- Edita KIUBERIENĖ, LŽŪKT
- Mano ūkis
Žemės ūkyje vyrauja sezoniškumas. Vasara yra būtent tas laikas, kai ūkiuose padaugėja darbų, tad ūkininkai skuba atlikti juos laiku, bet susiduria su problema – sunku rasti papildomai darbo jėgos. Todėl į pagalbą pasitelkiami esami darbuotojai, kurie dirba po darbo, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tačiau reikia nepamiršti ir teisinio reglamentavimo, viršvalandinio darbo apmokėjimo ir poilsio laiko normų.
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (2017 m. liepos 1 d.) neliko griežto reglamentavimo, draudžiančio darbą švenčių dienomis, tačiau darbdavys turėtų gauti raštišką darbuotojo sutikimą dėl darbo švenčių dienomis, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar darbo santykiai yra apspręsti kolektyvinėje sutartyje (DK 119 str. 2 dalis).
Svarbu įsidėmėti, kad per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, tai yra darbuotojas per septynias paeiliui einančias kalendorines dienas be savo raštiško sutikimo negali dirbti daugiau kaip 48 valandas sumuojant pagal darbo grafiką dirbtą laiką ir viršvalandžius. Jeigu darbuotojas yra pateikęs raštišką sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per septynias paeiliui einančias darbo dienas, tai bendra pagal grafiką ir viršvalandinio darbo valandų suma bus 60 valandų. Įsidėmėtina, kad bendra viršvalandžių suma per metus negali viršyti 180 valandų (DK 119 str. 3 dalis).
Darbuotojas negali dirbti daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas. Jeigu dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą, tai maksimalusis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius (tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo), vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
Minimaliojo poilsio laikas
Poilsio arba laisvo nuo darbo laiko sąlygas nustato Darbo kodekso 122 str. 2 dalis:
- per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose);
- ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos;
- kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, tai nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
- jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.
Viršvalandinis darbas – kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
Viršvalandžių apmokėjimas
Kiekvienas darbuotojas, eidamas į darbą, tikisi atitinkamo atlygio. Dirbant viršvalandžius, savaitgaliais ar švenčių dienomis noras gauti atitinkamai didesnį atlygį yra natūralus ir gerai suprantamas. Kad nekiltų nesusipratimų tarp darbdavių ir darbuotojų dėl viršvalandinio darbo apmokestinimo, Darbo kodekso 144 straipsnio 1-4 dalyje aptartas darbo apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandinį darbą:
- už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
- už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
- už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro karto darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis;
- už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro karto darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse karto darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Vadovaujantis Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi, darbuotojas turi teisę pateikti prašymą dėl dirbto papildomo laiko prilyginimo kasmetinėms atostogoms, tai yra darbo švenčių ir poilsio dienomis laikas, padaugintas dvigubai, o viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 koeficiento, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (koeficiento dydis parenkamas vadovaujantis Darbo kodekso 144 str. 1-4 dalimis). Taip darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsio dienomis, kurios pridedamos prie atostogų.
Darbdaviai turi nepamiršti, jog vis dar galioja Darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo diena trumpinama 1 valandą, tačiau ne visiems darbuotojams: šio straipsnio nuostata negalioja pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams (kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa). Pagal 112 straipsnio 5 dalies nuostatą, sutrumpinta darbo diena apmokama pilnai, tai yra darbdavys negali mažinti darbo užmokesčio už sutrumpintą prieššventinę darbo dieną.