Žieminių javų auginimo sąlygos šį sezoną buvo kaip niekad kontrastingos: drėgmės perteklių rudenį ir žiemą keitė išskirtinai sausa vasara. Vyraujantys sausi orai nuo gegužės iki pat derliaus nuėmimo nebuvo palankūs ligų sukėlėjams plisti žieminiuose javuose, todėl šiais metais išaugintų sėklų fitosanitarinė būklė kur kas geresnė negu praėjusiais metais.

Tačiau sėklos kokybę lemia ne tik jos sveikatingumas, bet ir kiti rodikliai: daigumas, švarumas. Sėkliniais grūdais prekiaujančios kompanijos, ruošdamos sėklą, įvertina visus kokybės rodiklius ir vartotojams pateikia paruoštą sertifikuotą produktą. Sertifikuotos sėklos Lietuvoje vis dar pasėjama palyginti mažai, prioritetai teikiami pačių išaugintai sėklai. Ruošiant ją savo reikmėms, kokybės reikalavimus reikėtų įvertinti taip pat atsakingai.

Kaip teisingai nustatyti daigumą

Kad nukulti grūdai – dar ne sėkla, žino kiekvienas žemdirbys. Po derliaus nuėmimo sėklinių grūdų džiovinimas, valymas ir daigumo nustatymas yra pirmieji sėklos ruošimo proceso darbai. Šiais metais iš laukų parvežtus grūdus lieka tik išvalyti ir nustatyti sėklos daigumą. Kas dar to nepadarė, nereikėtų delsti, nes derliaus metų žieminių javų daigumo nustatymas užtrunka ilgiau negu įprasta.

Penkias–septynias dienas padiegti (išdėlioti daigintuvėse) grūdai laikomi žemoje temperatūroje, kad būtų paspartinta jų visiška branda ir po to savaitę inkubuojami sėkloms sudygti palankioje 20 ^oC temperatūroje. Iškart nuimtus grūdus bandant daiginti tik laikant šiltai, tiksliai daigumo nustatyti nepavyks – jis bus gerokai mažesnis negu pasėjus į dirvą. Tokiu atveju sėklos norma gali būti apskaičiuojama klaidingai. Jau tirtų šiais metais žieminių kviečių sėklų daigumas yra labai geras (94–99 proc.).

Sėklos normos apskaičiavimas

Dėl grūdo formavimosi tarpsniu vyravusių sausų orų šiais metais grūdai subrendo smulkesni negu įprasta, tad nustatyti sėklos masę prieš sėją yra labai svarbu. Ja remiantis apskaičiuojama sėklos norma, kuri atskirais metais tos pačios veislės javų gali gerokai skirtis.

Žinant sėklos daigumą ir tūkstančio grūdų masę (TGM), sėklos norma kg/ ha apskaičiuojama naudojant paprastą formulę: TGM gramais padauginama iš planuojamų pasėti daigių sėklų/m² ir padalijama iš nustatyto sėklos daigumo. Pvz., TGM yra 46 g, žieminių kviečių planuojama pasėti 4,0 mln./ ha arba 400/ m² daigių sėklų, nustatytas daigumas 97 proc. Apskaičiavę nustatome tikslią sėklos normą 46 x 400/97 = 190 kg/ha.

Sėklos normą visuomet reikėtų suplanuoti mln./ha daigių sėklų ir persiskaičiuoti pagal turimus kokybinius parametrus naudojantis minėta formule. Rekomenduojama Lietuvos Vidurio zonoje sėti 4,0–4,5 mln. ha^-1, Vakarų – 4,5– 5,0 mln. ha^-1, Rytų – 5,0–5,5 mln. ha^-1 daigių sėklų.

Sėjant anksčiau, norma gali būti mažesnė, smarkiai vėlinant, sėklos norma padidinama, bet niekada nereikėtų viršyti rekomenduojamų. Jei grūdai smulkesni, mažesnės masės, išsėsime per daug sėklų, pasėlis bus per tankus, jo priežiūrai reikės daugiau išlaidų. Skaičiuojant sėklos normą, reikėtų įvertinti ir sėjamos veislės krūmijimosi potencialą.

Atsargiau su pernykščia sėkla

Šiais metais žemdirbiai planuoja sėti ne tik šią, bet ir praėjusią vasarą išaugintus grūdus. Jų auginimo ir nuėmimo sąlygas dar puikiai prisimename – jos buvo tikrai prastos. Tad ruošiantis naudoti praėjusių metų derliaus grūdus sėklai, jų daigumą nusistatyti privaloma. Praėjusių metų sėkla smarkiai užsikrėtusi įvairiais patogenais, gali būti, kad ne visiems pavyko iš karto išdžiovinti ir kurį laiką buvo sandėliuojami didesnio drėgnumo grūdai arba skubama išdžiovinti per aukštoje temperatūroje. Tokiomis sąlygomis galėjo gerokai sumažėti daigumas.

Imant mėginius daigumui nustatyti, reikia juos paimti iš skirtingų vietų, įvairiu gyliu. Vienoje vietoje paimtas mėginys neatspindės realios situacijos. Tikrinant šį rudenį planuojamą sėti pernykštę žiemkenčių sėklą, nustatoma ir prasto, ir labai gero daigumo sėkla. Jei jau imant mėginį jaučiamas specifinis pelėsių kvapas – tokių grūdų sėklai tikrai nebereikėtų naudoti.

Praėjusį rudenį daug kam nepavyko pasisėti jau įsigytos ar pačių pasiruoštos beicuotos sėklos. Jos daigumą pasitikrinti taip pat būtina. LAMMC Žemdirbystės institute atliktų analizių duomenimis, išsaugotos beicuotos sėklos grūdų daigumas taip pat varijuoja, bet daugeliu atvejų atitinka sėklos daigumui keliamus reikalavimus.

Dėl beicavimo – jokių abejonių

Ruošiant praėjusių metų derliaus grūdus sėklai, nereikėtų net abejoti, ar ją beicuoti. Žemdirbystės institute atliktos pernykščių grūdų, skirtų šių metų sėjai, analizės rodo gausų užsikrėtimą patogenais. Vyrauja Fusarium, Microdochium genčių grybai, kurie žieminiuose javuose sezono metu gali padaryti didelių derliaus nuostolių.

Abiejų paminėtų genčių patogenai sukelia pašaknio puvinius. Jų žalos reikšmė ne visada įvertinama. Keturių tyrimų metų duomenimis, vien nuo pašaknio puvinių, sukeltų Fusarium spp., netenkama 0,2–0,3 t/ha žieminių kviečių, kvietrugių, rugių grūdų derliaus.

Praėjusiais metais ūkiuose užaugintos sėklos Fusarium rūšinės sudėties analizė parodė, kad vyrauja dvi pagrindinės pašaknio ligų sukėlėjos: F. graminearum ir F. avenaceum. Didesniu agresyvumu pasižyminti F. graminearum sudarė 39 procentus.

Microdochium nivale mūsų regione labiau žinomas kaip pavasarinio pelėsio sukėlėjas, tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad šis patogenas gali smarkiai pažeisti dygstantį daigą ar sudygusių augalų pašaknį ir smarkiai išretinti pasėlį.

Kai kuriose šalyse yra nustatytos žalingumo ribos sėklos užsikrėtimui Fusarium ir Microdochium. Ją viršijus, rekomenduojama sėklą beicuoti. Daugelyje šalių sėklos užkrėstumas minėtais patogenais neturi viršyti 5–15 procentų. Deja, tokių mėginių, kur užsikrėtimo lygis mažesnis, būna ne kasmet. Kiekvieno mėginio detali rūšinės sudėties analizė rodo, kad jau minėtos F. graminearum kiekis daugumoje mėginių viršija šiam patogenui kitose šalyse nustatytą 5 proc. žalingumo ribą.

Nereikėtų pamiršti, kad šie patogenai plinta ir per augalų liekanas dirvoje, tad jei javai, nepriklausomai nuo jų rūšies, atsėliuojami, užsikrėtimo rizika dar padidėja. Be Fusarium ir Microdochium patogenų sukeliamų ligų, didelę žalą žieminiuose kviečiuose gali padaryti kietosios kūlės.

Žalingiausios su sėkla plintančios ligos

Atsižvelgdami į Lietuvos ir užsienio autorių duomenis mokslinėse publikacijose ir remdamiesi Lietuvoje atliktų ankstesnių tyrimų duomenimis, žalingiausiomis su sėkla plintančiomis ligomis žieminiuose migliniuose javuose įvardytume šias:

• kietosios kūlės – žieminiams kviečiams;
• pavasarinis pelėsis (Microdochium spp.) – žieminiams javams;
• Microdochium pašaknio puviniai – visiems javams;
• Fusarium pašaknio puviniai – visiems javams;
• Bipolaris sorokiniana pašaknio puviniai – visiems javams, ypač miežiams.

Išvardytos ligos turėtų padėti priimti sprendimą, kokius beicus rinktis iš didelio sąrašo (www.vatzum.lt). Vis dėlto, sėjant žieminius javus, visada prioritetą reikėtų skirti beicams, kurie veiksmingi nuo pavasarinio pelėsio ir Fusarium spp. bei Microdochium spp. sukeliamų pašaknio puvinių.

Jau minėjome, kad šių metų sėkla gerokai sveikesnė negu praėjusių. Bet beicų pasirinkimui galioja tie patys principai, nes užkrato šaltinis gali būti ir dirva, ligų riziką lemia ir meteorologinės sąlygos, sėjos laikas ir kiti veiksniai. Beicuojant šiais metais išaugintą sėklą galima naudoti ir mažesnes registruotas normas, o iš praėjusių metų derliaus paruoštą sėklą beicuoti būtina didesniąja registruota norma.