Asmuo, nepatenkintas paramos administratoriaus ar kitos kontrolę vykdančios institucijos priimtu sprendimu, bet vengdamas sugadinti santykius ir išvengti ilgo bylinėjimosi bei teisinės pagalbos išlaidų, vyksta į instituciją aiškintis, teikia papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Tačiau kartais šios priemonės pakrypsta subjektui nepalankia linkme – terminas apskųsti sprendimą teisės aktų numatyta tvarka būna praleistas. Straipsnyje aptariami administracinių aktų apskundimo aspektai.

Kiekvienas Lietuvos fizinis ir juridinis asmuo, gavęs jam nepalankų institucijos sprendimą, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą siekiant teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Termino atnaujinimas skundui pateikti

Iš minėtos fundamentalios asmens teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos kyla ir asmens teisė prašyti teismo atnaujinti terminą skundui pateikti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad teismas, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat vertinama, ar byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas taip siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pavyzdžiui, jeigu asmuo teigia, kad sirgo, tai savaime nereiškia, kad terminas skundui pateikti bus atnaujintas. Tačiau, jeigu liga buvo tokia sunki, kad asmuo tiesiog negalėjo skundo surašyti, buvo hospitalizuotas ar sprendimą gavo ne jis pats, nes tuo metu gydėsi ne namuose, tokia situacija galėtų būti laikoma svarbia, sprendžiant dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Tokį prašymą išnagrinėja ir nutartį priima teismo pirmininkas, teisėjas, teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per 7 darbo dienas nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Kai teismas mano, kad dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomones, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Tartis ar skųsti teismui?

Agroverslo subjektui gali kilti klausimas, ar verta skubėti skųsti teismui paramos administratoriaus ar kitos kontrolę vykdančios institucijos priimtą sprendimą? Prieš pasirinkdamas teisminio skundo kelią, jis būna linkęs išbandyti ir kitas priemones, kurios leistų negadinti santykių su priežiūrą atliekančia institucija, taip pat išvengti ilgo bylinėjimosi bei teisinės pagalbos išlaidų. Apskritai agroverslo srityje tvyro nuomonė, kad susitarimas su institucija yra tvirta teisminio bylinėjimosi alternatyva.

Nutarę situaciją spręsti taip, agroverslo atstovai paprastai kreipiasi į nenaudingą jam sprendimą priėmusią instituciją, teikia papildomus įrodymus ir paaiškinimus ir tikisi, kad nepalankų sprendimą panaikins pati institucija. Būna ir atvejų, kai institucijos specialistai patys pasiūlo atvykti pas juos, pateikti paaiškinimus ir pažada, kad, gavę informaciją, spręs, ar situaciją įmanoma pakeisti. Einant minėtu keliu, pasitaiko net kuriozinių situacijų. Antai, žemės ūkio subjektas, gavęs nepalankų institucijos sprendimą, kreipėsi į ją, siekdamas rezervuoti laiką susitikimui su sprendimą priėmusios institucijos specialistais. Susitikimas įvyko praėjus kelioms savaitėms po sprendimo gavimo, o susitikimo metu specialistai nurodė, kad atsakymą į interesanto pateiktus argumentus pateiks per 20 dienų, t. y. jau praėjus minėtam 1 mėnesio terminui, kuris taikomas sprendimui apskųsti teisme. Tokiu atveju agroverslas turėjo rinktis, ar rizikuoti ir laukti institucijos atsakymo, ar lygiagrečiai skubiai rengti skundą ir kreiptis į teismą. Pirmuoju atveju buvo rizikos, kad teismas skundo nepriims.

Susitarimo su institucija kelias ne visada būna sėkmingas, nes negarantuoja palankaus sprendimo. Praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai negavę palankaus sprendimo agroverslo subjektai kreipėsi į teismą, tačiau dėl praleisto termino jų skundai nebuvo priimti.

Vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pavėluoto skundo priėmimo. Žemės ūkio subjektas nurodė, kad, gavęs iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sprendimą dėl sankcijos skyrimo, kreipėsi į ją dėl sprendimo pakeitimo, pateikdamas nuotraukas ir kitus įrodymus, tačiau gavo atsakymą, kad pateikti duomenys nėra pakankami. Tuomet asmuo dar kartą kreipėsi į NMA, pateikdamas papildomus dokumentus. NMA raštu atsakė, kad pateikti duomenys nieko papildomai neįrodo, drauge pažymėjo, kad raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasinaudodamas pastarąja NMA rašto formuluote, agroverslo atstovas kreipėsi į teismą, siekdamas apskųsti sprendimą dėl sankcijos skyrimo. Tačiau teismas skundo nepriėmė teigdamas, kad yra praleistas skundo apskundimo terminas. Tada asmuo pateikė atskirąjį skundą, siekdamas, kad jo skundas būtų priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pagrindus skundui priimti, motyvavo tuo, kad asmuo yra atidus ir rūpestingas verslininkas, tad jam taikytina verslininko rūpestingumo ir atidumo taisyklė. Teismas nurodė, kad agroverslo subjektas pripažino, jog skundžiamus sprendimus gavo prieš kelis mėnesius, taigi terminas skundui paduoti yra skaičiuotinas nuo šios datos. Aplinkybė, kad asmuo nusprendė pakartotinai kreiptis į instituciją dėl jos pirminių sprendimų peržiūrėjimo, tiesiogiai priklausė nuo jo valios, todėl teismų praktikoje laikytinas subjektyviai pasirinktu elgesio modeliu. Toks modelis nelaikytinas svarbia priežastimi, nepriklausančia nuo asmens valios, dėl kurios galėtų būti atnaujinamas terminas skundui paduoti. Teismas nutarė, kad asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pasirinkdamas savo teisių gynimo kelią. Jis turėjo žinoti apskundimo tvarką, t. y. kad po rašto dėl sankcijos gavimo turi mėnesį laiko kreiptis į teismą savo pažeistoms teisėms apginti. O susirašinėjimus su NMA teismas įvertino tik kaip bendro pobūdžio informacijos teikimą. Tokiuose susirašinėjimuose pateikiama informacija, kad institucijos atsakymus galima skųsti, iš tiesų nepratęsia termino apskųsti individualų administracinį aktą (t. y. sprendimą dėl sankcijos skyrimo). Minėtus susirašinėjimus su NMA galima būtų skųsti tik tokiu aspektu, jei institucijos atsakymas neatitiktų viešojo administravimo subjektams keliamų reikalavimų požymių, jeigu rašte nebūtų pateiktas institucijos atsakymas ar nesilaikyta formos reikalavimų.

Atsižvelgiant į pastarąjį teismo teiginį, verta aptarti reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui. Pagrindiniai tokio akto požymiai praktikoje yra išskirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, analizuojant individualių ir norminių administracinių aktų skirtumus. Šie požymiai yra: akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei konkrečioje situacijoje, kuris turi įtakos subjekto ar subjektų grupės teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą; aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus; akto galiojimas nėra tęstinis – tai vienkartinio taikymo aktas; akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka.

Tad agroverslo subjektui reikia būti itin atidžiam pasirenkant sprendimą dėl nepalankaus jam akto. Priemonės susitarti su sprendimą priėmusia institucija kartais gali pakrypti nepalankia linkme: terminas apskųsti sprendimą teisme gali būti praleistas ir galimybių apginti savo pažeistas teises netenkama. Todėl, einant taikios diskusijos su nepalankų sprendimą priėmusia institucija keliu, vertėtų išsaugoti visus tarpusavio susirašinėjimus, raštus, pagrįstus ir nepagrįstus pažadus pratęsti apskundimo terminą ar pakeisti esamą situaciją, nes sprendimą nebūtinai surašė teisininkas, kuriam žinomi kreipimosi į teismą terminai. Tik turėdamas tokius duomenis, asmuo galės mėginti kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti skundo pateikimo terminą.