Šiemet dėl sausros nukentėjo daugelis Lietuvos pasėlių, tačiau akivaizdžiausiai sausros padariniai buvo matyti žieminiuose kviečiuose. Daugelis ūkininkų pastebėjo, kad žieminių kviečių laukai buvo ne melsvai žali, o neįprastai pilkai melsvi. Tokią spalvą augalams suteikė dėl ilgalaikės sausros susiformavęs storas vaškinis lapų sluoksnis. Jis yra natūrali augalo apsauginė sistema: kodėl verta jį saugoti ir kaip kartais nežinodami jį naikiname?

Vaškinis lapo sluoksnis saugo augalų lapus ne tik nuo mechaninių pažeidimų, bet ir atlieka labai svarbią funkciją – apsaugo augalus nuo vandens išgarinimo. Taigi, kuo plonesnis vaškinis sluoksnis, tuo intensyviau garinamas vanduo, ir atvirkščiai, per sausrą vaškinis sluoksnis storėja, o augalas apsaugomas nuo papildomo vandens išgarinimo. Šis labai plonas sluoksnis gali būti nuo 0,2 iki 100 μm (0,0002–0,1 mm) storio. Kadangi vaškinis sluoksnis yra hidrofobinis (atstumiantis vandenį), dėl jo ant lapų susiformuoja apvalūs vandens lašeliai.

Skirtingų augalų vaškinis sluoksnis būna kitoks. Vaško kristalai gali būti plokštelių, vamzdelių, lazdelių ir kitokių formų. Kviečių lapų vaškinis sluoksnis sudarytas iš netaisyklingos formos statmenų plokštelių, tarp kurių iš apatinės lapo pusės būna išsidėsčiusios žiotelės, per kurias augalas geba vykdyti fotosintezę.

Storas vaškinis sluoksnis: privalumai ir trūkumai

Tokiais karštais ir sausringais metais kaip šie augalai, stengdamiesi apsisaugoti nuo karščio, suformavo daug storesnį (apie 70 μm) negu įprasta vaškinį sluoksnį. Vaško kristalai uždengė net apie 60 proc. augalo lapo žiotelių. Viena vertus, tai buvo labai gerai, nes vaškas neleido augalams sudžiūti, kita vertus, sumažėjus funkcionuojančių žiotelių kiekiui – lėtėjo fotosintezės procesas, dėl kurio labai stipriai nukentėjo javų derlingumas.

Vaško kristalai – greitai pažeidžiamas sluoksnis. Jį buvo galima pažeisti ne tik mechaniškai, bet ir naudojant įvairius pesticidus, kurie tiesiog tirpdo vaško plokšteles. Būtent naudojami pesticidai labiausiai ir pakenkė augalams.

Buvo atliktas eksperimentas, siekiant įvertinti, kokie pesticidai labiausiai galėjo kenkti augalams. Ant žieminių kviečių lapų buvo panaudoti 6 skirtingi pesticidai. Jie buvo užtepti trijose vietose išorinėje lapo pusėje ir stebėta, kaip greitai ir stipriai jie tirpdo vaškinį sluoksnį. Siekiant išryškinti galimus pažeidimus, pesticidai buvo skiesti perpus mažesne vandens norma, negu rekomenduoja gamintojas.

Rezultatai iš tiesų nustebino

Beveik visi naudoti pesticidai ištirpdė vaškinį sluoksnį. Dėl šios priežasties ant augalų lapų, pesticidų tepimo vietose, netekus apsaugos, iš lapo audinių išgaravo vanduo ir tose vietose atsirado išdžiūvusios juostelės.

Augimo reguliatorius, kurio sudėtyje yra chlormekvatchlorido (šios veikliosios medžiagos yra CCC, Stabilan ir kt. augimo reguliatoriuose), tirpdė vaško kristalus, tad pažeidė ne tik išorinį lapo sluoksnį iš viršaus, bet ir iš apačios, kur pesticidų nebuvo tepta. Šis pesticidas taip pat paveikė chlorofilų a/b santykį, todėl lapas tapo šviesiai žalsvas.

Insekticidas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos indoksakarbo (šios v. m. yra Avaunt, Steward ir kituose insekticiduose), taip pat turėjo vaškinio sluoksnio tirpdymo savybių, tačiau jos buvo kur kas stipresnės negu bandyto augimo reguliatoriaus. Tokiomis stipraus vaško plokštelių tirpdymo savybėmis taip pat pasižymi ir kiti insekticidai, ypač kontaktinio poveikio, kuriuose yra lengvosios naftos frakcijos tirpiklių. Bandytas insekticidas darė ilgalaikį plintantį poveikį. Iš pradžių išdžiūvo tik tepimo vietos, po 72 valandų džiūvimo vietos stipriai plėtėsi, kol galiausiai, praėjus 6 paroms, lapas visai nudžiūvo.

Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM), kitaip vadinamos lipniosiomis medžiagomis, per eksperimentą buvo bandytos dviejų rūšių: polisiloksano pagrindu (tokiu pagrindu gaminamos PAM yra Perifol, HefeElit, SilwetGold ir kt.) ir etoksilintų alkoholių pagrindu (SitoPlus, Dassoil, Lignum ir kt.). Po 24 valandų PAM užtepimo vietose pažeidimo požymiai buvo labai panašūs, tačiau po 48 valandų pažeidimo laipsnis stipriai pasikeitė. Polisiloksano darinių pažeidimai smarkiai plito, priešingai negu etoksilintų alkoholių atveju – pažeidimai liko tokie patys net ir po savaitės.

Per eksperimentą taip pat buvo bandytas herbicidas (kaip vandenyje tirpios granulės), veikiantis ne tik dviskiltes, bet ir vienaskiltes piktžoles. Tad buvo tikėtasi, kad dėl plataus veikimo spektro šis herbicidas labai stipriai paveiks kviečių vaško kristalus, tačiau tai buvo vienintelis pesticidas, kuris beveik nesukėlė lapo džiūvimo užtepimo vietoje. Vadinasi, herbicidas, kurio sudėtyje nebuvo jokio papildomo tirpiklio, buvo pakankamai saugus vaškiniam lapo sluoksniui. Nors bandyto herbicido poveikis ir buvo matomas apatinėje lapo pusėje, tačiau šis poveikis buvo stebėtinai menkas, palyginti su kitais pesticidais.

Taip pat buvo bandytas fungicidas, kurio sudėtyje yra tebukonazolo (tokią veikliąją medžiagą turi Orius, Syrius, Folicur ir kiti produktai). Šis fungicidas per eksperimentą veikė labai stipriai, o kviečių lapų pažeidimai pradėjo ryškėti greičiausiai iš visų bandytų pesticidų. Po 72 valandų nudžiūvo ne tik lapas, ant kurio buvo užteptos trys bandomosios juostelės, bet ir žemiau esantis lapas, ant kurio visai nebuvo tepta fungicido. Tai rodo, kad tebukonazolo turintis produktas įsiskverbė į augalo ląsteles ir nutirpdė visą vaškinį sluoksnį, dėl to augalo lapai dehidratavo ir nudžiūvo.

Po eksperimento, kai pradėjo ryškėti išdžiūvusios vietos, ant augalų lapų palyginti greitai pradėjo ryškėti ir lapų ligų simptomai. Akivaizdžiausiai tai matyti per herbicido bandymą. Kitose bandymų vietose palyginti greitai pradėjo plisti lapų septoriozė.

Nieko keisto, kad bandydami apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų tokiu sausringu periodu jiems labiau pakenkėme. Daugelyje pasėlių buvo matyti smarkiai sužaloti lapai. Silpnesni augalai labai greitai sudžiūvo, ant stipresnių augalų lapų buvo matyti pesticidų pažeidimų, ypač ant lapų galiukų, kur vaškinis sluoksnis buvo ploniausias.

Įtakos turi produktų formuliacija

Svarbu atkreipti dėmesį, kad produktų formuliacija taip pat turėjo didelės įtakos augalams. Produktai, kurie gali tirpdyti paprasčiausią žvakių vašką, visuomet tirpdys ir augalų vaško kristalus. Labai geras pavyzdys – ant stalo užtiškusį žvakės vaško ar parafino lašelį nesunkiai nuvalysite su paprasčiausiu maistiniu aliejumi, nes aliejus tirpdo ir vašką, ir parafiną.

Lygiai tas pats vyksta su augalų vaškiniu sluoksniu – produktai, turintys aliejaus (pvz., aliejinės emulsijos, vandeninės aliejaus emulsijos ir kt.) labai nesunkiai nutirpdys ir augalo vaškinį sluoksnį. Svarbu atkreipti ir išmokti pesticidų formuliacijas, kurios beveik visuomet būna nurodytos šalia pesticido pavadinimo, pvz.: WD, OD, SL ir kt. Būtent šie trumpiniai vartotojui suteikia labai daug informacijos ir net lemia gretutinių produktų, tokių kaip PAM, pasirinkimą.

Tad išvada galėtų būti tokia: per šiemetinę sausrą ir karštį, norėdami apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, naudodami pesticidus, o ypač jų mišinius, augalams labiau pakenkėme negu padėjome.

Dėl per storo vaškinio sluoksnio pasikeičia lapo spalva ir fotosintezė sulėtėja, o tai jau nėra gerai. Per karščius šis storas sluoksnis nutirpsta, o augalas nebeturi jėgų jo atkurti, tad vanduo išgaruoja ir augalas nudžiūva. Įprastomis sąlygomis augalas geba šį sluoksnį atkurti, tad ir purškimai pesticidais nėra tokie pavojingi, kaip per sausras.