23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/11
Smulkiųjų ūkių svarba
  • Vaida ŠAPOLAITĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Smulkieji ūkiai yra svarbūs ekonomikos augimui, tvariai kaimo vietovių plėtrai, kraštovaizdžio puoselėjimui. Jie suteikia pragyvenimo šaltinį nemažai daliai šalies gyventojų.

Smulkiųjų ūkių reikšmę atskleidžia 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo bei 2016 m. žemės ūkio struktūros tyrimo duomenų analizė, kuri leidžia įvertinti žemės ūkyje vykstančius pokyčius.

Lietuvos ūkius suskirsčius į dvi grupes pagal žemės ūkio naudmenų plotą (iki 30 ha ir didesnius kaip 30 ha), matyti, kad ūkių skaičius ir jų dirbamos žemės dalis pasiskirsto netolygiai. Nors, Lietuvos žemės ūkio struktūros 2016 m. tyrimo duomenimis, smulkieji ūkiai sudaro didžiąją dalį (89 proc.) šalies ūkių, tačiau jiems tenka tik 30 proc. žemės ūkio naudmenų. Didesni kaip 30 ha ūkiai valdo daugiau kaip pusę (70 proc.) žemės ūkio naudmenų ir išsiskiria nedidele ūkių skaičiaus dalimi (11 proc.) bendroje ūkių struktūroje. Per 2010–2016 m. laikotarpį didesnių ūkių skaičius padidėjo 4 procentiniais punktais, atitinkamai sumažėjo mažesnių kaip 30 ha ūkių.

Lyginant užimtųjų skaičių pagal ūkio dydžio grupes matyti, kad mažesniuose kaip 30 ha ūkiuose dirba 71 proc. visų užimtųjų žemės ūkyje. Taigi smulkieji ūkiai reikšmingai prisideda prie darbo vietų kūrimo žemės ūkio sektoriuje ir prie nedarbo mažinimo šalyje, o kartu padeda stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą.

Analizuojant užimtumą žemės ūkyje išryškėja, kad didesniuose kaip 30 ha ūkiuose samdomų darbuotojų dalis 2016 m. sudarė 75 proc., o mažesniuose kaip 30 ha ūkiuose – 25 proc. visų žemės ūkyje samdomų darbuotojų. Smulkiuosiuose ūkiuose pagrindinę dirbančiųjų dalį (77 proc.) sudaro šeimos nariai, o stambesniuose ūkiuose jų dirba 23 procentai.

Standartinės produkcijos vertė

Smulkieji ūkiai prisideda prie šalies ekonomikos augimo, o kartu ir gamybos apimčių didinimo. Lyginant standartinę žemės ūkio produkcijos vertę vienam žemės ūkio naudmenų hektarui matyti, kad mažesniuose kaip 30 ha ir didesniuose kaip 30 ha ūkiuose žemės naudojimo intensyvumo lygis yra panašus ir 2016 m. sudarė atitinkamai 795 ir 747 Eur/ha. Per 2010–2016 m. laikotarpį standartinė produkcijos vertė ūkiuose iki 30 ha išaugo 33 proc., o didesniuose kaip 30 ha ūkiuose – 41 procentą.

Struktūros tyrimo 2016 m. duomenimis, mažesniuose kaip 30 ha ūkiuose laikoma 46 proc. visų šalies gyvulių (perskaičiuotų į sutartinius gyvulių vienetus – SGV), o didesniuose kaip 30 ha – 54 proc. Skaičiuojant sutartinius gyvulius ploto vienetui pastebima, kad mažesniuose ūkiuose 100 ha žemės ūkio naudmenų tenka 34 sutartiniai gyvuliai, o didesniuose – 23 sutartiniai gyvuliai, nes stambesniuose ūkiuose vyrauja javų, aliejinių ir ankštinių augalų auginimas. Taigi didesniuose kaip 30 ha ūkiuose gyvulių skaičius, tenkantis 100 ha žemės ūkio naudmenų, yra gerokai mažesnis negu mažesniuose kaip 30 ha ūkiuose ir pastebima mažėjimo tendencija dėl iš dalies nepakankamo gyvulininkystės rėmimo ir mažo pelningumo. Kartu mažėja ūkių suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę.

Ūkininkavimo kryptys

Nagrinėjant ūkių dydžio grupes pagal ūkininkavimo kryptis, pastebimi ūkininkavimo krypčių pasirinkimo skirtumai. Mažesniuose kaip 30 ha ūkiuose daugiausia vyrauja mišri augalininkystė ir gyvulininkystė (33 proc.), bendroji augalininkystė (12 proc.), pienininkystė (18 proc.), javų, aliejinių ir ankštinių augalų auginimas (15 proc.). Didesni kaip 30 ha ūkiai yra labiau susitelkę į specializuotą gamybą. Pagrindinės šių ūkių specializacijos kryptys yra javų, aliejinių ir ankštinių augalų auginimas (53 proc.), pienininkystė (21 proc.) ir kiek mažiau mišri augalininkystė bei gyvulininkystė (15 proc.).

Smulkiesiems ūkiams būdingas mažesnis gamybos ekonominis efektyvumas, todėl, gaudami mažiau pajamų iš žemės ūkio veiklos, jie turi įvairinti žemės ūkio gamybos kryptis bei geriau panaudoti gamybinius išteklius, nes tai padeda sumažinti ūkininkavimo riziką dėl klimato kaitos ir produktų kainų svyravimų.

Pasinaudojimas parama

Dydis iš dalies nulemia ūkių galimybes pasinaudoti parama žemės ūkiui. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama savo verslui plėtoti daugiausia pasinaudojo stambesnieji ūkiai.

Nagrinėjant kaimo plėtros paramą pagal priemones, kurios susijusios su gamyba ir pajamų didinimu, pastebėta, kad šia parama pasinaudojo 5 proc. mažesnių kaip 30 ha ūkių ir 47 proc. didesnių kaip 30 ha ūkių.

Ūkiai, mažesni nei 30 ha, daugiausia pasinaudojo išmokomis, susijusiomis su agrarine aplinkosauga, „Natura 2000“ ir Direktyva 2000/60/EB; kiek mažiau pasinaudojo parama konsultavimo paslaugoms, žemės ūkio valdų modernizavimui, kaimo turizmo veiklos skatinimui.

Ūkiai, didesni kaip 30 ha, daugiausia pasinaudojo parama žemės ūkio valdų modernizavimui, konsultavimo paslaugoms, žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui, taip pat agrarinės aplinkosaugos, „Natura 2000“ ir su Direktyva 2000/60/EB susijusiomis išmokomis.

Smulkiesiems ūkiams plėstis ir augti kartu su stambesniais ūkiais yra sunku. Per šešerius metus, lyginant 2016 ir 2010 m. žemės ūkio surašymo ir struktūros tyrimo duomenis, Lietuvoje mažesnių kaip 30 ha ūkių sumažėjo 27 proc., o didesnių kaip 30 ha padidėjo 11 proc., naudojamos žemės ūkio naudmenų dalis nuo viso žemės ūkio naudmenų ploto atitinkamai sumažėjo 17 proc. ir padidėjo 21 procentą.

Tiesioginių išmokų pasiskirstymo sistema lėmė, kad nedidelis kiekis stambiųjų ūkių gavo didžiausią dalį ES biudžeto lėšų, o smulkiesiems ūkininkams teko maža tiesioginių išmokų dalis. Todėl svarbu sudaryti palankesnes finansinės paramos gavimo sąlygas ne tik stambiems, bet smulkesniems ūkiams.

ES smulkieji ūkiai vis dažniau įvardijami kaip svarbi Europos žemės ūkio modelio dalis, kadangi prisideda prie daugiafunkcės kaimo plėtros. Naujojo laikotarpio kaimo plėtros programoje yra priemonių, skirtų smulkiesiems ūkininkams remti, skatinti juos modernizuoti ūkius, kad šie sustiprėtų ir taptų konkurencingi. Smulkieji ir vidutiniai ūkiai gali išgyventi ir gauti pajamų, kai patys augina, gamina ir parduoda produkciją.