Mano Ūkis 2019/05
Wagyu embrionus siunčia į visą pasaulį
  • Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ
  • Mano ūkis

Netoli Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės sostinės Kylio įsikūręs išskirtinis gyvulininkystės ūkis. Jo kryptis – japoniškų Wagyu veislės galvijų auginimas ir veisimas.

Ūkio savininkas Rudigeris Markvartas (Ruediger Marquardt) ir jo sūnėnas Finas (Fynn Marquardt) parodė, ką nuveikė ūkyje per pastaruosius 10 metų, kai pradėjo auginti Wagyu galvijus. Ūkio specializacija – embrionų gamyba, per metus čia išplaunama ir parduodama per tūkstantį Wagyu galvijų embrionų.

Anksčiau tai buvo pieno ūkis. Bet, pasak Rudigerio, per mažas, kad galėtų išgyventi ir išmaitinti šeimą ateityje, todėl dar 1990-aisiais nutarė jo atsisakyti ir ėmėsi auginti mėsinius galvijus. „Kad išgyventume, dalį gyvulių parduodavome mėsai, bet vis tiek reikėjo turėti daug gyvulių. Tuomet ir radome Wagyu veislę, iš kurios dėl geros galvijų genetikos gali išgyventi ir turėdamas jų 30“, – savo sprendimą paaiškino ūkininkas. Dabar ūkyje yra 220 grynaveislių Wagyu, vasaros sezoną jų dar šiek tiek padaugės.

Wagyu veislės tėvynė Japonija. Šiai veislei daugiau kaip 700 metų ir Japonijoje jai niekada nebuvo įlieta kito kraujo, siekiant išsaugoti unikalią genetiką. Prieš kelis dešimtmečius šalis uždarė vartus bet kokiam Wagyu veislės eksportui į pasaulį. Šiuo metu už Japonijos ribų veisiami galvijai, kaip teigiama literatūroje, yra 200 individų bandos palikuonys, kurie buvo išgabenti iš šalies 7–9 dešimtmečiais.

Wagyu galvijų mėsa yra išskirtinė – riebalai yra išsidėstę tarp raumenų, todėl ji ir vadinama marmurine jautiena. Ir Wagyu riebalai yra išskirtinės kokybės. „Būtent jie daro mėsą tokią geidžiamą, o viskas, kas geidžiama, yra brangu“, – sako Rudigeris. Wagyu mėsos kaina įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtinga, tačiau visais atvejais – labai didelė. Rudigerio teigimu, jo ūkyje užaugintų galvijų kaina panaši kaip juodųjų ikrų – 1 kg mėsos kainuoja iki 600 Eur. Už paskerstą karvę galima gauti 10–15 tūkst. Eur. Bet tie pinigai, sako vokiečių ūkininkas, nėra dovana iš dangaus – turi gauti ypač gerą mėsos kokybę.

Beveik pusė darbuotojų – veterinarai

Markvartų ūkio teritorijoje gyvena keturios kartos. Rudigeris perėmė ūkį kaip vyriausias sūnus iš savo tėvų, po jo ūkį perims brolio sūnus Finas, jau seniai tapęs dėdės dešiniąja ranka. Būsimas ūkio paveldėtojas labiausiai gilinasi į Wagyu auginimą ir priežiūrą.

„Kai perėjome į mėsinę gyvulininkystę, tyrinėjome įvairias veisles – šarolė, angusus, limuzinus. Bet Vokietijoje nesvarbu, ką veisi, kaina už skerdeną ta pati. Mano pusbrolis, virtuvės šefas, dalyvaujantis TV kulinarijos laidose, ir pasakė, kad yra japoniška veislė, kuri suteikia labai kokybišką mėsą. Taip pradėjome domėtis Wagyu veisle“, – pradžią prisimena Finas.

Pradėjo nuo dviejų telyčių, viena jų tebegyvena ir dabar. Spermą ir embrionus importavo iš Australijos – telyčias apsėklino, o holšteinams įsodino embrionus. Taip buvo gauta pirmoji Wagyu karta ūkyje. Senas tvartas greitai tapo per mažas, 2010 m. buvo pastatytas pirmasis naujas tvartas. Kadangi šis verslas visiškai pasiteisino, banda didėjo, 2016 m. pastatytas dar vienas tvartas.

Markvartų ūkyje dirba 10 žmonių, 4 iš jų – veterinarijos gydytojai, prižiūrintys visą veisimo procesą. Ūkyje įrengta embrionų plovimo patalpa ir jų užšaldymo laboratorija.

Per vieną plovimo procedūrą vidutiniškai gaunama 10–15 embrionų. „Vakar buvo gera diena – gavome 32 embrionus“, – kovą pas jį viešėjusiems svečiams iš Lietuvos pasidžiaugė Rudigeris, pridūręs, kad būna, jog negauna nė vieno.

Išplauti Wagyu embrionai sertifikuojami ir užšaldomi šiaudeliuose, tuomet juos galima siųsti į bet kurią pasaulio šalį. Įsodinus tokį embrioną bet kokiai karvei, gaunamas grynaveislis Wagyu veršelis su tarptautiniais dokumentais. Embrionai, nors genetiškai yra vienodi, skirstomi į skirtingas kategorijas. Užšaldomi ir į pasaulį siunčiami tik geriausios kokybės, prastesni (ant jų matyti tarsi debesėliai, kitoks ląstelių išsidėstymas) anksčiau būdavo sunaikinami, dabar įsodinami holšteinėms.

Jeigu atsiranda stambus užsakovas, norintis Wagyu embrionus įsodinti, tarkime, 100 karvių, tuomet Markvartų veterinarijos gydytojas skrenda pats į tą ūkį ir atlieka procedūrą. „Labai svarbu, kad embrionus sodinantis veterinaras turėtų tokios patirties – jie per daug brangūs, kad galima būtų mokytis“, – teigia Rudigeris.

Embrioną parduoda po 1 200–1 500 eurų. Prigyja ne visi – reikia maždaug dviejų embrionų vienam veršingumui gauti, tad skaičiuojama, kad vienam veršeliui gauti reikia maždaug 3 tūkst. eurų.

Pati brangiausia Europoje, 35 tūkst. Eur kainuojanti Wagyu telyčia yra šiame ūkyje. Iš jos jau išplauta per 60 embrionų, kurių vidutinė pardavimo kaina buvo 2 000 Eur. Tai ne tokia ir brangi atrodo ta karvė... Neseniai vykusiame aukcione Wagyu pusės metų buliukas buvo parduodamas už 43 tūkst. Eur. „Tas, kas perka tokią genetiką, nori uždirbti pinigų. O principas paprastas – jeigu nusipirksi gerą genetiką, gerą genetiką galėsi ir gaminti“, – paprastai paaiškina R. Markvartas.

Holšteines naudoja Wagyu embrionams išnešioti

Telyčioms gauti naudojama seksuota sperma. Kai telyčios svoris pasiekia 350 kg (16–18 mėn. amžiaus), iš jos jau galima plauti embrionus. Po pirmojo plovimo embrionai išplaunami dar 2–3 kartus, tada karvės (maždaug 19–21 mėn. amžiaus) būna sėklinamos. Vasarą bulius paleidžiamas kergti pateles, kurios sunkiai apsivaisina dirbtiniu būdu.

Veršelis prie motinos praleidžia 7 mėnesius. Motina tuomet vėl grįžta į karvių, iš kurių plaunami embrionai, grupę. Toks ciklas ir sukasi visą laiką. Ūkyje atvestos telyčios parduodamos veisimui.

Ant gyvulių kaklo yra rujos nustatymo davikliai. Ši sistema, pasak Markvartų, visiškai pasiteisino, padeda užtikrinti geresnius embrionų plovimo rezultatus ir net žymiai pagerina embrionų įsodinimo recipientėms rezultatus.

Finas rodo holšteinų karves recipientes, kurioms įsodinami švieži Wagyu embrionai. Vienas naudoja grynaveisliams Wagyu palikuonims gauti, kitas veršingas holšteines recipientes parduoda. Veršinga holšteinų karvė, kuriai įsodintas Wagyu embrionas, kainuotų 3 800, o veršinga grynakraujė Wagyu – 10–15 tūkst. eurų. „Pinigai mokami tik už kokybę“, – pabrėžia jis.

Kryžminimo variantai

Wagyu nuo kitų mėsinių veislių skiriasi tuo, kad juos penėti reikia dvigubai ilgiau – ne mažiau kaip 30 mėnesių. Kitu atveju jų mėsa nebus marmuringa. Visi penėjimui skirti Wagyu buliukai kastruojami, nes mėsos marmuringumą mažina ir vyriški hormonai. Pasirodo, kuo Wagyu galvijas vyresnis, tuo jo mėsa geresnė ir marmuringesnė. Pernai Markvartų 7 metų karvės mėsa gavo bronzos medalį Vokietijos Wagyu mėsos čempionate.

Pasiteiravus, ką mano apie Wagyu kryžminimą su angusais ir vadinamąją wangusų veislę, Rudigeris atsakė, kad nėra prasmės kryžminti šių veislių. „Angusų mėsa ir taip gera, tik riebalų mažiau“, – apibendrino augintojas. Jie yra darę Wagyu kryžminimo bandymus su įvairiomis veislėmis. Rudigerio pastebėjimu, geresnis marmuringumas būna Wagyu kryžminant su holšteinais. O rasti vidurkį, kad kryžminimo rezultatas būtų geras, nelengva.

„Gyvename Holšteinų žemėje, iš kurios ir kilusi ši veislė, aplink mus dar yra apie milijoną holšteinų, todėl labiau stengiamės ieškoti kombinacijų su šios veislės galvijais“, – paaiškina Rudigeris, kodėl ir jų ūkis vadinasi „Holstein–Wagyu“. Apie toną sveriantys Wagyu mišrūnai su holšteinais vadinami F1. Toks gyvulys kainuoja 5–6 tūkst. Eur, o jo šonkaulių steiko kaina sieks 140 Eur/kg. Tokių galvijų poreikis Vokietijoje tik didėja.

Ūkyje per metus paskerdžiama ne daugiau kaip dešimt grynaveislių Wagyu. Mėsą ir jos gaminius parduoda tiesiai iš ūkio, tiekia restoranams, viešbučiams, kitiems pirkėjams pagal užsakymus. Pasak Fino, jie patys Wagyu mėsos, be abejo, valgo, bet tikrai ne kasdien.

Ūkis dirba ekologiškai, tačiau Vokietijos taisyklės embrionus plaunančio ūkio neleidžia sertifikuoti kaip ekologinio.

Tvartuose – išskirtinė švara ir tvarka

Šiltuoju metų laiku, nuo balandžio iki lapkričio, gyvuliai būna ganyklose, ūkis turi 280 ha pievų ir žolynų.

Rudigeris kvatodamas pakartoja sklandančias istorijas apie Wagyu šėrimo ypatybes, sakydamas, kad juos girdo alumi ir masažuoja. Vis dėlto surimtėjęs priduria: „Jeigu masažuodamas galėtum padidinti riebalų kiekį, nieko daugiau ir nereikėtų. Tačiau priežiūros šiems galvijams reikia geros. Jeigu tvartas, higieninė aplinka yra tinkama, jeigu tvarte užtenka šviesos, groja muzika, Wagyu normaliai dauginsis. Kadangi mūsų tikslas gauti kuo daugiau embrionų, turime stengtis, kad mūsų gyvuliai būtų ypač geri. Kai gyvuliais rūpiniesi, gerai prižiūri, investuoti pinigai sugrįžta.“

Yra rašoma, kad kiekvienas Japonijos ūkininkas stengiasi rasti savo receptą, kaip išgauti geros kokybės jautieną, slaptų Wagyu šėrimo raciono ingredientų jie neatskleidžia. Tikėtina, kad savų paslapčių turi ir Rudigeris, Lietuvos ūkininkams teigęs, kad Wagyu šėrimas nėra niekuo išskirtinis. Pašarams ūkyje gaminamas šienas ir šienainis – tai pagrindinis šėrimo racionas. Tačiau Wagyu turi tendenciją sparčiai didinti riebalų kiekį, todėl į racioną įmaišoma ir šiaudų. Papildomai duodama mineralinių priedų.

Mėsai auginamiems galvijams nuo 30 iki 35 mėnesio, kai ateina skerdimo laikas, duodami daugiau energijos turintys pašarai, kad gyvulys geriau penėtųsi. Daugelis ūkių naudoja kukurūzų silosą, Markvartai – melasą. Skerdimo metu bulius būna pasiekęs 800–1 100 kg svorį.

Wagyu tvartai išsiskiria ypatinga švara. Galvijai laikomi ant šiaudų kraiko, todėl per metus tam tikslui sunaudoja 1 600 šiaudų ritinių. „Mums tai svarbu dėl gyvūnų gerovės, galų gale dėl lankytojų, kad matytų švarius galvijus ir švarią aplinką“, – paaiškina Finas.

Wagyu Vokietijoje augina 160 šeimos ūkių, bet jų vidutinis dydis – 10 gyvulių, iš viso šalyje yra tik 1 600 šios veislės galvijų. „Mūsų produktas yra nišinis, neabejoju, kad jis toks ir liks. Einame teisingu keliu“, – sako Finas. Kalbama, kad toks veislininkystės verslo modelis pasiteisino tik mažai daliai ūkių, kurie to ėmėsi. Markvartai yra vieni tų, kuriems pavyko.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai