Kai pavasarėjant ryškėjanti saulė pradeda budinti gamtą, įmonė „Ekoakademija“ traukia iš šaldytuvų mėgintuvėlius ir žadina savo „lalukus“ – bakterijų pradmenis. Sužadintos bakterijos sparčiai dauginasi termostatuose, kur tamsu, drėgna ir šilta. Maždaug po 10 dienų jau galima ruošti bakterinius preparatus dirvožemiui gerinti ar sėklai apvelti.

„Daug metų bandėme bakterijas žadinti ir auginti sausio mėnesį, bet jos tikriausiai jaučia, kad dar žiema ir visai nenori augti – miega žiemos miegu“, – sako įmonės „Ekoakademija“ direktorė, biomedicinos mokslų daktarė Loreta Pauliokaitė- Motuzienė, kalbanti apie bakterijas tarsi apie mažyčius augintinius.

Vasario gale ar kovo pradžioje „Ekoakademijoje“ prasideda didysis darbymetis. Bakterijų pradai išimami iš šaldytuvų ir auginami termostatuose šiltai (dažniausiai palaikoma 26 ^oC temperatūra) ir tamsiai. Dauginimui gali būti naudojamos ir lėkštelės su agaro terpe – ant jos iš mėgintuvėlio paskleidžiama bakterijų masė. Tinkamomis sąlygomis maždaug per 7–10 dienų priauga ūkiniam naudojimui tinkamas bakterijų kiekis. Tada jos nuplaunamos į vandenį, paruoštas tirpalas supilstomas į sandarią tarą ir realizuojamas ūkininkams. Vėsiai laikomi tokie vandeniniai bakterijų preparatai gyvybingi išlieka apie 5 savaites, o ilgiau laikyti pavojinga, nes bakterijos pradeda mirti iš bado.

„Kai išgirstu ką nors giriantis, kad esą išrado naują bakterijų rūšį, tai atkertu, kad jau Nobelio premijos vertas. Atrasti naują rūšį – taip, tikiu, bet išrasti – neįmanoma. Bakterijos visos yra dirvožemyje, jas reikia surasti, paimti išgryninti, atrinkti pačias geriausias ir tada įdarbinti. Paprastai gerosios bakterijos gyvena neilgai. Kuo ilgiau gyvena bakterija, tuo ji piktesnė. Mes dauginame gerąsias bakterijas, todėl jos nėra ilgaamžės“, – paaiškina L. Motuzienė.

Kas 3–4 mėnesius šaldytuve mėgintuvėliuose laikomas bakterijas reikia atnaujinti, nes jos sensta. Tad, norint išlaikyti kokybišką bakterijų kolekciją, ją atnaujinti tenka bent 3 kartus per metus.

Skirtingų rūšių naudojimas skiriasi

Bakterijų rūšys yra skirtingos, vienos skirtos purkšti ant sėklų, o kitos – ant dirvožemio. Pasigirsta rekomendacijų purkšti bakterinius preparatus ir ant augalų lapų, bet Loreta kol kas į tai žiūri skeptiškai – reikia tyrimų, ar tai iš tiesų gali būti naudinga. „Greičiau tai tiesiog agresyvi rinkodara“, – kol kas linkusi manyti „Ekoakademijos“ direktorė.

Gumbelinių bakterijų įmonės kolekciniame fonde yra per 10 rūšių, o kitų – beveik 20 rūšių bakterijų. Gumbelinės skirtos pupiniams augalams, o kitos gali būti skirtos javams ar rapsams, taip pat cinkui, fosforui ar kaliui atpalaiduoti, organikai skaidyti. „Visos bakterijos atlieka visas funkcijas, bet kiekviena rūšis kažkurią funkciją atlieka geriausiai, stipriau negu kitos. Žemdirbys turi žinoti, ko jis nori, o mes jau parenkame tinkamą preparatą“, – paaiškina Loreta ir priduria, kad kiekvienam preparatui pagaminti yra vis kitoks receptas.

Jos teigimu, iki praėjusių metų bakteriniai preparatai labai sparčiai populiarėjo, o pernai žemės ūkio sektorius išgyveno tam tikrą krizę dėl gamtos kataklizmų, todėl ir bakterinių produktų rinka susitraukė – jų buvo nupirkta mažiau. „Tai jautėme ne tik mes, bet, manau, visi trąšų pardavėjai. Džiaugiamės bent tuo, kad iš sunkių metų išlipome be skolų ir didelių skolininkų“, – šypteli įmonės direktorė.

Dirbama pagal išankstinius užsakymus

Didieji produkcijos užsakovai – Lenkijos ūkiai ir stambūs Lietuvos koncernai – pradeda užsakinėti produkciją jau iš anksto, tad vasarį jiems reikalingi kiekiai jau būna žinomi. Mažesni užsakovai (norintys įsigyti produkcijos iki 10 ha plotui) gali tikėtis preparatų gauti ir paskambinę iš vakaro. „Lenkijoje mes daugiau dirbame su chemizuotais ūkiais, o Lietuvoje – daugiau su ekologiniais, tačiau ir mūsų šalies chemizuoti ūkiai jau pradeda naudoti bakterinius preparatus“, – pastebi Loreta.

Ji visiems žemdirbiams išaiškina svarbią tiesą: jei patręšėte mineralinėmis trąšomis, dar nereiškia, kad augalas jas iš karto ir pasiėmė. Augalas mineralines trąšas gali suvalgyti tik „apkramtytas“ bakterijų. Būtent bakterijos atpalaiduoja ir padaro prieinamas augalams visas medžiagas, kurios jau yra dirvožemyje. Taip pat jos elgiasi ir su į dirvožemį patekusiomis mineralinėmis trąšomis. Bakterijomis maitiname dirvožemį, tada dirvožemis per bakterijas maitina augalus, o augalai išskiria visokių skanių medžiagų bakterijoms – taip ir vyksta nuolatiniai mainai.

Bakterijų pertekliaus baimintis nereikia

„Bakterijų pertekliaus tikrai nėra ir niekada nebus. Jei pasitaikytų absoliutaus komposto dirvožemis, tai žemdirbys, naudodamas ten biopreparatus, tiesiog išleistų pinigus ir neturėtų apčiuopiamos naudos. Tačiau tokių dirvožemių yra labai mažai“, – persisotinimo bakteriniais produktais galimybę atmeta Loreta.

Ar visiems pupiniams augalams būtini bakteriniai preparatai? Viskas priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, ožiarūčiai net nedygsta be bakterijų. Sojoms galima naudoti, galima ir nenaudoti, bet derlius tokiu atveju bus 30 proc. mažesnis. Pupų ir žirnių pasėliuose visada labai matyti bakterinių preparatų efektas. Liucernos Žemaitijos laukuose po pirmų auginimo metų pradeda nykti, tad dabar „Ekoakademija“ daro eksperimentą – bando išsaugoti ilgaamžiškumą jas auginant su bakterijomis.

Geriausia, kai dirvožemio pH reakcija yra neutrali. Kai pH 4–3 – bakterijoms jau labai neskanu, tad Žemaitijos žemės, kur pH 3,9–4,1, bakterijoms daugintis nelabai tinka. Kai kurios bakterijos mėgsta net pH 7–8 – joms patinka Biržų kraštas, kur dominuoja šarminiai dirvožemiai.

„Mus labiau vertina ir mėgsta ten, kur geresnės žemės. Labai daug klientų turime iš Biržų, Rokiškio, Vidurio Lietuvos (Ukmergės, Panevėžio, Pasvalio, Kauno), taip pat Lazdijų, Trakų, Varėnos. O štai Klaipėdos krašte tikriausiai mažiausiai klientų – pasitvirtina patarlė, kad savame krašte pranašu nebūsi“, – šypteli „Ekoakademijos“ vadovė.

Istorija skaičiuojama jau pusšimtį metų

Ieškant įmonės veiklos ištakų, reikia nusikelti kelis dešimtmečius į praeitį. Loreta įstojo į doktorantūrą (jos darbo tema buvo dirvožemio mikrobiologija) pas Vėžaičiuose dirbusį garsų profesorių Edmundą Lapinską, kuris nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio dirbo su gumbelinėmis bakterijomis. Kolūkių laikais gumbelinių bakterijų preparatų (pavyzdžiui, nitragino) paklausa buvo didžiulė – laborantės vos spėdavo suktis. Tačiau vėliau padėtis pasikeitė.

„Po doktorantūros dirbome kartu su profesoriumi, jam priklauso keletas gumbelinių bakterijų kamienų patentų. Komercinė nitragino pusė buvo faktiškai numirusi, nes mokslo žmonėms rūpintis komercija yra sunku“, – pripažįsta Loreta. Kai profesorius perdavė jai gamybinę dalį, jauna aktyvi mokslininkė per 2–3 metus išplėtė klientų ratą. Kurį laiką Loreta bandė derinti mokslininkės ir gamybininkės bei prekybininkės veiklas, bet, mokslo įstaigose finansavimui vis mažėjant, su moksline veikla teko atsisveikinti.

„Padedama žemdirbių, 2012 m. pradėjau verslą. Pinigus veiklos pradžiai sudėjo šeši ūkininkai, kurie tapo įmonės akcininkais. Prof. E. Lapinskas tokį mano žingsnį laimino sakydamas, kad tai yra sena ir neišsipildžiusi jo svajonė, o savo vertingais patarimais padėjo susikomplektuoti laboratorinę įrangą. Ačiū jam. Deja, jis pats taip ir nespėjo pamatyti, kaip aš čia įsikūriau...“, – savo mokytoją gražiai prisimena Loreta. „Ekoakademijos“ startas su pirmąja produkcija buvo 2013 m. pavasarį.

Šiemet bus šeštas pavasaris, kai Gargžduose esančios įmonės „Ekoakademija“ laboratorijoje vyksta intensyvi bakterinių preparatų gamyba. „Esu Barbė devyndarbė. Tikriausiai visų mažų įmonių vadovų dalia vienoda – tenka būti ne tik direktore, bet ir pardavėja, ir mokslininke, ir konsultante, ir valytoja, ir sniego kasėja,“ – linksmai pasakoja mažos įmonės vadovė.

Labai svarbu gaminti čia ir dabar

Bakterinių preparatų rinką Loreta lygina su banguojančia jūra – kyla populiarumo banga, paskui įlenda į rinką koks nors niekšelis, pradeda prekiauti vos ne švęstu vandeniu ir sugadina visą reikalą. Tada žemdirbių pasitikėjimas bakteriniais preparatais labai krenta. Tenka ilgai skalbti mundurą ir įrodinėti, kad viskas yra gerai.

„Bakterija ir Afrikoje yra bakterija. Bet mes nežinome, ką indiškos ar kanadietiškos bakterijos veiks lietuviškame dirvožemyje. Visos pažangios šalys gyvas bakterijų kultūras gaminasi pačios. Nes vietoje užauginta gyva bakterija suveiks geriau, negu išdžiovinta, sušaldyta, transportuota didelius atstumus. Bakterijų gamyba turi būti čia ir dabar. Tortų juk metams į priekį neprisipirksi“, – šviežumo svarbą pabrėžia Loreta. Pasak jos, prigaminti daug ir pasidėti sandėliuoti – visiška nesąmonė.

Populiariausi įmonės produktai – sėkloms apvelti skirtas vandeninis gyvų gumbelinių bakterijų preparatas Nitraginas ir dirvožemio biologiniam aktyvumui atkurti skirti Azobakterinas (gyvų Azotobacter bakterijų preparatas) bei Fosfobakterinas (gyvų Bacillus megaterium bakterijų preparatas).

Kad būtų patogu dirbti, „Ekoakademija“ yra nustačiusi bendrą gaminamų bakterinių preparatų kainą – hektarui skirta moksliniais tyrimais nustatyta bakterijų norma (100 ml) kainuoja 13 eurų + PVM. Pagal taikomą technologiją žemdirbys pats sprendžia, kiek vandens purškiant pilti į purkštuvą. Išpurškus preparatus dirvos paviršiuje, būtinai reikia įterpti, bent su akėtėlėmis. „Čia juk ne pliažas, bakterijos degintis nenori“, – vaizdingai paaiškina Loreta. Kai bakteriniai preparatai purškiami ant šiaudų ar augalų liekanų siekiant paskatinti jų irimą, iš karto po purkštuvo rekomenduojama važiuoti su žemės dirbimo padargu.

Kartu su bakteriniais preparatais į tirpalą galima maišyti tik natūralias medžiagas, jokiu būdu ne pesticidus. „Yra tekę girdėti pasakymų: mineralinės trąšos, apveltos bakterijomis. Tokiu atveju aš ūkininkui sakau: nusirenk nuogas ir atsigulk į druską – ar ilgai taip išgulėsi? Bakterija yra nuoga, o trąša yra druska“, – nesuderinamumą aiškina Loreta.

Naudojant sėklų apvėlimui, vandens reikia naudoti tiek, kad nebūtų per drėgna sėkla ir neužsikištų sėjamoji. Apvelta sėkla turi būti maksimaliai greitai (geriausia – per pusdienį) išsėjama, jos negalima laikyti. Gumbelinėmis bakterijomis apveltos sėklos negali gulėti ilgiau negu parą. „Kuo greičiau sėkla patenka į žemę, tuo geresnis bus bakterijų poveikis. Įsivaizduokime, kad bakterijos – tai maži vabaliukai, kurie maitinasi ir gyvena savo gyvenimą“, – palygina Loreta.

Moka kalbėtis su mėgintuvėliais

Kovas, balandis ir visa gegužė „Ekoakademijai“ yra didysis darbų bumas. Vasarą organizuojamos lauko dienos, seminarai, o rudeniop prasideda antrasis gamybos etapas. Ar nesunku išsilaikyti rinkoje mažai įmonei? „Vietos visiems užteks, kiekvienas mes turime savo pirkėjus. Kiek tūkstančių hektarų reikia apdoroti, tai tik spėkime gaminti. Kad tik bamba neatsirištų bedirbant!“ – šypsosi Loreta. Pasak jos, bakteriniai preparatai keičia ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius derliaus rodiklius, o dabar vis daugiau žemdirbių siekia būtent grūdų kokybės. Taigi, yra visos prielaidos tikėtis bakterinių preparatų paklausos didėjimo.

Nuo šiemet „Ekoakademija“ siūlo naują šaldytų produktų liniją. Ji sukurta bendradarbiaujant su vienos Vilniaus įmonės biochemikais, kurie išrado unikalią technologiją, leidžiančią užšaldyti bakterijas taip, kad ląstelės sienelė neplyštų.

Dar viena naujovė – planai prekiauti daržininkams mėgėjams skirta produkcija, nes jie šioje srityje yra nuskriausti. „Labai sunku dirbti su mažais kiekiais, bet šiemet planuojame pradėti tiekti rinkai tokius produktus. Preparatai yra labai trumpo galiojimo laiko, parduotuvėje ant lentynos jų laikyti negalima, todėl teks labai pasukti galvą, kokia forma pateikti produkciją pirkėjams, kad būtų patogu ir efektyvu naudoti“, – planais dalijasi „Ekoakademijos“ direktorė Loreta Pauliokaitė- Motuzienė.