Žemdirbiai jau kuris laikas seminaruose, lauko dienose girdi informaciją, kad nuo 2020 m. keisis augalų apsaugos produktų spektras – registruotų AAP liks gerokai mažiau. Kokiais kriterijais, dokumentais ir ES reglamentais remiantis bus priimamas sprendimas, kad vieni ar kiti produktai bus neregistruojami ar išimami iš rinkos, ir koks pagrindinis visų šių pokyčių tikslas?

Padėti susigaudyti situacijoje ir atsakyti į klausimus paprašėme Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisčių – Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos Kristinos Valionienės ir Agrochemijos skyriaus patarėjos Jurgitos Žiemienės.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis augalų apsaugos produktų pateikimą į rinką, – Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir kartu apsaugoti ES valstybių žemės ūkio konkurencingumą. Taip siekiama užtikrinti, kad augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos neturėtų kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba nepriimtino poveikio aplinkai.

Veikliosios medžiagos patvirtinamos ES lygiu. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje.

Šiuo metu ES vyksta veikliųjų medžiagų peržiūra. Veikliosios medžiagos vertinamos atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis ir tyrimų rezultatus, naudojami naujausi vertinimui reikalingi Europos maisto saugos institucijos (toliau – EFSA), Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos gairių dokumentai.

Kokiais kriterijais remiantis vertinamos veikliosios medžiagos?

Kad būtų aiškiau, reikėtų trumpai apibrėžti veikliųjų medžiagų vertinimo procesą. Kiekvienai veikliajai medžiagai įvertinti Europos Komisija paskiria valstybę narę – vertinimo atnaujinimo ataskaitos rengėją, kuri, parengusi vertinimo atnaujinimo ataskaitos projektą (toliau – ataskaitos projektas), pateikia ją EFSA. EFSA atlieka pateikto ataskaitos projekto peržiūrą, komentarus teikia kitos ES valstybės narės, EFSA bei pareiškėjas, t. y. kompanijos, pateikusios dokumentus veikliosios medžiagos patvirtinimui atnaujinti.

Probleminiai klausimai svarstomi valstybių narių ir EFSA ekspertų posėdžiuose ar telefoninėse konferencijose. Tuomet EFSA parengia išvadas, kurias pateikia Europos Komisijai sprendimui priimti.

Europos Komisija parengia įgyvendinimo reglamentą dėl patvirtinimo atnaujinimo ar patvirtinimo neatnaujinimo, atsižvelgusi į pateiktas EFSA išvadas, ir teikia Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto „Augalų apsaugos produktai – teisės aktai“ svarstyti ir balsuoti. Šis procesas trunka apie 2 metus ir ilgiau.

Veikliosios medžiagos patvirtinimas atnaujinamas, kai nustatoma, kad jos naudojimas saugus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Priėmus sprendimą dėl kiekvienos veikliosios medžiagos Europos Sąjungoje, augalų apsaugos produktų registracija yra atnaujinama kiekvienoje valstybėje narėje. Jei veikliosios medžiagos patvirtinimas neatnaujinamas, tuomet panaikinama augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra neatnaujinta veiklioji medžiaga, registracija.

Veikliosios medžiagos vertinamos ir augalų apsaugos produktai registruojami vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu patvirtintais augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principais.

Ūkininkai jau susidūrė su neonikotinoidų draudimo padariniais – daugelis apskritai atsisakė auginti vasarinius rapsus, nes be efektyvių beicų apsauga nuo kenkėjų tapo pernelyg sunki ir brangi, o dažnai ir neduodanti laukiamo efekto. Žemdirbiai dabar nuogąstauja, kad susiaurėjus AAP pasiūlai, grėsmių gali kilti ir auginant kitus žemės ūkio augalus. Ar tokie nuogąstavimai turi pagrindo?

Siekiant saugoti žmonių sveikatą ir aplinką, ES reikalavimai veikliųjų medžiagų vertinimui ir augalų apsaugos produktų registravimui griežtėja. Todėl tikėtina, kad ateityje patvirtintų įprastų (cheminių) veikliųjų medžiagų ir kartu registruotų augalų apsaugos produktų mažės, tačiau atsiras naujų, žmogui ir aplinkai saugių veikliųjų medžiagų. Jau šiuo metu didėja patvirtintų biologinių veikliųjų medžiagų, veikliųjų medžiagų, gaminamų iš augalų ekstraktų, bazinių medžiagų.

Suprasdama žemdirbių susirūpinimą ir atsižvelgdama į veiksmingų produktų kovai su kenkėjais trūkumą, Valstybinė augalininkystės tarnyba suteikė išimtį ir leido sėti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas, nustačiusi augintojams griežtas sąlygas, mažinančias riziką bitėms. 2016–2018 metais buvo išduoti leidimai beicuoti ir sėti neonikotinoidais beicuotas vasarinių rapsų sėklas 120 dienų laikotarpiui.

Ieškoma neonikotinoidų alternatyvų vasarinių rapsų sėkloms beicuoti. Šiuo metu gauta paraiška dėl naujo insekticidinio beico, skirto rapsams beicuoti, įregistravimo, ir Suomija atlieka pateiktų dokumentų vertinimą. Jeigu Suomija priims sprendimą registruoti šį beicą, jį bus galima registruoti ir Lietuvoje.

Jau dabar matyti, kad rinka netenka daug augalų apsaugos produktų arba jų įrašymo į sąrašus terminas labai sutrumpinamas. Pavyzdžiui, veikliosios medžiagos glifosato atvejis. Nors 2013 m. gruodį buvo siūlyta glifosato registraciją atnaujinti 15-ai metų, šios veikliosios medžiagos registracija buvo pratęsta tik 5-eriems metams. Tai labai gerai žinoma ir plačiai naudojama veiklioji medžiaga, todėl visiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams įdomu, kokios jos naudojimo perspektyvos? Ar galima tikėtis saugesnio aplinkai, bet ne mažiau efektyvaus produkto?

Veikliosios medžiagos patvirtinamos 10 metų, patvirtinimas atnaujinamas iki 15 metų. Veikliosios medžiagos, kurios patvirtinamos kaip pakeitimo kandidatės, tvirtinamos 7 metų laikotarpiu, o veikliosios medžiagos pagal Reglamento 4 (7) straipsnį, t. y. kai kartu su paraiška pateikiama dokumentais grįstų įrodymų, kad veiklioji medžiaga yra būtina naikinti kenksmingiesiems organizmams, kurių negalima sunaikinti kitomis priemonėmis, įskaitant ir nechemines priemones, gali būti patvirtinta ribotam, ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.

Jei veiklioji medžiaga pasižymi kancerogeninėmis, toksiškomis reprodukcijai, endokrininei sistemai kenkiančiomis savybėmis, bet, įvertinus poveikį nustatoma, kad jis yra nežymus, būtina sąlyga naudojant augalų apsaugos produktą su tokia veikliąja medžiaga – taikomos rizikos mažinimo priemonės, kuriomis užtikrinamas kuo mažesnis poveikis žmonėms ir aplinkai.

Atskirai reikėtų stabtelėti ties glifosato atveju. Diskusijos dėl glifosato naudojimo kilo tuomet, kai 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio organizacija paskelbė išvadas, kad augalų apsaugos produktai, į kurių sudėtį įeina glifosatas, gali sukelti vėžį. Tarptautinė vėžio organizacija rėmėsi studijų, atliktų su augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra glifosato bei koformulianto polietoksilintų riebiųjų aminų, kurie yra toksiškesni už glifosatą, duomenimis. Nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. ES buvo uždrausta tiekti į rinką glifosato augalų apsaugos produktus, turinčius šio nepriimtino koformulianto.

Atnaujinti glifosato patvirtinimą vertinimo ataskaitą parengė Vokietija, įvertinusi visus prieinamus mokslinius duomenis ir tyrimus. EFSA, remdamasi Vokietijos vertinimu, pateikė išvadas, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Šias išvadas patvirtino Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – ECHA), atsakinga už veikliųjų medžiagų klasifikavimą.

EK, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą, pasiūlė pratęsti glifosato patvirtinimą 5 metams. Dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo turėtų būti priimtas sprendimas po ketverių metų, kai paskirta valstybė narė įvertins visus tuo metu esančius duomenis apie glifosatą ir savo išvadas paskelbs EFSA.

Šiuo metu kito tokio universalaus neselektyvaus herbicido, naikinančio visus vienaskilčius ir dviskilčius augalus, nėra.

Berods, nuo šių metų rudens turi būti pradėtas taikyti endokrininei sistemai kenkiančių medžiagų atrankos kriterijus vertinant ir registruojant AAP. Ar jau dabar bus iš rinkos išimta dalis šiuo metu registruotų AAP?

Endokrininei sistemai kenkiančių medžiagų moksliniai kriterijai patvirtinti 2018 m. balandžio 19 d. ir bus taikomi nuo 2018 m. lapkričio 10 dienos. EFSA ir ECHA parengė minėtų kriterijų vertinimo gaires. EK priims teisės aktą, kuriame nurodyta, kad kompanijos, pateikusios dokumentus veikliosios medžiagos patvirtinimui atnaujinti, turės pateikti papildomą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar veiklioji medžiaga atitinka šiuos kriterijus. Tokiu atveju veikliosios medžiagos vertinimo laikotarpis bus pratęsiamas.

Ar veikliosios medžiagos patvirtinimas bus atnaujintas ar ne, priklausys nuo pateiktų duomenų apie kiekvieną veikliąją medžiagą, kuriuos įvertinus bus priimtas sprendimas. Šiuo metu pasakyti, kiek augalų apsaugos produktų tai paveiks, negalima. Jei veikliųjų medžiagų patvirtinimas bus neatnaujintas, konkretus laikotarpis, kada augalų apsaugos produktai turi būti išimti iš rinkos, bus nustatytas EK reglamentu.

Ar griežtėjantis reglamentavimas nepaskatins nelegalios prekybos falsifikuotais AAP? Remiantis Europos Komisijos inicijuoto tyrimo „The economic cost of infringement in the pesticide sector“ informacija, Lietuva ir taip jau yra tarp tų valstybių, kuriose nelegali prekyba augalų apsaugos produktais viršija ES vidurkį.

Vienareikšmiškai atsakyti, ar griežtėjantis reglamentavimas nepaskatins nelegalios prekybos falsifikuotais AAP, negalima. Ne visada ekonomika yra pavaldi teisiniam reguliavimui. Pirmiausia reikėtų pabrėžti tai, kad nelegaliai prekybai įtaką daro ne tiek sumažėjęs AAP asortimentas, kiek didelės rinkoje esančių originalių AAP kainos, ūkininkų noras sutaupyti ir neadekvačiai mažos baudos už tokių AAP platinimą ir naudojimą.

Tačiau norime pasidžiaugti, kad Augalininkystės tarnyba pastaraisiais metais stebi tendencijas, jog žemdirbiai tampa sąmoningesni ir tikrai nepuola savo pasėlių apdoroti neaiškios kilmės nelegaliais AAP, kurių veikimas ne visada patenkina lūkesčius. Pasitaiko atvejų, kai panaudojus nelegalius AAP, jie nesuveikia arba net padaroma žala pačiam pasėliui. Yra buvę atvejų, kai, panaudojusnelegalius AAP, pasėliai visiškai žuvo ir juos teko užarti, o tai dideli nuostoliai.

Reikėtų pabrėžti ir tai, kad ūkininkus nuo falsifikuotų AAP įsigijimo bei naudojimo atgraso žinojimas, kad nustačius naudojimą ne tik reikės sumokėti baudą, bet ir gali tekti atsisveikinti su dalimi valstybės skiriamų išmokų, nes Augalininkystės tarnyba informaciją apie ūkio subjektų veikloje nustatytus pažeidimus perduoda NMA.

Augalininkystės tarnyba pagal kompetenciją atlikdama ūkio subjektų saugančių, tiekiančių rinkai ir (ar) naudojančių AAP priežiūrą nuolat efektyvina veiklą, siekdama užkardyti falsifikuotų AAP tiekimą rinkai bei naudojimą. Svarbu paminėti, kad šiais metais įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, Augalininkystės tarnyba, esant įtarimui dėl netinkamos esančio rinkoje AAP kokybinės ar kiekybinės sudėties (galimo falsifikato), ar dėl AAP netinkamo panaudojimo (augalams ne pagal paskirtį, neleistinose vietose ir pan.) arba gavusi ūkio subjekto prašymą, gali paimti AAP ėminius jų kokybei nustatyti. Taip pat gali paimti augalų, jų dalių, dirvožemio ėminius AAP liekanoms nustatyti. Tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose. Jei ištyrus ėminius įtarimai dėl AAP pažeidimų pasitvirtina – laboratorinių tyrimų išlaidas apmoka ūkio subjektas, atsakingas už pažeidimą.

Prašau trumpai apibrėžti AAP įregistravimo Lietuvoje procedūras ir kiek tai užtrunka?

1. Augalų apsaugos produkto vertinimas zonoje. Tai procedūra, pagal kurią registruojama dauguma augalų apsaugos produktų. Siekiant išvengti darbo dubliavimo, palengvinti registracijos procesą ir paspartinti augalų apsaugos produktų patekimą į rinką, Europos Sąjunga suskirstyta į tris augalų apsaugos produktų registravimo zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta prie Šiaurės zonos kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija. Pareiškėjas, t. y. augalų apsaugos produkto gamintojas arba jo įgaliotas asmuo, dokumentus apie norimą registruoti augalų apsaugos produktą pateikia zoninei valstybei narei (registracijos ataskaitos rengėjai) ir toms valstybėms narėms, kuriose nori registruoti augalų apsaugos produktą.

Prašymas ir dokumentai registruoti augalų pasaugos produktą teikiami zonos valstybėms narėms, bet tik viena valstybė narė vertina pateiktus dokumentus ir rengia registracijos ataskaitą. Pagal parengtą ataskaitą kitos zonos valstybės narės sprendimus dėl augalų apsaugos produkto registravimo ar neregistravimo savo šalyje turi priimti per 120 dienų.

Norime atkreipti dėmesį, kad ES suskirstyta į zonas augalų apsaugos produktų vertinimui palengvinti ir paspartinti. Augalų apsaugos produktų naudotojams zoninis suskirstymas nelabai turi įtakos, kadangi augalų apsaugos produktai turi būti registruoti kiekvienoje valstybėje atskirai.

2. Augalų apsaugos produkto registravimas pagal abipusio pripažinimo procedūrą. Pareiškėjas, t. y. registracijos savininkas kitoje valstybėje narėje, pats arba per atstovą teikia paraišką ir dokumentus Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM registruoti tą patį augalų apsaugos produktą tam pačiam naudojimui ir laikantis panašios žemės ūkio praktikos kitoje valstybėje narėje pagal abipusio pripažinimo tvarką, kai augalų apsaugos produktą įregistravo tai pačiai zonai priklausanti valstybė narė (šiuo atveju privaloma pripažinti augalų apsaugos produkto registraciją).

Registraciją privalo pripažinti valstybė narė, kuriai teikiamas prašymas pagal abipusio pripažinimo procedūrą (šiuo atveju – Lietuva), jeigu augalų apsaugos produktas yra saugus žmonių sveikatai, aplinkai ir efektyvus.

Taip pat privaloma pripažinti augalų apsaugos produkto registravimą, gavus prašymą ir dokumentus, kai augalų apsaugos produktas skirtas naudoti šiltnamiuose arba apdoroti nuėmus derlių, arba apdoroti tuščius sandėlius ar tarą, kurie skirti augalams ar augaliniams produktams laikyti arba sėkloms beicuoti, neatsižvelgiant į zoną, kuriai priklauso valstybė narė, t. y. Europos Sąjunga šiems naudojimams yra viena zona.

Dėl leidimo registruoti augalų apsaugos produktą į VAT gali kreiptis su žemės ūkio veikla susijusios valstybinės ar mokslo įstaigos arba profesionalios žemės ūkio organizacijos, jei registracijos savininkas su tuo sutinka. Tai daroma pagal abipusio pripažinimo tvarką (kai tas pats augalų apsaugos produktas iš tos pačios zonos ar iš kitos zonos valstybės narės yra skirtas tam pačiam naudojimui ir laikantis tos pačios žemės ūkio praktikos toje valstybėje narėje). Tokiu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad tokio augalų apsaugos produkto naudojimas yra svarbus valstybei narei, kurioje pageidaujama produktą registruoti. Jeigu registracijos savininkas nesutinka, tai valstybės narės kompetentinga institucija (Lietuvoje – VAT) gali priimti paraišką, remdamasi visuomenės interesais.

3. Leidimas tiekti rinkai augalų apsaugos produktus išimties tvarka. Esant ypatingoms aplinkybėms, jei šalyje atsirado kenksmingųjų organizmų, kurių negalima sunaikinti registruotais augalų apsaugos produktais ar kitomis priemonėmis, gali būti išduodamas leidimas įvežti ir naudoti Lietuvoje neregistruotus augalų apsaugos produktus ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui. Dėl leidimo gali kreiptis registracijos savininkas, asociacijų atstovai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir pateikti reikiamus dokumentus.
4. Leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais, tapačiais Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams. Kitoje ES valstybėje (nepriklausomai nuo zonos) registruotas augalų apsaugos produktas gali būti tiekiamas rinkai Lietuvoje arba galima įsivežti jį savo reikmėms, jei šio produkto sudėtis yra tokia pati kaip augalų apsaugos produkto, registruoto Lietuvoje.

Leidimui gauti pareiškėjas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, pateikia prašymą ir dokumentus (informaciją apie įvežamą produktą, įvežamo produkto etiketės projektą lietuvių kalba, informaciją apie pakuotes ir perpakuojančią įmonę, valstybės rinkliavos sumokėjimo kopiją). Tarnyba siunčia paklausimą valstybei narei, iš kurios norima tiekti augalų apsaugos produktą. Gavusi atsakymą, VAT vertina abiejų augalų apsaugos produktų tapatumą.

5. Augalų apsaugos produkto naudojimo išplėtimas mažuose plotuose auginamiems augalams. Įregistruoto Lietuvoje augalų apsaugos produkto naudojimui išplėsti galima teikti paraišką mažuose plotuose auginamiems augalams pagal Reglamento 51 straipsnį. Tokiu atveju privaloma pateikti likučių tyrimų duomenis teikiamam registruoti augalui.

Dėkoju už atsakymus.