Pasaulio mokslininkai prabilo, kad tokių didžiulių klimato pokyčių kaip šiame šimtmetyje ūkininkai dar nėra patyrę. Žemdirbiai susirūpinę, kaip dirbti toliau, kad gamtos kataklizmai visų pastangų nepaverstų nuostoliais. Mokslininkai teigia, jog artėjantiems pokyčiams jau rengiamasi, ir siūlo rekomendacijas ūkininkams.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza pripažįsta, kad šiandien patarti ūkininkams yra labai sunku.

„Tiesa yra ta, kad patys mokslininkai nežino, kas laukia ateityje. Dauguma sutinka, kad klimatas keičiasi, jis šyla. Tačiau įmanomos dvi jo kaitos kryptys: šildamas klimatas sausėja arba tampa drėgnesnis. Matematiniai skaičiavimai rodo, kad klimatas keičiasi sausėjimo kryptimi. Tačiau matome, kad atskirais metais drėgmės būna itin daug“, – svarsto mokslininkas.

V. Feiza neabejoja, kad ūkininkai yra sumanūs, patys prisitaikys prie pokyčių, stebėdami, kaip keičiasi gamta. „Jau turime pavyzdžių Lietuvoje, kuriuos nulėmė šiltėjantis klimatas. Pavyzdžiui, kukurūzai yra šiltų kraštų augalai, kurių vegetacija trumpesnė. Dabar ir Lietuvoje juos galima auginti ne tik pašarui, silosui, bet ir grūdams. Dar prieš 10 metų tai buvo sunkiai įmanoma. Manau, kad kukurūzai vis plačiau bus auginami grūdams“, – pažymi V. Feiza.

Gyvulių augintojai mato, kad pavasarį, vasarą žolynai išdžiūsta, tada trūksta pašaro, nes drėgmė daro didelę įtaką derliui. Ką galima patarti? Orientuotis į ilgašaknius augalus, kurie gali pasiimti drėgmę iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, pvz., liucernos. Taip pat labai tinka kurdinti dobilus.

V. Feizos manymu, žemdirbiai turėtų keisti ir darbų organizavimą. Pavasariai sausėja, sėjama anksčiau. Tik ankstyva sėja gali lemti sėkmingą pasėlių sudygimą. Tam reikia būti pasiruošus techniką, kuo mažiau judinti dirvą, kad nebūtų iš dirvožemio garinamas vanduo.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui Žydrė Kadžiulienė teigia, kad klimato kaita yra ilgalaikis, nuolatinis ir kompleksinis procesas, o augalininkystė, kaip ir visas žemės ūkis, yra vienas jautresnių sektorių klimato kaitos procesams.

„Bene sudėtingiausia tai, kad tokie veiksniai, kaip kritulių kiekis ar temperatūros pokyčiai, neturi vienakryptės tendencijos, kaip patyrėme per pastaruosius dvejus metus. Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimas, aplinkosauginių reikalavimų griežtinimas, prisitaikymo galimybių stiprinimas – tai bendrieji tikslai, kurie turi būti įgyvendinami. Tačiau nėra vieno recepto, tinkančio visiems ūkininkams. Galutinio sprendimo negalime pasiūlyti, nes ūkininkų veiklą lemia nuolat kintantys ne tik aplinkos, bet ir ekonominiai bei socialiniai veiksniai“, – pripažįsta Ž. Kadžiulienė.

Ankstyvesnis pavasaris ir ilgesnis ruduo

Moksliniai sprendimai žemės ūkyje neatsiranda staiga, tam tikros priemonės, tyrimai užtrunka mažiausiai trejus metus, o kompleksinės priemonės – ir iki 5–6 metų.

„Tyrimai su daugiamečiais augalais užtrunka dar ilgėliau. LAMMC Žemdirbystės institute ir regioniniuose padaliniuose dauguma darbų vykdomi tam, jog būtų galima rasti sprendimus ūkininkams, kad jie turėtų agrotechnologinių priemonių pasirinkimo galimybę keičiantis klimatui. Mokslinius tyrimus mes jau keletą dešimtmečių siejame su klimato kaita“, – teigia Ž. Kadžiulienė.

LAMMC mokslininkai daug metų atlieka fenologinius augalų stebėjimus, kurie rodo, kad Lietuvoje paankstėjo pavasaris ir užsitęsia ruduo. „Apie tai informuojami žemdirbiai, atsižvelgiant į tai tobulinamos žemės ūkio augalų auginimo technologijos. Dabartiniu metu žiemkenčius galima sėti daug vėliau, negu anksčiau rekomenduotu terminu iki rugsėjo 25 dienos. Galima sėti ir iki lapkričio mėnesio, tačiau pastebėta, kad, labai suvėlinus sėją, derlius būna menkesnis. Vienas iš siūlymų – vis naujesnių veislių auginimas. Dažniausia auginamų žieminių kviečių, vasarinių miežių, avižų, žirnių ir miglinių bei pupinių daugiamečių žolių LAMMC dirbantys selekcininkai pasiūlo kone kasmet“, – teigia Ž. Kadžiulienė.

Pasak jos, LAMMC tyrėjai daug dėmesio skiria gerinti žemės ūkio augalų produktyvumą, juos auginant skirtingose ūkininkavimo sistemose skirtingomis agroklimato sąlygomis.

„Su klimato kaita susiję veiksniai turi įtakos ne tik žemės ūkio augalų produktyvumo kiekybiniams, bet ir kokybiniams rodikliams. Siūlomos įvairios priemonės, teikiamos rekomendacijos, kaip ūkininkai galėtų efektyviau išnaudoti atsinaujinančius išteklius, pvz., pupinių augalų sukauptą azotą panaudoti augalų mitybos grandyje ir padidinti agrosistemų produktyvumą besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis“, – teigia Ž. Kadžiulienė.

Mokslininkai atlieka mokslinius tyrimus ir tam, kad galėtų žemdirbiams pasiūlyti auginti naujus augalus – ne tik maisto ar pašaro reikmėms, bet ir ne maistui.

„Prieš kelerius metus mes negalėjome pasiūlyti auginti drambliažolių mūsų šalyje, tačiau dabar jau drąsiau galime pasisakyti šiuo klausimu. Jos tikrai neblogai auga. Keičiantis klimatui, galime užauginti kukurūzų grūdus, juos naudoti biopramonėje. Agrožaliavos naudojamos bioenergetikai. Dėl ilgesnio vegetacijos sezono pasiekiamas didesnis augalų (ir netradicinių) derlingumas, o svarbiausia – juos galima nuimti mažesnio drėgnio. Mažėjanti sniego danga leidžia derlių nuimti ir žiemą. Toliau ieškome naujų perspektyvių augalų (vienas jų – kanapės) aukštesnės pridėtinės vertės produktams kurti“, – vardija Ž. Kadžiulienė.

Augalų įvairinimas svarbus

Mokslininkai pasirinkti augalų rūšis ir auginimo technologijas siūlo atsižvelgiant į dirvožemio ypatumus, ūkininkavimo praktiką ir ūkių specializaciją atskiruose šalies regionuose.

Ūkininkai turi problemų dėl susilpnėjusio dirvožemio biologinio aktyvumo, maisto medžiagų balanso palaikymu, organinės medžiagos kaupimu. Vienas šių problemų sprendimų – augalų įvairinimas. Į dabartines sėjomainas būtina įtraukti skirtingų šeimų augalus, kuriems reikia mažiau cheminės apsaugos ir mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis.

Vienas iš kelių dabar vykdomų projektų – „Sėjomainų įvairinimas ir agrotechnologijų optimizavimas biologinės įvairovės bei agroekosistemų funkcijų atkūrimui“, kuris įgyvendinamas augalininkystės ūkiuose, plytinčiuose įvairiose šalies (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių) apskrityse. „Parodomuosiuose bandymuose ūkininkai bus supažindinti su veiksniais, turinčiais įtakos biologinei įvairovei kisti, jie bus skatinami taikyti augalų auginimo technologijas, palaikančias ir didinančias dirvožemio fitocenozių rūšinę įvairovę, skatinami pereiti prie klimato kaitai atsparesnių ir efektyvesnių sėjomainų“, – sako Ž. Kadžiulienė.

Ką sako užsienio mokslininkai

Nė vienas ūkininkas pasaulio istorijoje nėra patyręs tokių sparčių klimato pokyčių, kaip šiame šimtmetyje, pareiškė žinomas JAV profesorius, Kornelio universiteto augalų ir dirvožemio ekologijos profesorius Deividas Vulfas (David Wolfe). Jis 30 metų tyrė klimato kaitos poveikį Hadsono slėnyje ir Niujorko valstijoje auginamiems augalams, rašo highlandscurrent.com.

D. Vulfas sako esąs priblokštas dėl to, kaip greitai keičiasi gamtos sąlygos. Per pastaruosius 15 000 metų vidutinė Niujorko temperatūra pakilo apie 11 laipsnių. Be griežto įsikišimo, kad būtų sumažintas anglies dioksido kiekis atmosferoje, per ateinančius 100 metų temperatūra gali padidėti dar nuo 6 iki 8 laipsnių.

Niujorko valstijoje visuotinis atšilimas sukelia intensyvesnius pavasarinius lietus, kurie užtvindo laukus ir vėlina sodinimą, o vėliau – ir derlių. Šios liūtys šiaurės rytuose padidėjo daugiau negu bet kurioje kitoje šalies dalyje. Didelės liūtys taip pat padidina bulvių ir pomidorų ligų grėsmę, šakniavaisių daržovių (pavyzdžiui, morkų) grybinių ligų mastą.

Mokslininkas pabrėžia, kad ūkininkai turės ir naudos iš ilgesnio auginimo sezono, nes aukštesnė temperatūra sukelia daugiamečių augalų žydėjimą anksčiau. Tačiau tai nesumažina nušalimo pavojaus ir įšalo žalos. Kai augalai žydi per anksti, jie gali nušalti, jei temperatūra vėl staiga nukris. Taip atsitiko su vaismedžiais Niujorko valstijoje 2007, 2012 ir 2016 m. Be to, sunku mėgautis ilgesniais auginimo sezonais, jei pavasarį laukai yra permirkę, o vasarą perdžiūvę.

Gaudamos daug anglies dvideginio ypač gerai auga invazinės piktžolės, kurių gilios šaknys. Tyrimai parodė, kad piktžolės tampa atsparesnės herbicidams, tokiems kaip glifosatas, kai yra auginamos didelio anglies dvideginio kiekio aplinkoje.

Mokslininkas sako, kad ūkininkai turės prisitaikyti, jie tiesiog neturi kitos išeities. Kornelio universitetas ir kitos institucijos stengiasi numatyti, kokie pasėliai gali duoti geriausią derlių po 10, 20 ir 30 metų.

JAV Kanzaso valstijos Šiaurės vakarų tyrimų ir plėtros centro profesorius Robertas Aikenas (Robert Aiken) nurodo su kokiomis žemės ūkio problemomis gali susidurti JAV, jei temperatūra ir toliau didės. Dėl kylančios temperatūros laukia daug švelnesnės žiemos su stingdančiu lietumi vietoj sniego ir karštesnės vasaros. R. Aikenas mano, kad liūtys taps intensyvesnės ir dažnesnės, rašo „Science Daily“.

Tai gali neigiamai paveikti augalininkystę. Pakilus nakties temperatūrai, būtų sukeltas ilgalaikis šilumos stresas ir susilpnėtų augalų apsaugos sistema – biocheminis procesas, kuris padeda organizmams susidoroti su saulės spinduliuotės sukeliama molekuline žala.

Šiltesnis klimatas gali pailginti pasėlių auginimo laikotarpį. Tačiau teigiami ilgalaikio saulės spindulių poveikio padariniai gali neatsverti augalų produktyvumo sumažėjimo dėl ilgai trunkančio karščio.

Augalų metabolizmas yra jautrus temperatūrai. Pagrindiniai žemės ūkio augalai, tokie kaip žieminiai kviečiai, ryžiai ir kukurūzai, geriausiai vykdo fotosintezę esant nuo 25 iki 30 °C temperatūrai. Dienos temperatūra, viršijanti šį intervalą, gali sulėtinti augalų augimą ir pakenkti derliaus kokybei ir kiekiui.

Aukšta temperatūra padidins pasėlių sistemų drėkinimo paklausą. Dėl to padidės vandens poreikis augalams auginti. Taigi, žemės ūkio vandens tiekimo sistemos dirbs didesniu pajėgumu. Tai nemaloni perspektyva, nes žemės ūkis jau šiandien yra didžiausias gėlo vandens išteklių naudotojas – sunaudoja net 70 proc. viso paviršinio vandens tiekimo. Šie veiksniai ateityje dar labiau sunkins žemės ūkį.