Lietuvoje vis labiau populiarėja tiksliojo ūkininkavimo technologijos, kurių pagrindinis principas yra pritaikyti technologines operacijas prie sąlygų, esančių atskirose lauko vietose.

Pavyzdžiui, jei atskirose lauko vietose reikšmingai skiriasi maisto medžiagų kiekis dirvoje, piktžolių ar ligų paplitimas, tai prie šių skirtumų turi būti tiksliai priderintos pasėlių tręšimo ir priežiūros technologinės operacijos. Svarbiausia, kad šiuos dirvos ir pasėlių skirtumus būtų galima užfiksuoti ir paversti atitinkamai diferencijuotais nurodymais žemės ūkio mašinoms.

Tobulėjanti technika, augančios informacinių technologijų galimybės ir naujos telekomunikavimo sistemos atveria dar platesnius tiksliojo ūkininkavimo (TŪ) horizontus. Pažangaus ūkininkavimo sistemų naudą gali įvertinti ir Lietuvos ūkininkai. Šalyje atliekamų tyrimų pirmieji rezultatai dar kartą patvirtina šių technologijų naudą.

Tikslusis ūkininkavimas (TŪ) yra inovatyvi, informacija grindžiama augalininkystės produkcijos gamybos vadybos koncepcija. Ji remiasi įvairiomis naujomis arba dar tebetobulinamomis technologijomis (pvz., globalia pozicionavimo sistema, jutiklių technologijomis ir geoinformacinėmis sistemomis).

Naudojant TŪ technines priemones, atskirose lauko vietose nustatomi dirvožemio ir pasėlio savybių skirtumai, o šių duomenų pagrindu, pasitelkiant specialias informacijos apdorojimo sistemas ir atitinkamą techniką, tiksliau negu iki tol atliekamos žemės dirbimo, sėjos, tręšimo ir pasėlių priežiūros technologinės operacijos.

Tiksliojo ūkininkavimo ekonomiškumas priklauso nuo:

• būtinų investicijų į TŪ technines priemones;
• ūkio dydžio arba pasėlių ploto;
• dirvožemio nevienodumo ir įprasto tręšimo lygio;
• augalų rūšių skaičiaus ir dalies gamybinėje programoje;
• TŪ techninių priemonių efektyvumo (žemėlapiai, jutikliai, jutikliai su žemėlapiais);
• technikos naudojimo organizavimo (nuosava ar bendrai naudojama technika, perkamos paslaugos);
• žemės ūkio produkcijos kainų (subsidijos, žemės ūkio politika);
• derliaus rizikos sumažinimo galimybių;
• aptarnaujančio personalo vadybinių sugebėjimų (darbo laiko poreikis, taip pat žinios).

Moksliniuose tyrimuose vertinant TŪ technologijas, dažniausiai naudojama dalinė išlaidų apskaita. Tačiau šiuo atveju neįvertinamos mašinų išlaikymo išlaidos. Technologijų palyginimą apsunkina ir ekonominiuose skaičiavimuose naudojamas skirtingas technikos nusidėvėjimo laikotarpis bei kapitalo išlaidos. Dažnai neįvertinamos ir TŪ būtinos išlaidos informacijai surinkti bei darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.

Kai kurie tyrėjai TŪ technologijoms vertinti siūlo naudoti net keturių pakopų schemą. Pirmiausia, pasitelkiant dalinę išlaidų apskaitą, apskaičiuojama lyginamų technologijų išlaidų padengimo suma, kartu įvertinant gamybinių sąnaudų ir derlingumo pokyčius. Antroje technologijų vertinimo pakopoje siūloma patikrinti, ar dėl sumažėjusių trąšų sąnaudų pakitusios išlaidų padengimo sumos kompensuoja metines išlaidas būtinoms TŪ techninėms priemonėms įsigyti. Trečiojoje pakopoje siūloma atlikti rizikos analizę, nustatant lyginamų technologijų poveikį derlingumo svyravimams, ketvirtojoje – įvertinti technologijų poveikį tolesnei ūkio struktūrai.

Įvertinant žemės ūkio technologijų ekonominį efektyvumą, paprasčiausia apskaičiuoti papildomą išlaidų ir pajamų efektą bei nustatyti generuojamą finansinį efektą.

Kompleksiniai tyrimai ASU bandymų stotyje

Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje nuo 2016 m. buvo vykdomas lauko eksperimentas su žieminiais ir vasariniais kviečiais. Lauko eksperimentas su žieminiais kviečiais buvo vykdomas 7,4 ha (2016 m.) ir 7,89 ha (2017 m.) ploto laukuose, o su vasariniais kviečiais – atitinkamai 3,74 ir 2,93 ha ploto laukuose.

Vasarinių kviečių priešsėliai 2016 m. buvo vasariniai miežiai, o 2017 m. – vasariniai rapsai. Ražiena apverčiamu plūgu Kverneland buvo suarta 20–25 cm gyliu. Pavasarį dirva sėjai ruošta kombinuotu padargu KLG-6,0. Prieš sėją 2016 m. bandymų laukas buvo patręštas pakrikai kintama kompleksinių mineralinių NPK 16-16-16 trąšų norma, o 2017 m. – kintama kompleksinių mineralinių trąšų NPK 6-16-35 norma pagal dirvos agrocheminių savybių žemėlapius. 2016 m. sėta sėjamąja Kverneland Accord m-drill PRO. Sėklos norma – 200 kg/ha. 2017 m. sėta ražienine sėjamąja Väderstad Rapid 300 C Super XL, kartu lokaliai įterpiant 200 kg/ha kompleksinių mineralinių trąšų NPK 16-16-16. Sėklos norma – 250 kg/ha. 2016 m. krūmijimosi pabaigoje pagal įprastinę technologiją auginti vasariniai kviečiai barstomąja Amazone ZA-U buvo patręšti pakrikai vienoda 200 kg/ha, o 2017 m. – 100 kg/ha amonio salietros norma.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų variantai buvo tręšiami kintama amonio salietros norma pagal augalų optinių savybių jutiklių OptRx ir Isaria teikiamus duomenis, atsižvelgiant į vasarinių kviečių išsivystymo lygį ir maisto medžiagų poreikį. 2017 m. visas vasarinių kviečių bandymų laukas dar buvo patręštas vienodomis 150 ir 100 kg/ha normomis. Visame vasarinių kviečių bandymų lauke buvo taikyta įprastinė augalų apsaugos sistema.

Žieminių kviečių priešsėliai 2016 m. buvo žieminiai rapsai, o 2017 m. – žieminiai kviečiai. Ražiena buvo nuskusta 10– 12 cm gyliu lėkštiniu skutikliu BDT-3,6. 2016 m. sėta ražienine sėjamąja Väderstad Rapid 300 C Super XL, kartu lokaliai įterpiant 200 kg/ha kompleksinių mineralinių trąšų NPK 8-20-30. Sėklos norma – 180 kg/ha.

2017 m. prieš sėją žieminių kviečių bandymų laukas buvo patręštas kintamomis kalio chlorido ir superfosfato normomis. Tręšimo žemėlapiai buvo sudaryti pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis. Sėta sėjamąja Kverneland Accord m-drill PRO. Sėklos norma – 180 kg/ha. 2016 m. ankstyvą pavasarį krūmijimosi tarpsnyje (BBCH 26-29) žieminiai kviečiai barstomąja Amazone ZA-U buvo patręšti pakrikai vienoda 200 kg/ha, o 2017 m. – 150 kg/ha amonio salietros norma. 2016 m. vegetacijos metu bamblėjimo tarpsniu (BBCH 30-39), auginant žieminius kviečius pagal įprastą technologiją, buvo tręšiama dar du kartus vienodomis 200 ir 100 kg/ha amonio salietros normomis pakrikai, o 2017 m. – vieną kartą vienoda 100 kg/ha norma pakrikai.

Tiksliojo ūkininkavimo bandymų variantai buvo tręšiami kintamomis tręšimo normomis pagal augalų optinių savybių jutiklių OptRx ir Isaria teikiamus duomenis, atsižvelgiant į žieminių kviečių išsivystymo lygį ir maisto medžiagų poreikį. Visame žieminių kviečių bandymų lauke buvo taikyta įprastinė augalų apsaugos sistema.

Tiksliojo ir įprastinio ūkininkavimo technologijų ekonominio vertinimo metodikos etapai

1. Sudarytos technologinės kortelės, taikant įprastinio ir tiksliojo ūkininkavimo technologijas. Technologinių kortelių pagrindu paskaičiuotos abiejų technologijų faktinės išlaidos.
2. Apskaičiuotas papildomas išlaidų efektas, kuris nustatomas palyginus tiksliojo ir įprastinio ūkininkavimo technologijų išlaidas.
3. Apskaičiuotas papildomas pajamų efektas, kuris nustatomas atsižvelgiant į derlingumo pokytį ir fiksuotą žemės ūkio produkcijos kainą taikant įprastinę ir tiksliąją žemdirbystės technologijas.
4. Nustatytas tiksliojo ūkininkavimo generuojamas finansinis efektas, kuris apskaičiuojamas iš papildomo pajamų efekto atimant papildomą išlaidų efektą.
5. Finansinis efektas perskaičiuojamas atsižvelgiant į papildomas išlaidas, patirtas taikant tiksliojo ūkininkavimo modelį.

Tyrimų rezultatai

Įgyvendinant technologines inovacijas žemės ūkyje siekiama užtikrinti visuomenės aprūpinimą maistu su mažesnėmis išteklių sąnaudomis. Šiame tyrime žemės ūkio inovacijų taikymo ekonominis poveikis vertintas mikrolygiu. Žemės ūkio technologijų poveikis mikro- lygmenyje vertintas pagal gamybos veiksnių našumo pokyčius. Taikant skirtingas technologijas, keičiasi derliaus kiekis, produkto vidutinės gamybos išlaidos ir pan., todėl, vertinant žemės ūkio technologijas, dažniausiai skaičiuojamas derlingumo padidėjimas, darbo sąnaudų sumažėjimas, gamybos išlaidų ir pajamų pokyčiai.

Palyginus žieminių kviečių auginimo technologijas 2016 ir 2017 metais, matyti, kad trąšų išlaidos hektarui, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija, tiksliosios žemdirbystės sąlygomis abiem metais buvo mažesnės (išskyrus 2016 m., kai naudojant jutiklius Isaria šiek tiek padidėjo). Didesnė trąšų ekonomija, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija, gauta tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx: atitinkamai 1,9 proc. 2016 m. ir 11,4 proc. 2017 m. Naudojant šiuos jutiklius tyrimo laikotarpiu gauti gana kontroversiški rezultatai. Nors didžiausia trąšų ekonomija gauta 2017 m. tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx, tačiau tai lėmė 0,63 t/ha derlingumo sumažėjimą, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija.

Taigi, 2017 m. tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx 6,8 proc. sumažėjęs derlingumas lėmė, kad pajamos, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija, sumažėjo 75,60 Eur/ha ir dėl to buvo gautas 60,88 Eur/ha neigiamas finansinis efektas (rezultatas), nes tiesioginių išlaidų buvo sutaupyta tik 14,72 Eur/ha. Įvertinus papildomas tiksliosios žemdirbystės išlaidas jutikliams nuomotis, ėminiams paimti, jiems analizuoti, dirvos agrocheminių savybių ir tręšimo žemėlapiams sudaryti, dėl sumažėjusių pajamų ir tiesioginių išlaidų ekonomijos buvo gautas neigiamas 72,88 Eur/ha finansinis rezultatas.

Ankstesniais 2016 m. tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx buvo gautas didžiausias teigiamas finansinis efektas analizuojamu laikotarpiu, t. y. teigiamas pajamų padidėjimo ir išlaidų ekonomijos skirtumas, kuris sudarė 43,84 Eur/ha, o įvertinus papildomas išlaidas siekė 31,84 Eur/ha. Galima daryti išvadą, kad tyrimų laikotarpiu stabilesni rezultatai buvo gauti tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius Isaria, nes abiem metais buvo gautas teigiamas finansinis efektas. Nors 2016 m. išlaidos trąšoms šioje technologijoje nežymiai padidėjo, t. y. 0,8 proc., tačiau reikšmingiau 2,7 proc. padidėjusios pajamos, palyginti su intensyvia įprastine technologija, sukūrė teigiamą finansinį efektą, kuris padengė ir papildomas išlaidas, patirtas taikant tiksliojo ūkininkavimo technologiją.

Tyrimo laikotarpiu auginant vasarinius kviečius gauti prieštaringi rezultatai. Iš lentelės matyti, kad 2016 m. išlaidos trąšoms tiksliosios žemdirbystės sąlygomis, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija, padidėjo: naudojant jutiklius OptRx padidėjo 0,8 proc., o Isaria – 0,1 proc. 2017 m. abiem atvejais sumažėjo: naudojant jutiklius OptRx sumažėjo 1,0 proc., o Isaria – 4,1 proc. Nors trąšų sąnaudos 2016 m. padidėjo, tačiau tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx derlingumas, palyginti su įprastine intensyvia auginimo technologija, padidėjo 0,22 t/ha ir tai lėmė, kad šiuo atveju buvo gautas teigiamas finansinis efektas, kuris sudarė 28,97 Eur/ha, nes papildomos pajamos padidėjo daugiau nei tiesioginės išlaidos. Įvertinus papildomas išlaidas, patirtas tiksliosios žemdirbystės sąlygomis ėminiams paimti, jiems analizuoti, dirvos agrocheminių savybių ir tręšimo žemėlapiams sudaryti bei jutikliams nuomotis, finansinis efektas siekė 16,97 Eur/ha.

Abi tiksliosios žemdirbystės technologijos 2017 m. sukūrė neigiamą finansinį efektą, t. y. neigiamą papildomų pajamų ir išlaidų pokyčių skirtumą, kuris naudojant jutiklius Isaria buvo beveik dvigubai didesnis nei naudojant jutiklius OptRx. Taigi, galima daryti išvadą, kad analizuotais tyrimo metais geresnis finansinis efektas gautas tiksliosios žemdirbystės sąlygomis naudojant jutiklius OptRx, nes šiuo atveju abiem tyrimo metais buvo gautas didesnis derlingumas nei naudojant jutiklius Isaria. Mažesnės trąšų sąnaudos gautos naudojant jutiklius Isaria.

Tikslinga pastebėti, kad atliekant bandymus jutikliai, reikalingi tiksliajai žemdirbystei, nebuvo pirkti, o buvo išsinuomoti. Norint investuoti į jutiklių įsigijimą, tikslinga paskaičiuoti, koks turėtų būti gautas finansinis efektas ir kokį plotą kviečių reikia auginti, kad gautu finansiniu efektu būtų padengtos metinės jutiklių nusidėvėjimo sąnaudos.

Apibendrinant 2016–2017 m. tyrimų duomenis, galima teigti, kad tyrimo rezultatai yra nevienareikšmiai. Tiksliojo ūkininkavimo sistemos taikymas auginant žieminius ir vasarinius kviečius 2016 m. turėjo teigiamą finansinį efektą, t. y. teigiamą papildomų pajamų ir išlaidų pokyčių skirtumą, tada, kai buvo naudojami jutikliai OptRx. Tiksliosios žemdirbystės sistemoje naudojant jutiklius Isaria buvo gautas neigiamas finansinis efektas auginant vasarinius kviečius.

Tiksliojo ūkininkavimo technologijos taikymas 2017 m. leido pasiekti teigiamą finansinį efektą tik auginant žieminius kviečius ir šioje technologijoje naudojant jutiklius Isaria. Tiksliojo ūkininkavimo technologijoje naudojant jutiklius OptRx buvo gautas neigiamas finansinis efektas tiek auginant vasarinius kviečius, tiek ir auginant žieminius kviečius. Taigi, norint patvirtinti tyrimų rezultatus, reikalingi ilgesnio laikotarpio tyrimai.

Kompleksiniai tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų tyrimai mūsų šalyje buvo pradėti prieš ketverius metus. Žemės ūkio ministerijai skyrus valstybės paramą žemės ūkio moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai vykdyti, ASU bandymų stotyje 2014–2015 m. buvo įgyvendintas projektas „Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka, mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti“ (sutartis Nr. MT-14-3).

Nuo 2016 m. yra vykdomas projektas „Lietuvos sąlygoms pritaikyto, dirvožemio ir augalų optinių savybių jutiklių panaudojimu grindžiamo tiksliojo (precizinio) ūkininkavimo modelio sukūrimas ir testavimas“ (sutartis I-02-16/16).