23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/07
Tarpusavio pagalbos fondai. Prancūzijos patirtis
  • Lina PAREIGIENĖ, Erika RIBAŠAUSKIENĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Prancūziją galima laikyti sėkmingu žemdirbių tarpusavio pagalbos fondų kūrimo pavyzdžiu. Tai vienintelė šalis, kurioje žemdirbių tarpusavio pagalbos fondai veikė jau praeitą finansavimo laikotarpį.

Tarpusavio pagalbos fondas FMSE (Fonds national agricole de mutualisation sanitaire et environnementale) įkurtas 2010 m. Tai vienintelis toks fondas Prancūzijoje, kurio tikslas – teikti kompensacijas ūkininkams, nukentėjusiems nuo klimato, aplinkos ar ligų ir kenkėjų sukeltų krizių. Pagal galiojančius teisės aktus 65 proc. kompensacinių išmokų sumoka Prancūzijos vyriausybė (nacionalinės lėšos sudaro 25 proc., Europos Sąjungos – 75 proc.).

FMSE sudarytas iš vienos bendros ir keliolikos specializuotų sekcijų. Dalyvavimas bendrojoje sekcijoje privalomas visiems ūkininkams, iš jos kompensuojama aplinkosauginės rizikos, polifaginių organizmų daroma žala.

Specializuotos sekcijos skirtos atskiroms šakoms, pavyzdžiui, bulvininkystei, vynuogininkystei, sodininkystei, galvijininkystei ir kt. Kiekviena sekcija valdo savo biudžetą, iš kurio teikia kompensacijas už patiriamus nuostolius tik savo nariams. Specializuotose sekcijose mokami papildomi įnašai, priklausomai nuo ūkio dydžio ir specializacijos. 2014 metais veikė 7 sekcijos, 2015 m. – 10, 2018 m. – 11. Tikimasi, kad 2019 m. jų bus 19.

Narystė specializuotose sekcijose gali būti savanoriška (per ūkininkus vienijančias organizacijas) arba privaloma. Tai lemia sekcijos specifika, atskiro žemės ūkio sektoriaus rizika susidurti su tam tikromis ligomis ar atskiro žemės ūkio sektoriaus ūkininkus vienijančios organizacijos taisyklės. Toks organizavimas leidžia atskirti kiekvienam žemės ūkio sektoriui būdingas rizikas ir pagal tų rizikų specifiką bei galimus nuostolių mastus nustatyti įnašo į tarpusavio pagalbos fondą dydį. Pvz., 2016 metais galvijų augintojus vienijanti sekcija patrigubino įnašo dydį dėl padidėjusio tam tikrų ligų protrūkio, kai 10 tūkst. ūkininkų patyrė nuostolius. Po metų, 2017-aisiais, įnašo dydis grįžo į pradinį lygį.

Sprendimų priėmimas

Sprendimus, pasitardama su specializuotomis sekcijomis, priima FMSE Direktorių taryba, kurią sudaro:

  • 18 profesinių sąjungų narių;
  • specializuotų sekcijų atstovai;
  • gyvūnų ir augalų sveikatos organizacijų nariai;
  • kooperatyvo (COOP of France) nariai;
  • Žemės ūkio rūmų (APCA) atstovai.

FMSE Direktorių taryba:

  • nustato įnašų dydžius;
  • nustato kompensuojamus nuostolius (pvz., augalų, gyvūnų netekimas; produkcijos ar gamybinio pajėgumo netekimas; pajamų nuostoliai, susiję su ribojimu naudoti žemę, ganyklas) ir jų kompensavimo lygį;
  • tvirtina naujų sekcijų sukūrimą;
  • pristato kompensacines programas.

Siekiant tinkamai pritaikyti bei įgyvendinti kompensacines programas ir užtikrinti tinkamą kontrolę, FMSE glaudžiai bendradarbiauja su valdžios atstovais nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, augalų, gyvūnų sveikatos organizacijomis.

Įnašų dydžiai ir kompensacijų skyrimo reikalavimai

Įnašo į tarpusavio pagalbos fondą dydis skiriasi ne tik tarp sekcijų, bet ir įvairuoja kai kurių sekcijų viduje. Pvz., vaisių augintojų sekcijoje ūkininkams, kuriems vaisiai yra pagrindinė gaminama produkcija, įnašo dydis siekia 60 Eur per metus. O ūkininkai, kuriems vaisiai yra tik kaip papildoma produkcija, moka 35 Eur metinį įnašą. Smulkiesiems ūkininkams nustatytas 10 Eur metinis įnašas.

Kompensacijos išmokamos tik aktyviems ūkininkams, kurie yra FMSE bendrosios ir specializuotos (jei yra atitinkanti ūkio specializacija) sekcijų nariai ir įgyvendina specializuotų sekcijų taisykles, siekiant išvengti gyvūnų ligų, pavojingų augalams organizmų. Kompensacijos ūkininkams (galintiems dokumentais pagrįsti susidariusius nuostolius) išmokamos pagal proporciją, nepriklausomai nuo ūkininko sumokėto įnašo dydžio.

Kaip vyksta kompensavimas

Apie ligos proveržį informuojama FMSE, kuri identifikuoja nuostolius patyrusius visus ūkininkus, įvertina nuostolius ir parengia kompensavimo programos projektą. Direktorių taryba patvirtina programos projektą ir pateikia jį Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri, pasikonsultavusi su Nacionalinės rizikos valdymo žemės ūkyje taryba, akredituoja programą. Kai kompensacinė programa patvirtinama, FMSE gali kompensuoti nuostolius, patirtus per 12 mėn. iki programos patvirtinimo. FMSE paskelbia informaciją apie programos turinį, kompensuojamų nuostolių ir išlaidų tipus, nuostolių vertinimo ir kompensacijų apskaičiavimo metodus.

FMSE tinklalapyje paskelbtas nuostolių atlyginimo prašymo pavyzdys kartu su sąrašu reikiamų pateikti dokumentų. Ūkininkai teikia paraiškas kompensacijai gauti. Paraiškų tinkamumą vertina sanitarijos įstaiga (Organismes à Vocation Sanitaire) arba Žemės ūkio rūmai (arba pats FMSE). FMSE pateikia Mokėjimo agentūrai prašymą dėl dalinio kompensacijų finansavimo. Ūkininkams kompensacija išmokama per 3 mėn. nuo paraiškos pateikimo.

Iš anksto nėra numatyta, kokios programos bus remiamos. Rėmimo programa sudaroma įvykus įvykiui ir ūkininkams patyrus žalą, todėl kiekvienais metais kompensacinės programos gali skirtis. Kalbant apie augalų ligas, paprastai programos žinomos iš anksčiau, nes užsikrėtimas vyksta lėtai ir tam tikra zona gali būti užkrėsta kelerius metus.

Kompensacija gali siekti ir 100 proc. nuostolių. Tai priklauso nuo sekcijos, kurioje dalyvauja ūkininkas, ir nuostolių pobūdžio. Kuomet nuostoliai susiję su privalomomis priemonėmis, pavyzdžiui, privalomas gyvulių išskerdimas, pasėlių sunaikinimas, gali būti kompensuojama 100 proc. produkcijos vertės. Kai patiriami nuostoliai yra netiesioginiai arba kyla dėl ligos (mirtingumas, ekonominiai nuostoliai), siekiama kompensuoti 75 proc. produkcijos vertės. Jei tarpusavio pagalbos fonde sukaupta suma yra mažesnė už poreikį, tuomet kompensavimo lygis mažinamas.