų normas, reikėtų įvertinti, kad priemoliuose reikės daugiau azoto ir fosforo, priesmėliuose – azoto ir kalio.

Papildomai burokėliai tręšiami biriomis trąšomis, dažniausiai lokaliai, kai jie turi 4–6 lapelius, vėliau rekomenduojama 1–2 kartus patręšti tirpiomis trąšomis per lapus. Rekomenduojamos trąšos su boru. Efektyvios skystos trąšos per lapus.

Burokėliai laikosi gerai, nes nuo ligų, mechaninių pažeidimų, vytimo juos saugo stora luobelė. Ilgai laikyti tinkamiausi vėlyvųjų, vidutinio vėlyvumo ir vidutinio ankstyvumo veislių, bet vėliau sėti šakniavaisiai. Pirmiau realizuojami trumpesnės vegetacijos veislių šakniavaisiai. Jie dažniau būna sultingesni, su plonesne odele, linkę greičiau gesti. Tinkamiausia oro temperatūra šakniavaisiams laikyti yra nuo 0 iki 2 °C, santykinė oro drėgmė 90–95 proc.

Jei saugyklos oro drėgmė maža, o temperatūra keliais laipsniais aukštesnė negu nurodyta, šakniavaisiai dėl intensyvaus kvėpavimo gali pradėti kaisti, šusti, o vėliau – pūti. Kai saugyklose šilta ir sausa, šakniavaisiai greičiau praranda stangrumą, vysta, juos apninka ligos, mažėja masė. Kai santykinė oro drėgmė artima tai, kuri nurodyta, bet aukštoka oro temperatūra, sutrinka šakniavaisių ramybės būsena, jie pradeda sprogti, blogėja kokybė. Jeigu temperatūra nukrinta -1 ar -2 °C ir laikosi kelias dienas, šakniavaisiai apšąla.

Šakniavaisiai gerai laikosi ir stacionariose saugyklose, ir laikinose – kaupuose, duobėse, tranšėjose, jeigu per visą laikymą yra tinkamos sąlygos. Optimalią oro temperatūrą ir drėgmę galima palaikyti sandėliuose su šaldymo įranga ar aktyviąja ventiliacija, kitur tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Visi šakniavaisiai geriau laikosi susluoksniuoti su smėliu ar durpėmis.

Tyrimai Babtuose

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2017–2018 m. atlikti dešimties lietuviškų ir introdukuotų populiacinių bei hibridinių burokėlių veislių Detroit 2, Boro, Boltardy, Kestrel, Pablo, Bona, Wodan, Rhonda, Subeto, Action ir Joniai produktyvumo tyrimai, siekiant atrinkti derlingas, atsparias biotiniams ir abiotiniams veiksniams veisles.

Burokėliai auginti lengvo priemolio dirvožemyje pagal Sodininkystės ir daržininkystės institute priimtą integruotą augalų auginimo technologiją. Sėti gegužės 4 d. rankine sėjamąja, lygiame paviršiuje, 70 cm tarpueiliais, dviem eilutėmis. Derlius nuimtas rugsėjo 25–26 d. Tirtas burokėlių sudygimas, atsparumas ligoms ir apskaičiuotas jų derlius. Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m2. Bandymo variantai kartoti po tris kartus.

Vizualiai įvertinus burokėlių šakniavaisius nustatyta, kad pasirinktų veislių šakniavaisiai buvo ryškiai raudoni ir tamsiai raudoni, be didesnių koncentrinių žiedų. Nustatyta, kad 2017 m. burokėlių augalai visiškai sudygo tik po trijų savaičių, nes buvo šalčiau (gegužės vid. temperatūra + 12,8 °C) ir trūko drėgmės, iškrito tik 21,6 mm kritulių, todėl pirmuosius tikruosius lapelius suformavo birželio pradžioje.

2018 m. pavasaris buvo šiltas (gegužės vid. temperatūra + 16,3 °C) ir drėgnas (kritulių suma 51,6 mm), burokėliai pradėjo dygti jau po 5 d., gegužės 16 d. visiškai sudygo, o tikruosius lapelius suformavo gegužės 25 d.

2018 m. burokėliai formavo didesnį šakniavaisių derlių. Vizualiai įvertinus burokėlių ligotumą nustatyta, kad ligoms mažiau atsparūs hibridinių veislių Rhonda ir Subeto burokėliai. Įvairių veislių burokėliai formavo suminį derlių nuo 54,0 iki 69,7 t ha-1. Biotiniams ir abiotiniams veiksniams atspariausi pasirodė veislių Joniai, Detroit 2, Boro, Pablo, Bona ir Action burokėliai – jų prekinė išeiga siekė 82,7– 86,2 procento.