23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/10
Kad pinigai už gyvulį nebūtų išmesti veltui
  • Dalia LAURECKAITĖ-TUMELIENĖ Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba
  • Mano ūkis

Veislinis darbas neįmanomas be gyvulių produktyvumo kontrolės. Kalbant apie mėsinę galvijininkystę, tai nėra tik priesvorių užrašymas ar skerdenos vertinimas – produktyvumo kontrolė susideda iš daugybės elementų, pradedant nuo tokio paprasto dalyko, kaip kergimas arba sėklinimas.

Efektyvios produktyvumo kontrolės pagrindas – teisingas, laiku atliekamas ir profesionalus ūkio įvykių registravimas. Patys svarbiausi produktyvumo kontrolės elementai yra tikslumas, nuoseklumas ir duomenų palyginamumas. Kiekvienas gyvulio rodiklis turi būti užrašytas toks, koks yra, konkretus, nepagražintas ir nepablogintas. Neteisingi rezultatai paverčia nieko verta visą produktyvumo kontrolę.

Jeigu galvijo priesvoris yra 1 453 gramai, tai tokį ir reikia užrašyti, o ne didinti iki 1 600 gramų, kad būtų „patogiau“ ar naudingiau parašyti. Neretai pasitaiko, kad dėl tam tikrų priežasčių, geresnės kainos, veršelio gimimas parodomas savaite ar dviem vėliau. Bet reikia tikslių duomenų, nes tik tuomet juos galima palyginti. Jeigu, atliekant produktyvumo kontrolę, atsižvelgiama į tris svarbiausius kiekvieno rodiklio elementus, vadinasi, viskas daroma teisingai.

Svarbius įvykius būtina registruoti laiku

Nuoseklumas, pradėjus gyvulių produktyvumo kontrolę, yra labai svarbus. Turi būti nuo pradžios iki galo suregistruoti visi reikalingi duomenys, nepraleidžiant nė vieno. Bet mėsinius gyvulius auginančiuose ir naujai įkurtuose ūkiuose produktyvumo kontrolė labai dažnai būna nenuosekli. Užrašo augintojas 210 d. amžiaus veršelio svorį, bet 365 d. svoriui užrašyti jau neranda laiko, o turint tik vieno laikotarpio svorius, gyvulio vidutinio paros priesvorio po atjunkymo nebus galima apskaičiuoti.

Norint palyginti produktyvumo duomenis, geriausia naudotis kokia nors sistema, kuri yra jau nustatyta ir naudojama keliuose ūkiuose. Tačiau nustatyti sistemą galima ir savo paties ūkyje pagal tai, kas jums yra naudinga ir reikalinga. Geriausia lyginti duomenis su kitais ūkiais, kad būtų galima pamatyti, kas daro įtaką priesvoriui: šėrimas, laikymo sąlygos, tam įtakos gali turėti ir mažiausias veislių derinio pasikeitimas.

Duomenis būtina pateikti laiku. Labai dažnai ne laiku registruojami kergimai, o dėl to vėliau kyla problemų: ūkininkas nori užregistruoti veršelį, bet jam sistemoje priskiriama kita veislė, nenurodomas tėvas, nors jis teigia, kad gyvulys grynaveislis. Tuomet ir paaiškėja, kad trūksta kergimo (arba sėklinimo) duomenų. Jeigu kergimo duomenys užregistruojami laiku, registruojant veršelį dėl jo veislės ir tėvo nustatymo, problemų neiškils.

Neužregistravus kergimo duomenų, kai jau reikės registruoti atvestą veršelį, teks kreiptis į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, teikti kergimo dokumentus, įrodyti, kad toks faktas tikrai buvo. O asociacija tokių savo narių, kurie vėluoja registruoti svarbius įvykius, gali pareikalauti ir atlikti gyvulio DNR tyrimą.

Tam tikrus gyvulių produktyvumo kontrolės rezultatus gali užrašyti tik profesionalai arba specialiai išmokyti žmonės. Vieni tokių yra gyvulių produktyvumo apskaitos paslaugų teikėjai – kontrolės asistentai. Produktyvumo kontrolę galima atlikti ir pačiam, bet ji bus tik ūkio lygio, nes duomenų lyginimas su kitais ūkiais, su kitų šalių rezultatais jau bus labai sunkiai įgyvendinama užduotis.

Ar reikia tik veislinio ūkio produktyvumo kontrolės?

Tai dar vienas dažnai užduodamas svarbus klausimas. Veislinių ūkių ir grynaveislių gyvulių, palyginti su visa populiacija, pasaulyje yra tik 15 procentų. Jeigu produktyvumo kontrole užsiimtų tik veisliniai ūkiai, turėtume tokį mažą kiekį ir tokius nepatikimus duomenis, kad jie būtų nelabai reikalingi. Taigi, gyvulių produktyvumo kontrolė labai svarbi ne tik veisliniuose, bet ir komerciniuose ūkiuose.

Kiekvieno ūkio pagrindinis tikslas – per kuo trumpesnį laiką, investuojant kuo mažiau jėgų, pinigų, darbo, gauti kuo daugiau veislinių veršelių ar daugiau kokybiškos mėsos. Visiems galioja ta pati taisyklė – kuo trumpesnis laikas, mažiau investicijų, tuo didesnis pelnas. Norint pasiekti šį tikslą, gyvulių produktyvumo kontrolė yra vienas svarbiausių įrankių. Taigi, klausimų, ar mišrūnų ūkyje reikia produktyvumo kontrolės, neturėtų kilti.

Pagal statistiką, pasaulyje daugiausiai produktyvumo kontrolės duomenų surinkta iš komercinių ūkių, nes jiems svarbu gauti greitą rezultatą. Tad jiems produktyvumo kontrolė netgi svarbesnė, negu veisliniam ūkiui. Veislinį ūkį turintys ūkininkai nusiteikę ilgus metus laukti rezultato, nes geram grynaveisliui gyvuliui gauti ir savo tikslui pasiekti, kad gyvuliai turėtų konkrečias savybes ir jas perduotų savo palikuonims, gali prireikti 15 metų.

Kokius duomenis rinkti, pradedant kontroliuoti bandos produktyvumą? Produktyvumo kontrolė tai nėra vien tik svėrimas, eksterjero įvertinimas, pati pradžia yra kergimo-sėklinimo duomenų rinkimas, vieni svarbiausių mėsinėje gyvulininkystėje yra ir veršiavimosi duomenys: kiek veršelių gimė, kokia veršiavimosi eiga, koks veršelio svoris, atvestų veršelių išgyvenamumas. Iš tokių skirtingais aspektais registruotų duomenų galima kaupti informaciją, ją analizuoti ir priimti sprendimus.

Lietuvos sąlygomis mėsinius galvijus rekomenduojama sverti mažiausiai tris kartus – gimusius, 210 d. ir 365 d. amžiaus. Svėrimas leidžia nustatyti karvės pieningumą ir veršelio augimą po atjunkymo. Šie trys svėrimai padeda priimti teisingus bandos valdymo sprendimus.

Yra pažangių ūkininkų, kurie veršelius sveria reguliariai kas mėnesį. Tuomet ūkininkas pats gali pasidaryti veršelių augimo kreivę, pagal ją matyti, ar jaunikliai gerai pasisavina motinos pieną, kaip sekasi po atjunkymo pereiti prie stambiųjų pašarų, taip pat gali planuoti, kada ir kokių pašarų ar dar ko nors reikia. Tai – ūkio vadyba, plačiąja prasme – ta pati produktyvumo kontrolė.

Vieno laikotarpio (nuo gimimo iki 210 d.) veršelių svoris padeda nustatyti motinų pieningumą, kito (nuo 210 d. iki 365 d.) – kiek pats gyvulys sugeba pasisavinti pašarų, o tai yra vienas svarbiausių rodiklių. Juo daugiau pašarų reikia vienam galvijo kilogramui užauginti, tuo brangesnis gyvulio išlaikymas ir didesnė kilogramo savikaina.

Aklai pasitikėti gyvulio vertinimu nereikėtų

Kadangi kai kurie eksterjero požymiai labai paveldimi, eksterjeras ypač svarbus buliui reproduktoriui, jį vertinti būtina. Yra kiekvienos veislės eksterjero standartai, kaip gyvulys turi atrodyti. Eksterjero vertinimą ypač lemia asociacijos prioritetai, kokie rodikliai tos šalies augintojams svarbesni, todėl skirtingose šalyse eksterjero vertinimas gali skirtis, nelygu asociacijos iškelti tikslai.

Perkant gyvulius iš užsienio, nereikėtų aklai pasitikėti vien gyvulio vertinimu, o pasižiūrėti, kokių veisimo programos tikslų tos šalies asociacija siekia. Nes už tam tikrus jiems palankesnius požymius gyvulys gauna daugiau balų, o pirkėjas mato tik galutinį vertinimą ir neaišku, ar tie požymiai, už kuriuos bulius gavo daugiau balų, jam yra priimtini. Eksterjero balas susideda iš 24 požymių (galūnės, krūtinė, kaklas, eisena, kojų pastatymas ir kt.), todėl reikia žiūrėti, kaip įvertintas kiekvienas požymis atskirai, pasidomėti, už ką toks vertinimo balas duotas.

Kalbant apie komercinius ūkius, eksterjeras gali lemti labai daug. Tarkime, įvertinto jauno buliaus kojos yra silpnos. Iš šio fakto aišku, kad jis mažai judės, mažai suės, mažai priaugs ir bus labai brangus gyvulys.

Dar vienas produktyvumo kontrolės duomuo – privalomas Veterinarijos tarnybos reikalavimas registruoti visus gyvulio gydymus. Iš šios informacijos galima nustatyti, ar gyvulio sveikatos sutrikimas nulemtas genetiškai, ar tai tik paprasta liga.

Skerdenų vertinimas – Lietuvoje šiek tiek nepelnytai primiršta dar viena produktyvumo kontrolės sfera. Nors pačios skerdenos yra vertinamos, tačiau pagal gautus rezultatus nėra vykdoma atranka ir paranka. Ataskaitose atsispindi, kiek paskersta gyvulių, kaip įvertintos skerdenos, bet pagal tai nėra koreguojama veisimo programa, kad tos skerdenos atitiktų aukščiausius reikalavimus.

Vis dar keliamas klausimas, ar genomo tyrimai yra prabanga, ar būtinybė? Juo toliau, tuo labiau galima teigti, kad tai yra būtinybė. Genomo tyrimai labiausiai padeda sutrumpinti laiką, per kurį gaunama finansinė grąža. Kai kuriose šalyse ištiriamas kiekvieno veršelio, kuris nėra iškart numatytas skersti, genomas. Pagal genomo tyrimus nusprendžiama, kuris tik gimęs veršelis paliekamas veislei, o kuris – penėjimui.

Lietuvoje yra ištirtas tik labai nedidelio gyvulių kiekio genomas ir geriausių reprodukcinių bulių potencialas nėra įvertintas. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos reikalas susitarti, kad geriausių ūkiuose esančių bulių genetika būtų paskleidžiama kuo plačiau.

Duomenys naudingi tik tada, kai naudojami

Pagal naująjį ES zootechninį reglamentą, kuris įsigalios lapkričio 1 d., gyvulių produktyvumo kontrolė atiduodama į asociacijų rankas ir jas tampa pagrindinės sprendėjos kaip, ką ir kodėl kontroliuoti. Kartu ir kiekvienas ūkininkas bus labai svarbus asociacijos darbe ir organizuojant gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą.

Vienas iš pagrindinių veislininkystės niuansų yra asociacijos selekcinė arba veisimo programa, kurioje ir turi būti numatyta visa strategija, kokie duomenys ir kaip bus renkami, kaip jie bus apdorojami ir pateikiami veisimo programos dalyviams. Tokia strategija yra esmė, nes kai nustatai aiškias taisykles, kaip bus atliekama produktyvumo kontrolė, kas ir kaip rinks duomenis, juos apdoros, ramiau ir patikimiau augintojui dalyvauti toje kontrolės sistemoje. Pateikęs tam tikrus duomenis, rodiklius ir po mėnesio gavęs gana išsamią ataskaitą ūkininkas taip pat žinos, kokiame ūkyje yra negiminingų gyvulių, bet su jam reikiamais požymiais, kad galėtų pagerinti bandą.

Gyvulių produktyvumo kontrolė gali būti individuali, analizuojant kiekvieno gyvulio rezultatus, taip pat – ūkio, nacionalinė ir tarptautinė. Pastaroji labiausiai užtikrina duomenų palyginamumą. Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas ICAR pagal kiekvienos šalies gyvulių produktyvumo kontrolės sistemą teikia rekomendacijas, lygina duomenis. Pagal turimus duomenis jie pradėjo 5 veislių genetinį vertinimą, nuo praėjusių metų testuoja ir mišrūnus. Lietuva ICAR duomenų neteikia, nes jų turi per mažai. Todėl labai svarbu kuo labiau skatinti produktyvumo kontrolę, kad duomenų turėtume kuo daugiau ir galėtume dalyvauti tarptautiniu lygiu. Ir kad mūsų gyvulys, gavęs ICAR įvertinimą, būtų pripažįstamas visose šalyse.

Gautų duomenų panaudojimas – dar viena Lietuvos ūkių problema. Ar duomenis apdorojame ir analizuojame? Ar plečiame bulių genetinę informaciją ūkiuose?

Pagrindinė gyvulių produktyvumo kontrolės tezė – duomenys yra naudingi tik tada, kai jie naudojami, nepakanka tik užregistruoti jų. Valstybė dar tikrai gali tobulinti informacines sistemas, bet reikėtų kuo daugiau duomenų teikti į centralizuotą duomenų bazę, nes, jeigu asociacija, valstybė arba apskritai tos veislės augintojai neturės bendros informacijos, tai ilgainiui nebebus tiesiog iš ko rinktis bulių reproduktorių, nes nebus kaip jų įvertinti. Būti savanaudiškam ir rinkti duomenis tik sau yra gerai trumpuoju laikotarpiu, tačiau, žvelgiant į ateitį, duomenimis reikia dalytis.

Kad ūkininkas, pirkdamas gyvulį, nepirktų katės maiše ir taip pat neparduotų jos, reikia turėti produktyvumo kontrolės duomenis. Ir būtina juos išmokti aiškinti, skaityti kilmės pažymėjimą ir jį suprasti, o tai – didžioji matematika, nes iš daugelio skaičių reikia suprasti, ar būtent tokio reproduktoriaus, turinčio tam tikrus požymius, ieškote. Bendras veislinės vertės indeksas gali neparodyti, kad, pavyzdžiui, buliaus yra silpnos kojos, nors jo eksterjeras, produkcija ar kiti požymiai turės aukščiausius balus.

Gyvuliai yra skirtingi, jie laikomi skirtingomis sąlygomis ir visi požymiai gali pasireikšti skirtingai. Tik gyvulių produktyvumo kontrolė padeda nustatyti gyvulio potencialą ir kokį gyvulį reikia pasirinkti, kad nesumokėtumėte pinigų veltui.