Vienas iš svarbiausių pieno kokybę lemiančių veiksnių yra sveika karvė, o kitos priežastys priklauso nuo paties ūkininko ar pieno ūkį aptarnaujančio personalo. Pienas gali būti nekokybiškas ir dėl to, kad netaisyklingai melžiamos karvės.

Ar žinote, kaip vadinasi karves melžiančių žmonių pareigos? Tai melžimo operatoriai. Jie yra skirtingo išsilavinimo, turi sukaupę nevienodą žinių ir įgūdžių bagažą. Deja, jie gali ne tik pagerinti, bet ir pabloginti pieno kokybę bei primilžį.

Melžimo operatorius du ar tris kartus per parą mato, kaip atrodo kiekvienos karvės tešmuo, speniai. Iš visų ūkio specialistų jis geriausiai gali tai įvertinti, nes dažniausiai apžiūri visas karves. Kas, jeigu ne melžimo operatorius, pirmasis pamatys pieno krešulius, melžiant pirmąsias pieno čiurkšles, ar pažeistą spenį. Manau, kad pradėdami dirbti melžimo operatoriai yra supažindinami su karvių melžimo procedūromis. Bet ar jie supranta, kad melžimas turi atitikti karvės fiziologiją ir kad savo veiksmus reikia priderinti prie gyvulio pieno atleidimo reflekso? Ko gero, tai žino ne visi.

Kiekvienas pieno ūkis yra susidūręs su melžėjo, kaip melžimo operatorius vadinamas kasdienėje kalboje, problema. Dažnai nesiseka rasti tinkamo melžimo operatoriaus, o tie, kurie turi gerą specialistą, jį labai brangina, nes žino, koks jis svarbus karvėms ir ūkiui.

Tešmens ir spenių paruošimas melžimui

Melžimas – tai darbas su maisto produktų žaliava, todėl svarbu, kad melžimo operatorius dėvėtų švarius drabužius ir švarias vienkartines nitrilines pirštines. Tokios pirštinės atsparios, jų lengvai nepradursi ir nesuplėšysi. Taip pat jos apsaugo nuo cheminių medžiagų ir nesukelia alergijos. Kai kas naudoja pirštines, pagamintas iš latekso, tačiau jos yra populiarios tarp medicinos specialistų ir melžimui tiesiog neskirtos.

Būtina nepamiršti, kad pirmiausia melžiamos sveikos, pirmaveršės, neseniai apsiveršiavusios karvės. Sergančios ir gydomos karvės sulauks savo eilės melžimo pabaigoje.

Būtina laikytis visų melžimo procedūrų. Prieš melžimą reikia įdėti pieno perpumpavimo žarną į šaldytuvą, uždaryti šaldytuvo apačioje esančią pieno išleidimo sklendę. Jeigu šaldytuve įmontuota automatinė plovimo sistema, nustatyti melžimo padėtį. Įjungti melžimo įrangą ir patikrinti vakuumo lygį, melžiklius ir pulsatorių.

Karvėms einant į melžimo aikštelę reikia vengti skubaus, labai garsaus, triukšmingo varymo. Iš praktikos žinoma, kad kartais su gyvuliais būna elgiamasi šiurkščiai, net panaudojami smurto elementai. Taip karvei sukeliamas stresas ir į kraują išsiskiria adrenalino hormonas, kuris yra oksitocino hormono antagonistas. O oksitocinas skatina pieno atleidimą. Reikia žinoti, kad oksitocino poveikis trunka 5–7 minutes, todėl per tiek laiko karvė turi būti pamelžta.

Melžimo operatorius negali per ilgai užtrukti ruošdamas karvės tešmenį, kadangi sutrumpės melžimo laikas ir po 7 minučių karves jau melšime ne fiziologiškai. Taigi, melžimo operatoriaus tikslas per 60 sekundžių nuo prisilietimo prie spenių ir tešmens paruošti karvę melžimui. Melžimo operatorius patikrina, ar tešmuo atrodo normaliai. Tešmuo neturėtų būti kietas, karštas, padidėjęs, paraudęs ar skausmingas. Taip pat reikia įvertinti karvės spenio sfinkterio ir paties spenio būklę. Tešmeniui paruošti būtina naudoti individualias karvių pašluostes ar vienkartinį popierių.

Daugumoje Lietuvos pieno ūkių karvių tešmuo melžimui paruošiamas suvilgant spenius putomis ir naudojant vienkartinį popierių. Melžimo operatorius gali su putomis suvilgyti kelias karves į priekį, bet jokiu būdu neturi suduoti smūgių į tešmenį.

Suvilgius spenius putomis, grįžtama prie pirmos karvės ir su popieriumi kruopščiai sukamaisiais judesiais nuvalomas kiekvienas spenys. Svarbu, kad kiekvienas spenys būtų valomas sausa ir švaria servetėlės vieta. Kelių spenių su ta pačia servetėles vieta valyti negalima.

Nuvalius spenius ir paruošus tešmenį melžimui, reikia numelžti pirmąsias 2–3 čiurkšles į specialų indą. Melžimo operatorius turi nustatyti problemas – patikrinti, ar pienas yra normalus, be kraujo ir krešulių. Svarbu numelžti pirmąsias pieno čiurkšles tik kumštiniu būdu, bet netampyti karvės spenių.

Taisyklingai melžti reikia meistriškumo

Paruošus karvės tešmenį ir spenius melžimui, užmaunami melžikliai. Speniai turi būti švarūs ir sausi. Dedant melžiklius, atidarius vakuumo čiaupą, svarbu užlenkti pieno ir vakuumo žarneles, kad melžikliai nesiurbtų oro – tai yra melžimo operatoriaus meistriškumas. Laikant melžtuvą už kolektoriaus nuo karvės, laisvąja ranka maunami ant spenių melžikliai, pradedant nuo tolesnio spenio ir ratuku. Tokio paties eiliškumo reikia laikytis ir ruošiant karvių spenius melžimui ir atliekant procedūras po melžimo. Svarbu nepamiršti, kad melžikliai ant spenių turi būti užmauti ne vėliau kaip per 1 min. po tešmens paruošimo. Uždėjus melžiklius, kolektorius turėtų būti atsargiai nuleistas, kad nesudirgintų ar neišgąsdintų karvės. Pienas turi pradėti nepertraukiamai tekėti po kelių sekundžių. Pradėti ruošti kitą karvę galima tik įsitikinus, kad melžimo aparatas yra tinkamai uždėtas.

Ką turi veikti melžimo operatorius, uždėjęs melžimo aparatą? Ogi stebėti karvių melžimą. Palikti melžimo vietos, kol karvės nepamelžtos, negalima. Jeigu yra automatinis melžimo aparato nuėmimas – tai palengvina melžimą. Jeigu to nėra, tešmenį visiškai išmelžus, reikia tinkamai nuimti melžimo aparatą, t. y. reikia atsargiai nuimti melžiklius. Tai darant būtina:

• uždaryti vakuumo tiekimą,
• leisti, kad vakuumo lygis po spenių galiukais susilygintų,
• prilaikyti slystančius nuo spenių melžiklius.

Melžimo operatorių daromos klaidos

Dažna melžimo operatorių daroma klaida, kai jie daugeliu atvejų paspaudžia rankinį melžimą ir taip išjungia automatinį nuėmimą. Taip galima melžti tik išskirtiniais atvejais, bet jokiu būdu tokie veiksmai neturi dominuoti. Taip pat, baigiant melžti, negalima tempti žemyn melžimo aparato.

Nuėmus melžimo aparatą nebūtina kelis kartus išmelžti karvės rankomis. Nuėmus melžiklius spenių galai turi atrodyti sveiki. Pažeistas spenio sfinkteris atskleidžia melžimo klaidas. Ypač pažeidžiami speniai, kai melžimo operatorius „permelžia“ karves, t. y. laiku nenuima melžimo aparato arba nori išmelžti karvės tešmenį „iki paskutinio lašo“.

Nuėmus melžiklius būtina dezinfekuoti karvių spenius. Purkšti ar mirkyti tirpale? Lietuvoje priimtinesnis yra mirkymas. Svarbu, kad dezinfekcinis tirpalas padengtų visą spenį iš visų pusių ir ant spenio galo susidarytų lašas. Taip melžimo operatorius užtikrina spenio apsaugą iki kito melžimo.